2014 m. balandžio 19 d., šeštadienis

Telemano savaitė #72


Hannibal. 2 sezonas. 7 serija. Yakimono
„Hannibal“ nėra „Game of Thrones“. Negana to, kad čia yra knygose ir filmuose matomos istorijos priešistorė, kas reiškia, jog negalite žinoti visų ateityje vyksiančių įvykių, bet kartu tai yra ir baisus suvokimas, jog net jeigu knygose veikėjas yra gyvas, negalvokite, kad čia jis yra saugus. Čiltonas ir knygose, ir seriale man buvo vienas mėgstamiausių veikėjų, bet Miriam dėka jis buvo nužudytas. Ją, aišku, galima puikiai suprasti, nes iškankintas žmogus gali norėti tik atpildo savo skriaudėjams, bet kartu tai yra didžiulis pliusas Hanibalo pusėn. Vienintelė jo darbų liudininkė dabar yra Miriam, kuri įsitikino, jog ją kankino ne jis, o žmogus, kurį Lekteris pakišo kaip savo pakaitalą, dabar yra nebegyvas. Tai yra tobulai nusisekęs planas, pabrėžiantis visą Hanibalo sumanumą (ir nuostabius jo rūbus), tik, jo paties bėdai, Vilas Lekteriu absoliučiai netiki. Jis, išėjęs į laisvę, vis tiek pasilieka prie savo plano: bet kokiu atveju įrodyti Hanibalo kaltę. Šių vyrų tarpusavio santykiai yra vienas keisčiausių dabar esančių dalykų televizijoje, kai jie neišnaudoja puikių progų nužudyti vienas kitą vien dėl pagarbos vienas kitam, bet dabar įžengiame į naują stadiją. Galite sakyti, kad į tą pačią, nes Vilo ir Lekterio terapiją matėme ir anksčiau, bet dabar viskas vyks žymiai rimčiau ir, tikėtina, subtiliau. Fulleris privertė mane gyventi baimėje dėl šitų veikėjų ir dėl to aš jį dievinu. 9/10

Game of Thrones. 4 sezonas. 2 serija. The Lion and the Rose
Džiaugiatės? Įsivaizduoju. Pastaraisiais metais Džofris buvo neabejotinai labiausiai nekenčiamas žmogus televizijoje ir net jeigu jo mirtis nesukėlė tokių emocijų kaip „Red Wedding“, tai vis tiek pradžiugino labai didelį kiekį žmonių. Iš dalies ir mane, nors nebuvau toks Džofrio nekentėjas kaip daugelis, kadangi ir žavėjausi jį vaidinančio aktoriaus vaidyba (Jackas Gleesonas, beje, kūrybinės grupės yra įvardijamas kaip maloniausias įmanomas žmogus, tad nespręskite apie aktorius pagal jų personažus), ir dėl to, kad jis suteikdavo paprastos psichologinės grėsmės, nes vien tamsi aplinka kiek atbaidydavo. Tačiau man ši serija didžiąja dalimi puiki yra ne dėl tos mirties. „The Lion and the Rose“ antroji pusė vyksta vien tik vestuvių pokylio metu, ir serialui, kuris turi tiek daug medžiagos, pusvalandį praleisti tokioje vietoje yra savižudikiška. Bet nepaneigsite, kad genialu. Toje scenoje yra visko, nuo Sersės susitikimo su Briana iki tiksliai atkurto penkių karalių susidūrimo, ir ko gi galima daugiau norėti iš serialo? Serijos režisierius atskleidė, kiek daug pastangų reikėjo įdėti į šios serijos kūrimą, bet visos jos tikrai matosi. Tas genialumas, kurio dėka žiūrovams buvo sukurta apgaulė, jog kažkas blogo nutiks Tyrionui ar Sansai, yra nepakartojamas, ir susitaikykit su tuo, kad „Game of Thrones“ tai darys dar ne kartą. 9/10

Mad Men. 7 sezonas. 1 serija. Time Zones
Priešingai nei „Game of Thrones“, „Mad Men“ savo sezonus pradeda labai lėta ir ilgai net nebando greitėti. Kažkas rimtesnio visuomet atsitinka nebent sezono viduryje, o iki tada žmonės jau būna pradėję kalbėti apie „Mad Men“ formos praradimą. „Time Zones“ veikia kaip ir kiekviena kita šio serialo premjera, tik ji, labiau nei kitos, iškart pasako, jog šis sezonas bus pilnas pokyčių (panašiai galbūt buvo ir penkto sezono pradžioje). Donas dabar blaškosi tarp dviejų laiko zonų ir eilinį kartą nesugeba rasti sau tinkamos vietos, tačiau šįkart ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, kuomet nedirbdamas jis negali pilnai egzistuoti kaip žmogus. Ta paskutinė scena su Donu balkone mane patį sukrėtė kaip reikiant, jau vien todėl, kad tai yra žmogus, kuris, kaip matėme, turi daugybę draugų ir nei vieno žmogaus, kuris jam jaustųsi artimas. „Time Zones“ aiškiai norėjo pabrėžti tokį dalyką scenoje lėktuve, kai Donas susitiko irgi pasimetusią sielą, bet man, kaip ir daugeliui žiūrovų, ta scena buvo baisi „Mad Men“ nesubtilumo viršūnė, pasižymėjusi tokiu banalumu, kad po ja privalo slėptis kažkas daugiau, bet šito mirtingieji negali suprasti. Serijoje labai efektyviai išnaudotas laikas, kuomet parodytas ir griūnantis Pegės gyvenimas, ir potencialiai daugiau laiko gausiantis Rodžeris, ir saule besimėgaujantis Pytas, ir Dono draugu tapęs Fredis, ir daugelis kitų žmonių, kurie tobulai atlieka savo funkcijas taip tik parodant, kad „Mad Men“ yra vientisas ir niekas nesustojantis organizmas, galiausiai besikoncentruojantis į Doną ir Pegę. 8/10

Fargo. 1 sezonas. 1 serija. The Crocodile's Dilemma
Jeigu skaitote mano „Empire 500“ apžvalgas, turbūt žinote, jog originalusis Coenų filmas man nėra toks šedevras, kokiu jį daugelis laiko, tačiau į jį sudėtos pastangos vis tiek žavi ir tai yra itin originalus darinys, kurio atkartoti (bent jau ne Coenams) neįmanoma (beje, toje apžvalgoje kalbėjau apie tai, kaip filmas yra panašus į „Breaking Bad“, o dabar daugybė žmonių taip kalba apie ką tik prasidėjusį serialą, tad darykite išvadas). Negalima sakyti, kad serialas filmo nebando atkartoti, bet tai yra daroma įterpiant ir įvairių visiškai naujų elementų, kaip kad dar labiau perspaustą žiaurumą nei anksčiau. Tiesą sakant, „Fargo“ manęs nesužavėjo pirmąsias 40 minučių, nes jeigu kalbėsime apie veikėjų pristatymus, tai buvo pakankamai šabloniškas jų pateikimas, net jeigu veikėjai ir buvo įdomūs. Bet tai, kas vyko antrojoje pirmos serijos dalyje, privertė mane suprasti, kad su šiuo serialu būsiu iki galo. Aišku, tai žinojau dar prieš jam prasidedant, nes Sheeną, Thorntoną, Odenkirką ir daugelį kitų aktorių vienoje vietoje pamatysi ne kasdien. Pirmoji serijas galbūt neparodė, koks serialas bus toliau, bet potencialo „Fargo“ turi be galo daug. 8/10

The Americans. 2 sezonas. 8 serija. New Car
„Friday Night Lights“ labai greitai tapo vienu mėgstamiausių mano serialų todėl, kad ten žmonės nėra susikoncentravę vien į savo asmeninį gyvenimą ar vien į darbą. Ten šie du gyvenimo aspektai persipina ir visad vienas kitam daro įtaką. Geresnio pavyzdžio nei šnipų žaidimai tokiam dalykui sunku būtų ir surasti. „New Car“ dar kartą parodo skirtumus tarp Filipo ir Elizabeth, ir ne vien tame, kad vienam jų patinka naujoji šeimos mašina, o kitam ne, nors ta Filipo ir Henrio grįžimo namo scena kalba pati už save. Ne, čia labiausiai į akį krentantis dalykas yra tai, kaip pora tvarkosi su žmogžudystėmis. Elizabeth apleidžia žmogiškumą ir logiką tam, kad apgintų misiją, kuriai paaukojo tiek daug pastangų, ir nužudo Liusiją, nors dėl to žiauriai gailisi, teisindama save, jog taip reikėjo. Reikia tik pagalvoti, kas dėjosi jos galvoje po to, kai ji pamatė, jog Filipas nežudo jų įkaito vien dėl to, kad jam tie žudymai jau įgriso, kas neatrodo kaip tikras šnipiškas nusiteikimas. „The Americans“ vis giliau lenda į šeimos problemas, šįkart duodant laiko Henriui pateikti argumentų, dėl ko jis įsilaužė į kaimynų namus pažaisti žaidimų, kas jo tėvams nesukelia susižavėjimo mažuoju šnipu, bet juos supykdo. Be reikalo, juk pavydį jie patys rodo nekokį. 9/10

Parks and Recreation. 6 sezonas. 20 serija. One in 8000
Jaučiu, kad tuoj prieštarausiu pats sau, bet šias mintis reikia pasakyti. Kiekvienas serialas prieina sezoną, kai iš veikėjų, atrodo, daugiau nieko negalima išspausti, kas dabar, mano nuomone, pastaruoju metu vyksta su „Parks and Recreation“ (tik šiuo atveju ta stagnacija yra labai kokybiška). Tačiau gerą nuo puikaus serialo skiria tai, jog kartais jis sugeba ištraukti absoliučiai netikėtą kozirį, kuris net ir po šešių metų gali nustebinti žiūrovus. Šįkart tai buvo absoliučiai paprastas dalykas, jog Leslė gali būti rami ir svarbiausia, jog tai nebuvo perspausta. Benas specialiai vaidino perdėtai besinervuojantį žmogų, tačiau Leslės ramumas buvo kruopščiai pamatuotas ir tai, jog serijos gale ji sugebėjo išsipasakoti, kodėl ji yra tokia rami ir dėl ko jiems nereikia jaudintis dėl trijų ateinančių vaikų buvo nuostabi scena. Virš jos, aišku, buvo ir tai, jog visi poros draugai kaip tik tuo laiku pasakė, jog jie visomis išgalėmis padės Benui ir Leslei, kas laisvai galėjo daugelį žmonių privesti iki ašarų. Pridėkite ir šioje serijoje matytą Rono susižavėjimą Donos vaikinu ar Endžio sugebėjimą laykit paslaptį, ir gausite tai, ką aš vadinu tobula „Parks and Recreation“ serija. 10/10

Community. 5 sezonas. 13 serija. Basic Sandwich
Pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės kritikavo ketvirtą sezoną (tarp jų buvau ir aš), buvo tai, jog jo kūrėjai bandė kartoti Harmono sukurtą produktą pakeičiant vos kelis dalykus, ir taip gaunant pusėtiną originalo ir perdirbinio mišinį. „Basic Sandwich“ kiek nuvylė dėl to, jog dabar pats Harmonas sukūrė dalyką, kuris bandė būti protingesnis nei pirmieji sezonai ir bandė pakelti užsibrėžtą kartelę dar aukščiau, vietoje to, kad kurtų kažką naują. Taip, mintis kaip galima išgelbėti Gryndeilą buvo pakankamai įdomi, su paslaptingais mokslininkais ir aukso kalnais, bet niekas čia neatrodė kaip iki galo išbaigta. Džefo ir Britos romantika buvo praleista pro akis, lygiai taip pat staigiai, kaip ir prasidėjo, tad skųstis galite jau tuo. Bet pagrindinė serijos dalis, kurioje centru tapo išprotėjusio mokslininko ieškojimas, dar labiau atrodė kaip dalykas, kurį galima išbraukti darbų sąraše, pasiūlęs tą pačią nuobodžią emocinę atomazgą, kai net ir blogiausi žmones susivienija dėl Gryndeilo. Visų didžiausia blogybė, tiesa, man pasirodė Abedo bandymas jų nuotykius perteikti per serialų terminologiją, taip verčiant žmones galvoti apie „Community“ ir genialiuosius scenaristus. „Basic Sandwich“ turėjo linksmų akimirkų, bet tai buvo tiesiog per daug protinga atomazga į formą sugrįžusio serialo sezonui (ir labai tikiuosi, kad ne visam serialui). 7/10

Savaitės serialas - Parks and Recreation

Savaitės scena - Game of Thrones. Vestuvės

Savaitės citata - Hannibal. 'The Chesapeake Ripper has set you free. Mazel Tov.'

O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

3 komentarai:

  1. Kaip sakė Džiofris- ''Vestuvės yra istorija''

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man ši Game of Thrones serija viena geriausių iš tų, kurios iki šiol pasirodė (neskaitant praeitą naktį pasirodžiusios, kadangi nemačiau dar). Įtampa išlaikyta puikiai, pati nenustygau vietoje ir tuo pačiu negalėjau atitraukti akių.

    O dėl Džiofrio mirties tai man toks dvejopas jausmas apėmė. Pirmiausia, aišku, be proto apsidžiaugiau ir galvojau, kad ,,taip jam ir reikia", tačiau vėliau pagalvojau, kad šis personažas visgi buvo vienas iš tų, kurių laukdavau pasirodant ekrane. Jis sugebėdavo ne tik nustebinti savo vis nesibaigiančiais žiaurumais, bet ir pralinksminti. O aktorius tai apskritai man atrodo genialus - šitaip įtaigiai suvaidinti galėtų tikrai ne kiekvienas.

    Ir kai kas savaitę pamatau tavo įrašą apie per savaitę žiūrėtus serialus, man vis sąžinė graužia, kad niekaip prie Hanibalo neprisėdu, nes tik porą antro sezono serijų temačiau kol kas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mano mintys panašios, kažkiek gaila, kad dabar aiškaus blogiuko GoT neturės. Ir jeigu atsiras laiko, patariu neskubėti su Hanibalu ir neperžiūrėt visų serijų vienu metu. Įsiurbt į save jas reikia, tikrai bus verta.

      Panaikinti