2014 m. gegužės 10 d., šeštadienis

Patirkite savo mylimą kultūrą dar kartą

Tai yra straipsnis apie žmonių norą patirti savo mylimą kultūrą dar kartą, bet gali būti, kad tai supratote iš viršuje esančio pavadinimo. Straipsnio autorius puikiai žino, kad kur kas geresnis laiko praleidimo būdas yra buvimas su šeima ar draugais, ir kad joks materialus kūrinys to pakeisti negali ir bet koks panašus laiko leidimas gali būti suprastas kaip laiko švaistymas. Jeigu čia atėjote pasakyti tik to, išjunkite savo kompiuterį ir eikite į pasaulį. Jeigu mėgstate savo laiką papildyti kažkuo materialiu, kviečiu skaityti toliau.

Kai šiame bloge pradėjau po vieną seriją apžvelgti serialą „Dingę“, sulaukiau klausimų, kam reikia gilintis į serialą, kuris pasibaigė prieš kelis metus. Kai pridėjau dar ir tai, jog šį serialą esu matęs ne vieną kartą, sulaukiau tradicinio lietuviško nusiteikimo, kad esu nepilno proto ir kelių riebesnių žodžių, galiausiai susivedančių į nuomonę, kad taip tiesiog gaištu laiką. Nuo tada praėjo daugiau nei metai, bet dėl savo lėtumo atsakau šiems žmonėms dabar: mėgstamų dalykų patyrimas daugybę kartų nėra laiko gaišimas, ir ne vien dėl to, kad laikas, kurį sugaišote darydami jums patinkančius dalykus, nėra sugaištas laikas. Kartais pakartotiniai potyriai turi kur kas didesnę prasmę nei pirmieji kartai.

Šį kartą susikoncentruokime tik į kultūrinius dalykus arba, dar tiksliau, į kiną ir televiziją, ir palikime gyvenimiškus potyrius nuošalyje, nes be nešvankių išsireiškimų apie pirmus kartus apsieiti nepavyktų. Vizualioji industrija, pradedant filmais ir baigiant komiksais ar internetiniais mėgėjų kūriniais, kartais nustebinančiais savo kokybe, dar niekad nebuvo tokia plati ir ambicinga. Tuo pačiu žmogus dar niekad neturėjo tiek mažai laiko ir tiek daug dalykų, kuriuos nori pamatyti, perskaityti ar išgirsti, ir ta industrija savo apsukų jau niekada nesumažins. Ir visgi nėra žmogaus, kuris neturėtų savo mėgstamiausiojo kūrinio, ar tai būtų knyga, filmas, daina ar kažkas panašaus, ką jis galėtų patirti dar ir dar kartą, net ir mokėdamas kiekvieną žodį, sceną ar akordą.

Pagrindinė to pakartotinio potyrio esmė ir yra tai, jog kažkas mums sukelia įspūdingus jausmus kaip joks kitas dalykas. Džiaugsmą, juoką, liūdesį, nostalgiją, prisiminimus ar vieną iš daugybės kitų emocijų. Būtent dėl to nusprendžiau dar kartą peržiūrėti „Dingusius“, nes tai yra serialas, supažindinęs mane su televizijos pasauliu ir parodęs, kokias įspūdingas istorijas toje dėžėje įmanoma sukurti. Nėra serialo, kurį mylėčiau labiau ir kurį būčiau išmokęs atmintinai geriau nei šį, ir nesuvokiamu būdu bet kokią „Dingusių“ seriją rinkčiausi žiūrėti vietoje bet kokio visuotinai pripažinto serialo. Tačiau kaip kritikas privalau pripažinti, kad tai nėra pagrindinė paskata, privertusi atskirais straipsniais nagrinėti kiekvieną seriją.

Kai pradedi giliau domėtis bet kokia meno forma, supranti, kiek daug darbo į ją būna įdėta. Natūralu, kad absoliučios to darbo daugumos žiūrovai nepamato, ir toks dalykas, jeigu kalba neina apie tūkstančius serijų turinčias telenoveles, yra neišvengiamas. Pakartotinės peržiūros šią skylę bent kiek užpildo. Pagrindinė to priežastis, kurią cituoju užkalbintas šia tema, yra tai, jog pirmą kartą - ir tebūnie šįkart kalbėsiu tik apie televiziją, nes sąvoka kultūra yra per daug abstraktus reikalas - žiūrint serialą mes koncentruojamės į emocijas, jausmus arba paprasčiausiai į siužetą. Tame, nesuklyskite, nėra nieko blogo, nes serialai ir yra kuriami įspūdžiui ir netikėtumui sukelti, kadangi absoliuti dauguma žiūrovų tą dalyką bus patyrę tik vieną kartą.

Koncentruojantis tik į istoriją arba tik į ateitį, banaliai kalbant, nežiūrime į dabartį. Nežiūrime į antrą planą, kuomet tokie televizijos kūrėjai kaip Matthew Weineris seriale „Mad Men“ kruopščiai apmąsto, kas ir kaip turi būti padėta ant stalo. Neįsiklausome į dažną žodžių skambesį, tokį kaip to paties „Mad Men“ šešto sezono paskutinėje serijoje ištartą frazę apie šokolado fabriko „Hershey's“ įkūrėją, jog jis pagamino tiek šokolado, kad galėjo pastatyti miestą. Neįsižiūrime į šalia esančias nuotraukas, užrašus, veikėjų stovėsenas, kameros kampus, apšvietimą ir dekoracijų išplanavimą - dalykus, kurie aukščiausio lygio serialuose būna apmąstomi iki smulkmenų.

Taip, mūsų genuose yra užkoduota nekęsti spoilerių ir žmonių, kurie atskleidžia kaip baigsis viena ar kita siužeto linija, nes daugelį dalykų mes žiūrime tik dėl istorijos. Negalima sakyti ir tai, jog kiekvienas žiūrovas matydamas kažką pirmą kartą bukai spokso į ekraną nematydamas antro plano ir smulkesnių detalių, kaip ir negalima garantuoti, kad antrą kartą žiūrėdamas tą patį dalyką žmogus pamatys kažką naujo - kartais dėl dėmesio trūkumo, kartais dėl to, kad nieko daugiau ten nėra. Yra ir atvejų, kai daugelį dalykų geriausia palikti taip, kaip radote, nes, didžiam nusivylimui, daugelis vaikystėje mylėtų filmų užaugus praranda žavesį ir tai gali sugadinti nuotaiką (nors tokie atvejai yra vienetiniai), o būna ir dalykų, kurie pirmą kartą yra tokie geri, kad širdyje jauti, jog juos patyręs antrą kartą apie tuos dalykus susidarysi visai kitokią nuomonę. „The Seventh Seal“ aš nuoširdžiai laikau geriausiu visų laikų filmų ir jį esu matęs vos vieną kartą.

Ir visgi laikas patvirtina, kad absoliuti dauguma pakartotinų potyrių yra verti jūsų laiko. Filmus „The Dark Knight“, „The Truman Show“ ir „Groundhog Day“ peržiūriu nuolatos, ir kaskart juose pamatau kažką, kas kelia dar didesnę pagarbą šių filmų kūrėjams. „Žiedų valdovo“ knygų trilogiją dar kartą pradėjau skaityti iškart pabaigęs trečiąją knygą, nes tai man buvo ir iki šiol yra viena nuostabiausių kada nors sukurtų istorijų. Ir būtent todėl nusprendžiau, kad nuo kitos savaitės pradedu nuoseklias „Breaking Bad“ serijines apžvalgas. Šis serialas yra antras mano mėgstamiausių sąraše, tačiau, išskyrus porą išimčių, daugumą jo serijų esu matęs vos po vieną kartą. Galbūt sakysite, kad emocijos dar per daug šviežios, bet „Dingusių“ apžvalgos man parodė, kad paskata matyti ir rašyti apie tai, ko gali nepastebėti kiti, suteikia visai kitokį požiūrį į dešimtis kartų matytą dalyką. Labai tikiuosi, jog ir tie, kurie nematė nei vienos „Breaking Bad“ minutės, ir tie, kurie kiekvieną jų peržiūrėjo po penkis kartus prisidės prie šios mano pakartotinės kelionės. Jeigu ne, raginu jus paskirti laiką - kad ir dabar pat - peržiūrėti, perklausyti ar dar kartą perskaityti kažką, ką jūs be galo mylite. Bus verta.

Klausimas į tą pačią temą - kokius filmus, serialus, muzikos albumus, knygas galėtumėte patirti dar ir dar kartą? Ir ar galvojate, kad pakartotiniai potyriai yra svarbi kultūros dalis?

2 komentarai:

  1. Taip yra daugybė filmų, kuriuos žiūrėčiau ir žiūrėčiau, tačiau kartais užtenka ir tos vienos vienintelės peržiūros, po kurios filmas (ar tv serialas) įsirėžia į atmintį. Taip, tai dažniausiai priklauso nuo asmeninių emocijų ir patirčių. Būna gi, kad kartais pamatai filmai ar serialą naujom akim.
    Dėl laiko švaistymo, tai kiekvienas iš mūsų jį švaistome daugiau ar mažiau, o kuris švaistymo būdas mums yra priimtinesnis pasirenkame patys.
    Asmeniškai pačius pačiausius ir labiausiai įstrigusius tv serialus esu mačius ne kartą (taip taip "Friends" mane prajuokina net ir tada, kai jau galiu vos ne mintinai kartu su jais sakyti tekstą balsu), bet kuo toliau, tuo mažiau laiko skiriu pakartotinoms peržiūroms, nes pripažinkim laiko iš ties turim nedaug ir galbūt daug smagiau jį praleisti su gyvais tikrais draugais nei su tais, kurie sukasi Tv ar pc ekrane. Bet, kaip ir minėta kiekvienas renkasi pats.
    Tiesa, kai atsirado suvokimas ir galimybė serialus žiūrėti "nelegaliuoju" būdu pilnais sezonais, tai labai daug ką pakeitė, buvo atsiradęs noras suvesti galus ar užpildyti istorijos skylęs, nes jų būdavo likę nuo nereguliarių serialų žiūrėjimo per tv (taip ir po šiai dienai būčiau tikėjus, kad Buffy (SPOILER) miršta penktame sezone ir tuo serialas baigiasi, jei ne internetas).

    AtsakytiPanaikinti
  2. man vienas is tokiu,filmu the breakast club. 80s atmosfera tiesiog nepakatojama. paziurejus si filma labai uzsinorejau buti gimusi siame desimtmetyje.beje muzikinis takelis puikus,ypac dainos "dont you forget about me ,you are not alone".Taigi rekomenduoju visiems, kas nemate paziureti, o kas jau mate pakirti laiko pakartotiniai sio 80s sedevro perziurai.Tai klasika!O klasika nemiršta;)sekmes;)

    AtsakytiPanaikinti