2014 m. gegužės 2 d., penktadienis

Telemano savaitė #74


Hannibal. 2 sezonas. 9 serija. Shiizakana
Kai daugelis serialų siekia kuo daugiau papasakoti apie savo veikėjų praeitį, „Hannibal“ šį dalyką bando slėpti kuo daugiau. Dažniausiai televizijoje tai būna blogas sprendimas, bet čia juk nėra eilinis serialas. Istorijos slėpimas ne tik prisideda prie „Hannibal“ mistiškumo, bet ir turi kur kas didesnį poveikį tai panaudojus, kaip buvo ir šį kartą. Hanibalo istorija, vėlgi, čia nebuvo ištraukta tiesiogiai, veikiau pristatyta Vilo ir Margo susitikimo pavidalu. Mes dar nežinojome, kaip Lekteris elgiasi su kitais savo pacientais be Vilo, bet dabar paaiškėjo, kad jo taktika daugiau ar mažiau visad išlieka labai panaši, kuomet jis siekia palenkti žmones į savo pusę, kad šie blogus darbus darytų už jį. Tai stipriai pasirodo ir šią savaitę, kai buvęs Hanibalo pacientas yra atpažįstamas kaip žmones su vilkų kaukolėmis žudantis maniakas, bet Lekteris jį padrąsina ir galiausiai pasiunčia nužudyti Vilo. O tai, ponios ir ponai, yra dalykas, kuris pakeis visą žaidimą. Vilas tą vyrą nužudo ir labiau pabrėžia tai, kad Hanibalas jo taip lengvai nenugalės (kas pastarojo veide vėl sukelia susižavėjimą), bet Vilas dabar jau yra tikras žudikas. Ugnis dabar bus paleista visais frontais. 9/10

Orphan Black. 2 sezonas. 2 serija. Governed by Sound Reason and True Religion
„Orphan Black“ struktūra yra viena įdomiausių mano matytų televizijoje, kai visi pagrindiniai veikėjai yra įkūnijami tos pačios aktorės ir tai reiškia, kad nei vienas veikėjas nėra saugus. Teoriškai pirmajame sezone Sara buvo pagrindinė veikėja ir yra tikrai mažai šansų, kad ji paliks miestą ir kartu išsiveš Feliksą, bet logistine prasme toks dalykas yra visiškai įmanomas. Saros gyvenimo atvykus iš Anglijos užkulisiai šioje serijoje buvo įdomus dalykas, net jeigu ir stereotipiškai pabrėžiantis ne turto, o gerų žmonių būtinumą, ir nelabai paaiškinantis, dėl ko reikėjo pagrobti pačią Sarą ir jos dukrą, tačiau tame namelyje kilę konfliktai buvo rimta veiksmo dozė sulėtėjusioje serijoje. Visa ji buvo paskirta dalykams, su kuriais anksčiau ar vėliau reikėjo susitvarkyti, tad lėtų istorijų išmetimas nėra blogas dalykas. Kosimos bandymai apsiprasti naujoje laboratorijoje ateity, tikėtina, turėtų atsipirkti, nes mokslinė serialo pusė šiame sezone ir užims daugiausiai vietos (dėl tos priežastis buvo sugrąžinta ir Helena, kad ir sugebėtų sukelti konfliktų tarp kitų klonių, ir taptų mokslinių tyrimų objektu). Alison dainavimas vis dar yra niekingas dalykas, bet dabar pagaliau priėjęs savo tikslą, kuomet moteris pradėjo gailėtis savo heisenbergiško manevro negelbėti dūstančios draugės. Feliksas, tiesa, nėra idealus žmogus guostis tokiais dalykais. 8/10

Mad Men. 7 sezonas. 3 serija. Field Trip
Per septynis „Mad Men“ metus, atrodo, galima būtų suprasti šio serialo stilių, bet priprasti prie jo tiesiog neįmanoma. Kai tik serialas turi istoriją, kuri yra verta rimto konflikto su pasekmėmis, tas konfliktas yra nuleidžiamas bene paprasčiausiu, o jeigu ne - tai bent jau greičiausiu įmanomu būdu. Dono paslaptis, kad šis neturi darbo, anksčiau ar vėliau turėjo išaiškėti, ir Megan tai priėmė taip, kaip ir turėtų priimti žmona, kuriai buvo meluojama, bet „Mad Men“ šioje vietoje parodė šiokias tokias abejones. Net jeigu moteriai buvo meluojama, ji vyrą iš dalies supranta, nors galiausiai su juo būti nenori, kas Megan neatrodo labai būdinga. Ir šiaip, per šias tris serijas moterys pradėjo elgtis labai keistai, ir „Field Trip“ tai dar labiau išryškina. Džoana ir Pegė, geriausios Dono draugės praeityje, dabar labai neigiamai reaguoja į jo sugrįžimą, nors tam argumentų jos praktiškai nesugeba pateikti. „Mad Men“ bando ištraukti kažkokias emocijas, bet arba jų priežastys yra užslėptos iki mažiausios detalės, arba serialas praranda savo pagrindinę stiprybę. Betės išvyka su Bobiu iš dalies tokį teiginį irgi patvirtina, nes Betės buvimas seriale dabar neturi jokios prasmės, o būdama su vaiku ji supranta didžiausias gyvenimo tiesas. Aišku tik tiek, kad šį sezoną bus galima suprasti tik po dar keturių serijų. 8/10

Game of Thrones. 4 sezonas. 4 serija. Oathkeeper
„Oathkeeper“ pabrėžia dalyką, kurio labiausiai bijojau: praėjusios savaitės įvykius serialas visiškai ignoruos. Galiu pažadėti, kad prie to stengsiuosi nebegrįžti, nes nebeliks prasmės, bet praėjusios savaitės prievartavimas šįkart visiškai nėra paliečiamas. Sakysite, kad Sersė ant Džeimio yra pikta, bet tas piktumas toli gražu nėra toks, koks būna nukreiptas prieš prievartautojus. Džeimio veiksmai šioje serijoje, tiesa, bent jau yra adekvatus tiems, kuriuos matėme praėjusiame sezone, ir dabar jis racionaliai elgiasi išklausydamas savo brolio bei atsisveikindamas su Briana, kuri buvo pagrindinis jį pakeitęs žmogus, ir jų atsisveikinimas buvo dar vienas jautrus šio dueto momentas. Tokių momentų, per prievartą (no pun intended) ar ne, serijoje buvo nemažai, pradedant Mažojo Piršto prisipažinimu, kad jis nužudė Džofrį ir Sansos supratimu, kad šitas žmogus meluoja, net jeigu ir neaišku dėl ko. Serijoje įvyksta labai daug įvykių, nuo Kalisės sprendimo išvaduoti visus vergus iki Brano pagrobimo ir jo prisipažinimo, tačiau daugiausiai kalbų šįkart sukėlė paskutinė scena, kurioje žmonių vaikas yra paverčiamas sniego žmogumi, arba tiesiog kitokiu padaru. Ši scena tariamai nėra knygoje, bet ji yra bene gražiausia, ką „Game of Thrones“ kada nors sukūrė. 8/10

Fargo. 1 sezonas. 3 serija. A Muddy Road
„Fargo“ gali būti dar labiau perspaustas serialas nei buvo galima pagalvoti. Pamirškite tai, kad čia dirba patys kvailiausi detektyvai visoje televizijoje, nes taip reikia istorijai. Viena yra absoliučiai nerasti jokių įrodymų, ir visai kas kita yra juos turint prieš nosį tiesiog ignoruoti. „Fargo“ mums aiškiai rodo, kad jaunoji detektyvė supranta Lesterio kaltę ir prieš ją netgi turi šiokių tokių įrodymų, bet serialas absoliučiai neslepia, kad pagrindinio savo veikėjo bent jau iki sezono pabaigos į kalėjimą pasiųsti nebandys. Vietoje to mes dar turime kelias savaites Larvo išdaigų, ir tuo skųstis nebūtų protinga. Šįkart Larvas sugeba pajungti kitam žmogui kraujo srūvantį dušą, kas yra baisiai nepraktiška samdomam žudikui, nes laikas jam juk pinigai, bet čia logikos bus mažai. Serialas man vis dar atrodo kiek nesugebantis atrasti savo tikrojo veido, nes juokeliai, net jeigu ir perspaudžiami specialiai, čia atrodo kiek ne vietoje (Lesterio apsilankymas pas nužudytą draugą ir jo našlės vilionės buvo itin keistas reginys). Į „Fargo“ žiūrėti kol kas tikrai smagu, bet kur visa tai veda - nežinau. 8/10

Trophy Wife. 1 sezonas. 20 serija. There's No Guy in Team
„There's No Guy in Team“ yra nuostabi serija vien dėl to, kad „Trophy Wife“ čia sugeba išryškinti viena geriausių savo detalių tame, kad veikėjai čia yra susigyvenę tobulai. Ši pusvalandis tiesiog yra skirtas tam, kad suvestų veikėjus, kurie kartu kaip ir priklauso, bet kurių praktiškai niekad nematome. Pagrindinė serijos siužeto linija yra susijusi su Voreno bandymu susirasti draugų, kas galiausiai tampa tiesiog Keitės organizuojamu stūmimu į priekį vien tam, kad ji vėliau suprastų, jog tai darė be reikalo. Ši istorija pasitarnauja jau vien tuo, kad serialas nebando slėpti fakto, jog Keitė niekad nebuvo pavyzdinga ar stropi mergina, bet ilgainiui pasikeitė, dėl ko dabar ji gali būti tinkama motina savo vyro vaikams. Pats vyras, tiesa, su saviškiais nelabai sugeba tvarkytis, bet ir gerai, nes dabar vėl turėjome galimybę pamatyti dar daugiau Berto. Pastarasis jau aiškiai tapo scenaristų lengviausiu uždaviniu, kuomet aktorius gali daryti bet ką ir jis visus pralinksmins, bet jo mąstymas papirkti savo draugus daryti darbus už jį vis tiek yra pagirtinas. Tuo tarpu labiausiai mane sužavėjusi linija buvo tarp Džekės ir Hilarės, kuri norėjo atrasti savo piešimo talentą, bet tai galiausiai tapo jos suartėjimu su Džeke, dalyku, kurio televizijoje daugiau niekur nepamatysite, bet „Trophy Wife“ tuo ir žavi. Lieka tikėtis, kad žavės dar vieną sezoną. 9/10

The Americans. 2 sezonas. 10 serija. Yousaf
Visiems jau nusibodęs teiginys šiame „The Americans“ sezonas yra tai, kad čia yra rodomi šnipai, susitvarkantys su sunkiausiomis užduotimis, bet nesugebantys susitvarkyti savo šeimoje. „Yousaf“ šitą teiginį dar kartą meistriškai pabrėžia. Filipo ir Elizabeth užduotis šią savaitę didžiąja dalimi pasiseka. Elizabeth išsiaiškina, kuri pareigūną reikia sumedžioti, o FIlipas pasinaudoja savo vilionėmis ir užverbuoja kitą moterį, kad ši išgautų informaciją. Tai galiausiai tampa tradicine „The Americans“ rubrika, kuomet moteris privalo paaukoti savo kūną tam, kad išgautų informaciją dėl misijos vykdymo, bet šįkart moteris buvo sugniuždyta itin stipriai, ir net jeigu Filipas ją sugebėjo nuraminti, net ir jis pats supranta, kad toks pasiaukojimas yra itin žiaurus. Galų gale, panašiai turi elgtis ir jo paties žmona. Pastarajai, tiesa, šioje serijoje tenka dar sunkesnė užduotis susitvarkyti su savo paaugle dukra, norinčia tapti Jėzaus pakalike ir taip tik išryškinant, kad sovietinės nuostatos iš Dženingsų šeimos dar nėra išgaravusios. Peidžei šįkart tenka pajusti gyvenimo skonį, kuomet tėvai jai liepia pačiai užsidirbti visas privilegijas, bet šitoks kontrastas, net jeigu naudojamas labai dažnai, vis dar išlieka „The Americans“ varikliu. 9/10

Savaitės serialas - The Americans

Savaitės scena - Game of Thrones. Aukojimas

Savaitės citata - Hannibal. 'Even Steven.'

O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą