2014 m. gegužės 16 d., penktadienis

Telemano savaitė #76


Hannibal. 2 sezonas. 11 serija. Ko No Mono
Geri serialai verčia juos įsimylėti, geriausi - su jais susigyventi. Gal ne taip poetiška, kaip skambėjo mano galvoje, bet teisinga. Šiuo metu nėra serialo, su kuriuo būčiau susigyvenęs geriau nei su „Hannibal“ ir kai su kuo nors susigyveni, tavimi manipuliuoti tampa labai lengva. Po visų šio sezono stogą raunančių įvykių, patikėti, kad Lounds mirė buvo sunku, bet ne neįmanoma. Aišku, Vilo tokiomis aplinkybėmis niekas negali padaryti žudiku ir reikėjo susivokti, kad Džekas yra už to puikiojo plano, kuriuo patikėjo netgi Hanibalas. Melas visgi buvo įtikinamas, su riedančiu uždegtu vežimėliu, kas buvo labai aiški aliuzija į knygas, ir tolesniais rytietiškus papročius primenančiais vaizdiniais. Tai, tiesa, tėra viena istorijos pusė, kuri jau aiškiai veda į sezono premjeroje matytą konfrontaciją. Kitoje mes turime Verdžerių šeimą, kurioje karaliaujantis Meisonas taip pat pradėjo daryti nesuvokiamus dalykus. Svarbiausias jų yra sprendimas sterilizuoti savo seserį, tarsi pastaroji būtų dar per mažai prisikentėjusi (vėlgi, kalbant apie knygas, ten jos santykiai su broliu yra dar žiauresni), kas ją dar dažniau suves su Hanibalu. Dėl pastarojo Vilas ir nuvyksta pas Meisoną, šiam paprastai pakišant idėją suvalgydinti daktarą kiaulėms. Ir kažkodėl tai neatrodo kaip pati neįtikinamiausia idėja. 9/10

Orphan Black. 2 sezonas. 4 serija. Governed as It Were by Chance
Kalbant apie vis labiau iš proto besikraustančius serialus, „Orphan Black“. Man visuomet didžiausią įspūdį paliekanti trilerių savybė buvo muzikos, montažo ir itin emocingų aktorių dėka sukurti scenas, kuriose žiūrovams gali sustoti širdis. Šįkart serialas tai padarė Helenai atėjus aplankyti Saros, kas tuo pačiu baugina, intriguoja ir galiausiai stebina, nes techninės dviejų klonių apsikabinimo subtilybės turėtų būti pakankamai įdomios. Prieš tai dar spėjo nutikti nemažai kitų įdomių dalykų, kaip kad merginų bandymas po truputį kastis prie savo bendros praeities, kas turėtų tapti šio sezono kulminacija ir ne kitaip. Alison patekimas į reabilitaciją yra viena įdomesnių siužeto linijų, kadangi dažniausiai dėl humoro čia buvusi moteris dabar gali patapti rimčiausią draminę liniją turinti veikėja. Įdomi yra ir Kiros tėvo Kelo istorija, kuris gali būti vienintelis draugiškas sutiktas žmogus seriale, kas jau buvo minėta, bet vis dar stebina. „Orphan Black“ galbūt nėra palankus analizei serialas, bet panašu, kad jis po truputį tokiu tampa. 8/10

Mad Men. 7 sezonas. 5 serija. The Runaways
Kažkur ties sezono viduriu „Mad Men“ visad turi seriją, kuri yra kitokia nei visos ir kur veikėjai neprivalo elgtis taip, kaip įpratę. Praėjusį sezoną tai buvo apsirūkymo serija (vienas geriausių pernai televizijoje nutikusių dalykų), dabar tai buvo „The Runaways“. Savo stiprumu ji „The Crash“ gal ir neprilygo, bet keistumu buvo kažkur viršuje. To pagrindinė priežastis, aišku, buvo Ginsbergo veiksmai, tik patvirtinę teoriją, kad ofise pastatytas kompiuteris privalo reikšti kažkokio lygio permainas. Jeigu tai reiškia išprotėti, pareikšti moteriai, kad jie privalo daugintis siekiant išsaugoti rūšį, nusipjauti tam tikrą kūno dalį ir būti išvežtam psichiatrų, nuo to mums tik geriau. Keistumai vyko ne tik Niujorke, nors ir ten Donas jau tarytum pradėjo dirbti, nors ir sukandęs dantis. Los Andžele jo laukė kur kas linksmesni nuotykiai, tarp kurių neįėjo dėdės nesulaukusi nėščia dukterėčia (pasirodžiusi nelabai turint prasmės, bet čia jau Matthew Weinerio reikalas). „Mad Men“ tarytum leido Donui atsipalaiduoti du dviem moterim prieš sezono pabaigą, kad žiūrovai negalvotų, jog pagrindiniam veikėjui labai nesiseka. Nors jie ir šiaip šitaip negalvoja, nes darbas, už kurį tau moka ir kuriame gali gerti nedarydamas nieko daugiau, yra daugelio svajonė. 9/10

Game of Thrones. 4 sezonas. 6 serija. The Laws of Gods and Men
Šie metai „Emmy“ apdovanojimuose besiruošiantiems dalyvauti serialams teks susidurti su visomis „Breaking Bad“ grandimis ir galbūt „True Detective“ iškilimu. Po šios savaitės nesu tikras, ar Aaronas Paulas gali būti neabejotinas laureatas antro plano aktoriaus kategorijoje. Kalboje, kurioje susitelkė keturis sezonus kauptas pyktis dėl patyčių ir mėtymų po visą karalystę, Tirioną įkūnijantis Peteris Dinklage'as parodė, kaip reikia išlieti visas emocijas. Teismas Karaliaus uoste užėmė daugiau nei pusę serijos, kas tokiam plačiam serialui yra baisus dalykas, bet tik ne žiūrovams. Visi smulkesni momentai, nuo Šėjos išdavystės iki Džeimio pokalbio su tėvu, serialui pasitarnauja itin ryškiai. Pirmoji serijos dalis, tiesa, buvo paskirta parodymui, kur dabar yra veikėjai, kas yra efektyvus laiko išnaudojimas. Stenis prašo pagalbos iš bankininkų, kurie nelabai maloniai atsisako, bet Davoso įspūdinga kalba parodo, kad šis karalius nėra vienas. Kalisės tvarkymasis su naujomis valdomis yra labiau atsižymėjimas, kad drakonų niekas dar nepamiršo, per daug istorijos priekin nepastumiant. Bene įdomiausia serijos dalis buvo Teono išvadavimas, kuomet jis atsisakė keliauti su išvaduotojais ir nusprendė pasilikti, kas ir taip nukankintam žmogui prideda visiškai sužlugusio vyro epitetą. 9/10

Fargo. 1 sezonas. 5 serija. The Six Ungraspables
„Fargo“ aiškiai nori mums parodyti, kad su tikroviškumu serialas tikrai neprasidės. Jau nekalbant apie tai, kad detektyvai čia negali interpretuoti aiškių įrodymų, profesionalus nusikaltėlis Lornas juk nepalikinėtų savo tikrojo vardo ant kiekvieno kampo, o pradedančioji detektyvė nesugalvotų atidaryti skalbimo mašinos, kurioje yra paslėptas nusikaltimo įrankis. Tame nėra nieko blogo, nes tai suteikia galimybę puikiai pasirodyti tokiai naujai žvaigždei kaip Allison Tolman. Pastarosios veikėja šį kartą jau prisiartina prie teisybės, pagaliau įtikinanti ir savo viršininką, kad su Lesteriu tikrai yra kažkas negerai, ir šovinys rankoje tai tik dar kartą patvirtina. Serijoje taip pat buvo ir smulkesnių momentų, tokių kaip Larvo stovėjimas prie Grimlio namų ir pokalbis su jo kaimynu, kas vis dar reiškia, jog „Fargo“ svarbiausias dalykas nėra istorija ir netgi ne veikėjai, o tiesiog įsimintinų momentų sukūrimas, kas, kaip bebūtų keista, labai primena Coenų darbus. Daugiau sąsajų su jais galite nesitikėti, bet genijų dvasia čia tikrai jaučiama. 8/10

Trophy Wife. 1 sezonas. 22 serija. Mother's Day
„Trophy Wife“ tikrai nusipelnė geresnio išlydėjimo nei gavo. Ne dėl to, kad ši serija buvo bloga, tiesiog ją tikrai buvo galima sukurti taip, kad veiktų ir kaip sezono, ir kaip serialo finalas. Dabar jis įsiminė dėl to, kad „Trophy Wife“ dar kartą sugebėjo parodyti visų veikėjų tarpusavio santykius. Visi jie susivedė į paskutinę sceną, kuri buvo dar kartą sukurta „Modern Family“ stiliumi, tačiau čia jis veikė kur kas geriau. Turbūt dėl to, kad nei serijos pabaiga, nei jos eiga nebuvo kažkuo per daug išskirtiniai. Pyto apsivalgymas, Džekės ir Dianos sprendimas išsiųsti Keitę su vaikais ir vėlesnis jų suvedimas į vieną vietą buvo smagiai sukurta serialą puikiai apibūdinanti serija, tebūnie ir ne tokia linksma kaip įprastai. Sveikatos problemos komedijose dažnai yra tabu tema ir jų nuleidimas juokais yra kiek rizikingas dalykas, bet paskutinėse serijose apie tokius dalykus kalbėti nesinori. Kitą savaitę galite laukti pilnos serialo apžvalgos, bet galiausiai viskas atsiremia į tai, kad 22 šio gėrio serijas mes turėsime, ir pakartotinai peržiūrėti jų juk niekas nedraudžia. 7/10

The Americans. 2 sezonas. 12 serija. Operation Chronicle
Aiškiau nei po šios savaitės serijos pajausti, jog „The Americans“ yra serialas apie emocijas, tiesiog neįmanoma. Kai daugelis serialų priešpaskutinėse sezono serijose stengiasi kuo labiau sudominti žiūrovus ir statyti istorijas į vietas taip, kad bent iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog finale įvyks kažkas neįtikėtino, „Operation Chronicle“ juda per daug ramiai. Būtent dėl to į galvą kalasi mintys, jog kitos savaitės serija bus kažkas neįtikėtino. Ramūs Steno pašnekesiai su žmona apie tai, ar jos naujasis draugas yra geras žmogus, nėra reikalingas istorijos momentas. Pastovus priminimas, kad Peidžė yra išvykusi į protestus, irgi yra per daug įtartinas serijos aspektas. Žinoma, joje vis dar yra bandoma kelti įtampą dėl Ninos pasirinkimo ir tikrojo KGB agentų žudiko paslapties, bet dėmesio nukreipimas nuo šių problemų kelia per daug nerimo, kad viskas paaiškėtų esant paprasta istorijos detale. Ir geriausia dalis yra tai, jog „The Americans“ tiesioginės grėsmės iš anksto niekad nerodo, kaip ir priklauso pasakojant istorijas apie slaptus šnipus, tad kitą savaitę gali nutikti bet kas. Aišku tik tiek, kad gyvųjų skaičius seriale tikrai sumažės. 10/10

Savaitės serialas - The Americans

Savaitės scena - Game of Thrones. Kalba (ta proga, alternatyvi kalbos pabaiga)

Savaitės citata - Game of Thrones. 'I've been on trial for that my whole life.'

O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

3 komentarai:

  1. Kada bus Arrow sezono apžvalga? Įdomu būtų ją paskaityti, kadangi būtent tamstai turiu dėkoti, jog pradėjau žiūrėti šį serialą (gaila tik kad dėmesio jam skiriate minimaliai).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kada nors savaitgalį, bet net ir dėl to negaliu pažadėt. Sunkiai dabar viską spėju, nes dar ir pamiegot kartais reikia, tai visų serialų tiesiog negaliu aprėpt. Kitą savaitę baigiasi The Americans ir Hannibal sezonai, rašau ir bendrą viso sezono apžvalgą, tai kai ką tenka aukoti. Bet finalą jau mačiau ir labai stiprų devynetą duočiau.

      Panaikinti
  2. Po šios serijos Hannibal galutinai įsimylėjau! Tiesiog be priekaištų jis man dabar atrodo. Ir užsinorėjau pažiūrėti iš naujo tiek visas ekranizacijas, tiek visas knygas perskaityt vėl. Tiesiog tobulas.

    AtsakytiPanaikinti