2014 m. gegužės 22 d., ketvirtadienis

Telemano sezonas 2013/14

Dažniausiai pasibaigus serialų sezonams šiame bloge yra parašomi atskiri juos apžvelgiantys straipsniai. Kadangi didžioji mano žiūrimų serialų dalis yra kabelinėje televizijoje, neturinčioje aiškaus grafiko ir pabaigiančioje savo sezonus skirtingu metu, juos apžvelgti nėra didelio vargo, bet didieji televizijos kanalai veikia kiek kitaip. Paskutinės gegužės savaitės jiems siejasi su grandiozinėmis sezonų išleistuvėmis ir aprašyti kiekvieną jų yra fiziškai neįmanoma. Todėl, kaip ir pernai, skiriu vieną straipsnį apžvelgti serialams (jei tiksliau, išskirtinai komedijoms), kurių analizei užtenka ir vienos pastraipos.

Apačioje yra pateikiamos neseniai pasibaigusių „Brooklyn Nine-Nine“, „Castle“, „Community“, „Enlisted“, „How I Met Your Mother“, „Modern Family“, „Parks and Recreation“, „The Big Bang Theory“ ir „Trophy Wife“ sezonų apžvalgos. Jose nėra atskleidžiami svarbiausi sezonų įvykiai, tad straipsnį saugu skaityti visiems.

Brooklyn Nine-Nine. Pirmas sezonas
Komedijoms didžiausias sėkmės garantas visuomet būna aktoriai, kurie vienas šalia kito jaučiasi laisvai, sugeba net ir blogus dialogus paversti pakenčiamais ir tiesiog sugyvena. Tam visuomet reikia bent kelių sezonų, todėl nenuostabu, kad „Brooklyn Nine-Nine“ šį sezoną žiūrovus užklupo netikėtai. „The Office“ ir „Parks and Recreation“ kūrėjas Mike'as Schuras pasižymi įspūdingomis kūrybinėmis grupėmis, bet čia yra kitas lygis. Komedija apie nelabai įprastą policininkų gyvenimą netruko išgarsėti savo itin įsimintinais dialogais, visiškai skirtingais, bet niekad už ribų neišeinančiais veikėjais ir emocijų neturinčia Andre Braugherio vaidyba (geriausiu serialo aspektu). „Brooklyn Nine-Nine“, net ir kalbant neperspaustai, neturėjo nei vienos vidutiniškos serijos nuo pat pradžių ir kerėjo savo energija. Žinoma, tai, kaip jums patiks serialas, priklausys ir nuo to, kaip priimsite Andy Sambergo veikėjo vaikišką elgesį, bet man kaip žmogui, kuriam „The Lonely Island“ yra vienas geriausių muzikiniam pasauliui nutikusių dalykų, šitai netrukdė. Auksinių gaublių komisija kiek perspaudė suteikdama apdovanojimus serialui ir pačiam Sambergui, bet tai tik parodo, kaip B99 sugebėjo sužavėti vos per kelis mėnesius. Kartelė dabar užkelta taip aukštai, kad į antrąjį sezoną daugelis žiūrovų keliaus su nerimu. 9/10

Castle. Šeštas sezonas
Savo laimei aš netikiu tokiu dalyku kaip guilty pleasure, kuris reiškia tariamai blogų filmų ar serialų žiūrėjimą dėl jų kokybės neprarandant malonumo, bet jeigu tikėčiau, „Castle“ būtų mano pasirinkimas. Kažkada šį serialą bandžiau vertinti pagal kiekvieną seriją, bet ilgainiui supratau, kad tai yra neįmanoma. Tai yra tipinis procedūrinis serialas, turintis neginčijamą šabloną, bet jis yra įgyvendinamas tiesiog nuostabiai. „Castle“ šį sezoną, tiesa, turėjo ir kelias ilgai besitęsusias siužeto linijas, pakėlusias serialą dar aukščiau. Svarbiausia jų buvo bylos dėl Beket motinos nužudymo užbaigimas, kuris suteikė keletą įtampos kupinų serijų ir net privertė rūpintis dėl kai kurių veikėjų gyvybės, bet čia juk nėra toks pavojingas serialas. Tai serialas, kuriame pagrindinė sezono tema buvo besiartinančios Kastlo ir Beket vestuvės, kurios tapo sezono kulminacija ir dar kartą privertė stebėtis tuo, kaip nuostabiai atrodo Stana Katic. „Castle“ nebūtų „Castle“, jeigu sezonas nesibaigtų potencialiu kabliuku, kuris verčia jaudintis dėl veikėjų, kuriems nieko nenutiks. Ir būčiau prakeiktas, jei meluočiau, kad nelaukiu kaip viskas susiklostys. [Vertinimo nesitikėkite, „Castle“ tobulas tuo, ką daro.]

Community. Penktas sezonas
Televizijoje tai buvo nematytas dalykas: atleistas serialo kūrėjas po sezono pertraukos abipusiu susitarimu grįžo kurti savo projekto. Ir grįžo ne šiaip sau, o sutvarkė „Community“ iš pagrindų. Danas Harmonas savo charakteriu garsėja ne iš gerosios pusės, bet visi geriausi šiam serialui nutikę dalykai yra būtent jo nuopelnas. Šis sezonas yra puikus to pavyzdys, kai visose trylikoje serijų Harmonas viską statė ne ant bandymų atkartoti praeities sėkmes, bet kūrė naujas idėjas. Dažniausiai jam pavyko, kelis kartus buvo persistengta, bet pati serialo dvasia ore tikrai tvyrojo. Harmonui teko tvarkytis su išvykusiu Chevy Chase'u, kurį nuostabiai pakeitė Johnas Oliveris ir Jonathanas Banksas, ir emocingai išsiųsti Donaldą Gloverį, kuomet atsisveikinimas tarp Trojaus ir Abedo tapo labiausiai gerklę spaudžiusiu sezono momentu. Ir nebandykim vengti akivaizdaus dalyko: tai buvo paskutinis „Community“ sezonas. Dėl to nereikia kaltinti NBC kanalo, o veikiau jam dėkoti, kad tragiškus reitingus turėjęs serialas išgyveno penkis sezonus. Paskutinioji šio sezono serija man pačiam veikė kone tobulai kaip serialo užbaigimas, nors jūs galite atrasti ta serija pasipiktinusių apžvalgų. Bet tokia emocinga pabaiga, kuri taip atspindėtų pirmuosius serialo sezonus, galėjo būti sukurta tik dabar ir tik paties Dano Harmono. 8/10

Enlisted. Pirmas sezonas
Jeigu tikėsime televizijos Biblija, joje yra teigiama, kad televizijos dievai mylimiausius serialus pasiima anksčiausiai (pagal Naująjį Televizijos Testamentą, parašytą prasidėjus „Sopranams“, ką tik pasirodžiusius serialus pasiima šėtonas, pasipuošęs kapitono Reinoldso veidu). „Enlisted“ yra vienas tų atvejų. Apie serialą galima kalbėti panašiai kaip apie „Brooklyn Nine-Nine“, kuomet visa kūrybinė grupė iškart atrodė tinkanti vienas kitam, bet „Enlisted“ dažnai ėjo dar toliau. Serialo humoras buvo labai konkretus ir kiekviena serija susidėjo iš kareivinėse esančių trijų brolių kuriozinių situacijų, ir kiekviena ta istorija turėjo bent kokį nors emocinį aspektą. Kartais kabinant taip giliai, kaip potrauminis stresas grįžus iš Afganistano, kartais tiesiog kalbant apie tai, kaip vienas brolis buvo mažiau mylimas už kitus. Bet visų svarbiausia yra tai, kad serialas komedijos prasme buvo neeilinis reginys, sugebėjęs iš silpnai apibrėžtų, bet įsimintinų veikėjų išspausti geriausias citatas, iš rimtų situacijų išspausti komiškus reginius ir juoktis iš subtiliai pateikiamų kitų nelaimių ar jautrumo protrūkių (tokių kaip verkimas žiūrint trečiąją „Toy Story“ dalį). Kol kas pasirodė tik devynios serialo serijos, kas reiškia, jog kažkada vasarą sulauksime likusių keturių visiškai naujų pusvalandžių, kas nuteikia tikrai optimistiškai. Ir kas reiškia, kad ateičiai turėsime viena tobuliausių kada nors sukurtų komedijų, galėjusią tapti tikru šedevru. 9/10

How I Met Your Mother. Devintas sezonas
Ne be reikalo praėjusiais metais straipsnyje apie ryškiausius miestus televizijoje įtraukiau Niujorką. Pagrindinė legendinės komedijos nepastovumo priežastis paskutiniajame sezone yra kūrėjų noras sukišti visas serijas į vieno savaitgalio laikotarpį, ir visas jas nukelti iš Niujorko į ramų priemiestį. HIMYM efektyviai naudojo šokinėjimus laike perkeliant veiksmą į kur kas įdomesnę aplinką, bet bent pusė paskutinio sezono serijų buvo banalus laiko stūmimas dėl pigių juokelių paaukojant viską, kas aštuonis metus buvo daroma kuriant įsimintinus veikėjus. Ir jeigu bendra kokybe paskutinysis sezonas dažnai buvo apverktinas, emocine prasme viskas vis dar veikė kaip ir anksčiau. Su veikėjais HIMYM atsisveikino emocingai ir nebandant ignoruoti jų praeities nuopelnų, nesibodint pravirkdyti žiūrovų ir suteikiant jų istorijoms tinkamą pabaigą. Bendra serialo istorija yra kita tema, kuri labai priklauso nuo jūsų skonio, bet maniškį jau veikiausiai žinote. Taip, paskutinioji HIMYM serija buvo baisi serialo išdavystė, bet tai nepakeičia fakto, kad tarp pusėtinų paskutinio sezono serijų kūrėjai sugebėjo tinkamai atsisveikinti su legendiniais veikėjais, ko iš komedijų ir galima reikalauti. 6/10

Modern Family. Penktas sezonas
Kaip serialui, turinčiam didžiausius finansinius išteklius ir gausiausią daug uždirbančių žiūrovų auditoriją, „Modern Family“ per daug dažnai sau leidžia nepastovumą. Šitas serialas gali būti nuostabus ir tai įrodo ne tik pirmieji jo sezonai. Net ir penktaisiais metais „Modern Family“ (jau jaučiatės seni?) sugebėjo sukurti serijas, kurios tiesiog nuneštų stogą. Man asmeniškai viena paskutiniųjų sezono serijų „Las Vegas“ iškart tapo mėgstamiausiu serialo pusvalandžiu, kuomet buvo sukviesta visa galybė kino ir komedijos žvaigždžių, kurie visi gavo kokią nors užduotį turbūt dešimt minučių trukusiai serijos kulminacijai, tapusiai tikru komedijos šedevru. Sutapimas ar ne, bet tarp kokių penkių stipresnių sezono serijų vis būdavo įsiterpusios kur kas silpnesnės, pabrėžiant serialo scenaristų tinginiavimą ir žinojimą, kad juos žiūrės bet kokiu atveju. Bendros siužeto linijos šį sezoną ir vėl nebuvo, tik keletas smulkesnių, iš kurių labiausiai išsiskyrė Kamerono ir Mičelo vestuvės, kurios buvo sezono kulminacija ir pakankamai gražiai plėtojo Džėjaus veikėją, nors ilgainiui tapo dar vienu banalių juokelių apie gėjus šaltiniu. Keletą serijų trukusių istorijų, tokių kaip Heilės susižavėjimas nuoširdžiu vaikinu, irgi pasitaikė, bet jų nebuvo daug ir serialas tiesiog neturėjo jokio įsipareigojimo pastoviai kurti aukščiausio lygio televiziją, kas ir sąlygojo dar vieną vidutinišką sezoną. 6/10

Parks and Recreation. Šeštas sezonas
Atrodytų, kad pastoviai geras serialas negali nusibosti, bet here we are. „Parks and Recreation“ nemylėti yra tiesiog neįmanoma, kitaip jūs būtumėte akmeninis žmogus, ir visgi įkyrėti serialas gali. Jo šablonas, kaip ir „Castle“ atveju, visuomet yra tas pats: Leslė viską sutvarko, jos kolegos turi aiškias komandas, kaip reikia juokauti, ir kiekvienos serijos pabaigoje bendrai yra išsprendžiamas neseniai kilęs neaiškumas. Šis sezonas nebuvo jokia išimtis, prasidėjęs ir pasibaigęs su dvigubo ilgumo serijomis, kurios buvo tiesiog nepakartojamos ir iškart tapusios serialo klasika, ir turėjęs pakankamai rimtą per keliolika serijų išsitęsusią istoriją. Šįkart ji buvo susieta su Pawnee ir Eagletono miestelio jungtuvėmis, kas dažnai pereidavo į klišes dėl dviejų miestų skirtumų, bet bendrai suteikė labai gražią sezono kulminaciją. Ji neprilygo tam, kas dėjosi paskutinėmis sezono minutėmis, dėl ko jis ir bus dažniausiai atsimenamas, nes paskutiniesiems, jau septintiesiems serialo metams paruošė tokią dirvą, kokios neišdrįstų paruošti jokia kita komedija. Ir jeigu yra serialas, kuriuo galima pasitikėti ruošiant emocine prasme tinkamą serialo pabaigimą, „Parks and Recreation“ yra būtent tas kūrinys. 8/10

The Big Bang Theory. Septintas sezonas
„The Big Bang Theory“ sėkmės paslaptis vis dar yra neaiški, bet faktas yra tas, kad kone kiekvienas iš tų kas savaitę serialą žiūrinčių dvidešimties milijonų sakytų, kad ta priežastis yra Šeldonas. Man jau ne vienerius metus šis žmogus buvo blogiausia TBBT dalis, virtusi visiška kliše su bazingomis ir draugų ignoravimu bei pravardžiavimu, o pats serialas net nebandė kažko keisti. Septintasis TBBT sezonas man ir yra kur kas stipresnis nei paskutiniai du, ir bendrai jį įrašyčiau kažkur viršuje. Banalių serijų ir šiais metais buvo apsčiai, nes CBS negali ignoruoti žiūrovų ir privalo daryti tai, ką jie mėgsta. Tačiau bandymų proto ribose pakeisti Šeldoną ir suteikti jam teigiamų savybių ir prieš žiūrovus, ir prieš draugus, ir prieš jo paties draugę tikrai buvo, ir viso to kulminacija tapo paskutinioji sezono serija, stipriai suintrigavusi emocine Šeldono likimo prasme (prieš metus net nebūčiau susapnavęs, kad galiu parašyti tokį sakinį). Kitų veikėjų frontuose reikalai irgi krypo į teigiamą pusę, pagaliau judinant Leonardo ir Penės santykius, sklaidant gandus apie Radžo homoseksualumą ir Hovardą su žmona įstumiant į tipinį sutuoktinių gyvenimą. TBBT be blogų juokelių apie gražuoles ir moksliukus nebūtų tas pats serialas, bet dėl tokių dalykų šitas sezonas buvo nemenkas žingsnis į priekį. 8/10

Trophy Wife. Pirmas sezonas
Dvigubi standartai televizijoje yra ganėtinai retai pasitaikantis dalykas, bet ABC mums šiemet priminė, jog tai vis dar egzistuoja. „Trophy Wife“ buvo aiškus pasirinkimas suporavimui su „Modern Family“, ir visgi serialas buvo nutrenktas į vietą, kur jo bet kokiu atveju niekas negalėjo žiūrėti. Tiesa, tiems, kas žiūrėjo, pasisekė. „Trophy Wife“ savo pavadinimu ir idėja, kad naujoji vyro žmona artimai bendrauja su dviem buvusiomis ir toje šeimoje visai nėra nesutarimų, buvo iš konteksto išsiskiriantis projektas. Nei vienas veikėjas čia neįkrito į klišes, ir net žiūrovų iškart pamėgtas Bertas buvo išnaudojamas neperspaudžiant jo komedijinių sugebėjimų. Tai tiesiog buvo komedija, kuri humorą traukė iš nuoširdžių situacijų, ne iš banalių pašaipų artimųjų link. Serialas netgi sugebėjo įtikinamai paaiškinti, dėl ko Pytas susituokė su kiekviena šių moterų, su jomis išsiskyrė ir vis tiek liko artimais draugais, ir tai buvo grindžiama ne vien tėvų skyrybų įkaitais tapusiais vaikais. „Trophy Wife“ vis dar turėjo kur taisyti savo klaidas, dažnai perspaudžiant „Modern Family“ parodijavimu ir bandymu imtis per daug sudėtingų situacijų, kuriose humoro nebuvo pernelyg daug. Ir visgi puikių pirmų komedijų sezonų kupinuose metuose „Trophy Wife“ sugebėjo išsiskirti nuoširdumu. 8/10

O ką apie šiuos serialus manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą