2014 m. gegužės 5 d., pirmadienis

„The Returned“: prancūzų serialas apie zombius atrodo geriau negu skamba

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „The Returned“ serijos.

Po pirmos savo serijos „The Returned“ atrodo kaip serialas, kuris pats save įspraudė į kampą. Praėjus pirmai valandai protu tiesiog negalima suprasti kaip tokio tipo kūrinys su tokia idėja sugebės sukurti dar septynias panašias serijas, o vėliau - ir antrąjį sezoną. Tai, galiausiai, išeina į „The Returned“ naudą. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, kiekviena šio serialo serija pasibaigia scenomis, po kurių, atrodytų, daugiau negalima plėtoti istorijos. Tam visuomet yra atrandami nauji būdai, kas bendram serialo žiūrėjimui padeda, nes jeigu jis nepriverčia susimąstyti rimtesnėmis temomis, bent jau palaiko žiūrovų dėmesį siurprizais.

Jų čia, neabejokite, yra ne vienas. Prancūzų serialas „The Returned“ (savo namuose vadinamas „Les Revenants“, bet kadangi šiai apžvalgai jis buvo žiūrėtas su angliškais subtitrais, tebūnie ir pavadinimas bus angliškas), JAV pasirodęs tik 2013-ųjų pabaigoje, praėjus metams po premjeros Prancūzijoje, yra serialas apie zombius, ir kad ir kokia jūsų nuomonė apie šiuos padarus bebūtų, palaukite. „The Returned“ visai nėra „The Walking Dead“ ir nėra beprotiškas serialas, kuriame kas penkias minutes su pagaliu yra nužudomas prisikėlęs žmogus.

„The Returned“, jeigu trumpai, yra serialas, kuris iš visų jėgų stengiasi parodyti kas būtų, jeigu tikrame mūsų gyvenime prisikeltų artimieji. Mažame Prancūzijos miestelyje kalnuose būtent taip ir įvyko, kuomet į kelias šeimas sugrįžo prieš kelis ar keliolika metų mirę žmonės, atrodantys visiškai taip pat, kaip ir savo mirties dieną, ir neatsimenantys, ką jie veikė tuos metus. Jie tiesiog ramiai bando grįžti į savo senąjį gyvenimą ir nelabai supranta, dėl ko jų artimieji juos matydami elgiasi taip keistai.

Pastarųjų reakcijos ir yra pagrindinė „The Returned“ jėga. Aišku, niekas negali pasakyti, kaip žmogus reaguotų į prieš jį stovintį seniai mirusį artimą žmogų, bet šio serialo veikėjai sugeba įtikinti, kad tikrovėje reakcija būtų labai panaši. Į darnią šeimą kelionėje autobusu žuvusi paauglė dukra grįžta ir sukelia šoką ir tėvams, ir sesei. Didžiausia vienos moters gyvenimo meilė ir jos dukros tėvas visiškai sujaukia šioms moterims gyvenimą ir protą. Pavyzdžių yra ir daugiau, bet šie žiūrint serialą paveikia stipriausiai.

Ir šis serialas žavi tuo, kad veikėjai su tokiais dalykais nesusitaiko. Jie ramiai nepriima tokių visiškai mistinių dalykų kaip kasdienybės, kaip to neturėjo daryti ir daugelio mokslinės fantastikos serialų veikėjai, tarp jų - ir „Under the Dome“. „The Returned“ išvengia banalybės savo istorijoje, kurioje, kaip įprasta panašaus žanro darbuose, trys veikėjai šneka apie sugrįžusius mirusiuosius ir niekas tai žmonėmis netiki, o aplinkiniai juos laiko išprotėjusiais. Miestelio gyventojai gali kelintą kartą pamatyti tuos sugrįžusius asmenis (kuriuos kai kurie vadina zombiais, bet vėlgi, jie elgiasi absoliučiai normaliai, lygiai taip pat, kaip ir prieš mirtį, tik neatsimena nei savo mirties dienos, nei to, kas vyko po mirties) ir nustebti lygiai taip, kaip ir pirmąjį kartą Net ir po kelių savaičių tėvai būna priblokšti sugrįžusios savo dukros, nes taip tikrame gyvenime nebūna. „The Returned“ sugeba sukurti tokią atmosferą, kad žiūrovai patirtų absoliučiai tokias pat emocijas kaip ir veikėjai, ir tos emocijos yra šviežios kiekvieną kartą.

Kita vertus, tai ir yra visa serialo galia. Ji yra stipri, neapsigaukite, bet tarp serijų priverčianti susimąstyti, kad tai - daugiau ar mažiau - yra tuščias serialas su vis ta pačia tema. „The Returned“ puikiai sugeba apibrėžti savo veikėjus ir papasakoti jų istorijas nuodugniai, kas yra būtina jų demonstruojamoms emocijoms. Bet priešingai nei praėjusią savaitę apžvelgtame tikroviškame „Broadchurch“, čia sugrįžę negyvėliai ir suteikia pagrindą rodyti įdomius veikėjus, ir tampa visa jų egzistavimo esme, kas emocine prasme nėra itin platus spektras. Šie žmonės negali mylėti, negali nekęsti, daryti nusikaltimus ar bet ką, ką darė anksčiau. Jie koncentruojasi tik į antgamtinę šio dalyko prigimtį, kas serialą įspraudžia į puikiai išnaudojamus, bet labai siaurus rėmus.

„The Returned“ tai ilgainiui suprato, kas pakenkė serialui dar labiau. Menkesni bandymai praplėsti akiratį, tokie kaip paauglių problemų aptarinėjimas (kurio net prancūzai nesugeba pateikti žmogiškai), buvo pastebimi jau pirmo sezono pradžioje, bet rimčiausi dalykai prasidėjo paskutiniosiose jo serijose. Tuomet serialas pradėjo daryti didžiausią mokslinės fantastikos klaidą: aiškinti antgamtinius reiškinius. Gali būti žmonių, kuriems šis etapas patiks, nes kai kurie tiesiog nemėgsta neaiškumų (nors kita vertus, kam jiems tada žiūrėti tokius serialus), bet ši pabaiga yra visiškai kitokia nei pirmosios serijos. Dvi paskutinės valandos žūtbūt stengiasi visiems numirėliams suteikti prasmę ir atrasti jų prisikėlimo priežastis, kas pakeičia ir veikėjų, ir serialo nuotaiką taip drastiškai, kad viskas tampa tiesiog eiline siaubo filmo pabaiga.

Toks atvejis yra panašus į antrąjį „Twin Peaks“ sezoną ir nenustebkit, jeigu šie du serialai bus lyginami tarpusavy („Twin Peaks“ lyginau ir su „Broadchurch“, lyginsiu po poros savaičių ir su „Top of the Lake“, todėl nusiteikit). Jie nuostabiai sukuria savo atmosferą, kuri nors ir kyla iš originalaus siužeto, jis būtų niekas be techninės savo pusės. Režisūra, aplinka ir muzika, tiesiog per daug primenanti Lyncho serialą, sukuria labai kraupią nuotaiką, dėl ko vakare „The Returned“ žiūrėti darosi nelabai smagu. Serialas nesistengia gąsdinti staigiai išlendančiomis pabaisomis, o veikiau savo užtikrintumu ir istorija, kuri ir veikėjams, ir žiūrovams gali drąsiai įvaryti siaubą.

To, didžiąja dalimi, ir užtenka. „The Returned“ tikrai yra siauras serialas, kuris pats supranta, kad negali koncentruotis tik į vieną temą. Tačiau tai tuo pačiu yra ir kone vienintelis televizijos kūrinys, sugebantis užtikrintai išnaudoti zombių potencialą. Aišku, skeptikams prancūzų serialas apie zombius yra turbūt baisiausia įmanoma žodžių kombinacija, ir nesijaudinkit, taip galvojau ir aš. Bet „The Returned“ verta žiūrėti bent jau dėl bendro išprusimo. Šio serialo stilius yra nuostabiai retas, ir aštuonias prancūziškai kalbančių žmonių valandas galima ištverti jau vien dėl to.

Vertinimas: 7/10

O ką apie šį serialą manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą