2014 m. birželio 10 d., antradienis

„Bob's Burgers“: animacijos perversmas su gražiausia šeima televizijoje


Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Bob's Burgers“ serijos.

Televizijoje šeima yra visko pagrindas. Kaip ir realiame gyvenime, bet šitą faktą jūs ir taip žinote, todėl per daug plėstis nereikia. Visi serialai veikia panašiu principu, kuomet didžiausi veikėjų vargai ir džiaugsmai kyla būtent dėl artimųjų, ir šitas dalykas visuomet buvo universalus. Šeima gali tapti pagrindu daryti blogus darbus, kaip kad įrodė „Breaking Bad“. Šeima gali suteikti gražiausių gyvenimo akimirkų, ką per 25 metus įrodė „Simpsonai“. Bet tai, kad gražiausia šeima šių dienų televizijoje gyvena animaciniame seriale „Bob's Burgers“, apie šį projektą pasako labai daug.

Aišku, visų pirma jūs su tokiu teiginiu nesutiksite, nes televizijoje vis dar egzistuoja „Simpsonai“, tai nei pieštiniame, nei realiame gyvenime jų šeimos nukonkuruoti niekas negali. Bet problema tame, kad šitas serialas dabar tik egzistuoja. Parodantys vos vieną padorią seriją per visą sezoną, „Simpsonai“ seniai nebėra tas pirmųjų metų serialas, palikęs amžiną pėdsaką pop kultūroje. Tuo tarpu „Bob's Burgers“ po keturių sezonų jau galima vadinti pirmuoju animaciniu serialu, kuris pasiekė pirmųjų „Simpsonų“ gyvenimo metų lygį. Ir kol dar neišvadinote eretiku, paaiškinsiu kodėl.

„Bob's Burgers“ pasakoja apie Belčerių šeimą, turinčią mėsainių restoraną, pavadinimu, na, „Bob's Burgers“. Pavadinime figūruojantis Bobas yra šeimos galva, visą gyvenimą ne tiek norėjęs, kiek privalėjęs gaminti maistą. Jo tėvas gamino, jis pats po mokyklos ir vasarą gamino, ir daugiau nieko nemokėjo, todėl mažas restoranas yra svarbiausias nutukusio ir grožiu nepasižyminčio Bobo gyvenimo pasiekimas. Tvarkytis restorane ir namuose, esančiuose virš to paties restorano, Bobui padeda žmona Linda, tipinė namų šeimininkė su daugybe keistų pomėgių, kurių daugelį čia atskleisti būtų šventvagiška.

Bobas ir Linda, kaip ir kiekviena žinoma animacinių serialų šeima, turi tris vaikus. Judžinas, vienintelis sūnus, yra muziką dievinantis berniukas. Jis yra apkūnus ir bet kokioje situacijoje galvojantis apie maistą, bet kartu ir besistengiantis tobulinti savo socialinius įgūdžius. Jauniausia dukra, Luiza, yra prie tėvų labiausiai prisirišusi, bet į vaiką dažnai nepanaši mergaitė, neretai pasižyminti sadistiniais potraukiais. Ir galiausiai yra Tina, vyriausias Belčerių vaikas ir paauglė, visiškai nepanaši į nieką, ką esame matę per televiziją. Kai „Simpsonai“ turi keletą serijų, kuomet Liza vaikšto depresuota ir nelaiminga, Tina tokia yra kiekvieną serialo sekundę. Šie vaikai ir yra vieninteliai Bobo darbuotojai.

Ir kame gi čia gražiausia ir tobuliausia šeima televizijoje, klausite? Tik nedidelę dalį argumentų galima perteikti žodžiu. Kai daugybė - ir daugybė čia reiškia kokius 96 procentus - komedijos serialų turi veikėjus, kurie yra naudojami vien tam, kad iš jų būtų šaipomasi ir daugelis ten vienas kitų nemėgsta, didžiausia „Bob's Burgers“ stiprybė yra Belčerių santykiai vienas su kitu. Nebijokit, jie nepraleidžia 20 minučių per seriją apsikabinę ir pasakodami, kaip jie vienas kitą myli. Jie pykstasi, jie rėkia vienas ant kito, jie lengvai šaiposi, bet niekad neįžeidinėja savų ar svetimų, yra pasiryžę ginti šeimą visais atvejais, kad ir kas nutiktų.

Nuostabi šeima Belčeriai yra ir dėl to, kad jų vaikai yra įspūdingai panašūs į tėvus, ir nebūtinai vizualiai. Visas vaikų savybes galima puikiai susieti su tėvais, kuomet kitos komedijos daro viską, kad sukurtų į tėvus nepanašius, bet būtinai skirtingus veikėjus. Judžinas iš motinos paveldėjo sugebėjimą dainuoti ir muzikinį skonį, net jeigu ir neypatingą. Luiza yra glaudžiai prisirišusi prie tėvo ir iš jo paveldėjo juodą humorą, kuomet tėvas nesiima fizinių veiksmų, bet labiau mėtosi žodžiais. Būtent dėl to Tina yra panašiausia į tėvą dėl savo ramumo, nors jos fantazijos apie vaikinus mokykloje bei arklius ar erotiniai kūriniai veikiausiai gali būti kildinami iš motinos, nors vėlgi - kažko panašaus į Tiną televizijoje tiesiog nėra buvę.

Kažko panašaus į „Bob's Burgers“, tiesa, irgi. Jei reikėtų šį serialą apibūdinti vienu žodžiu, jis būtų keistas, bet niekas negali sakyti, kad prie to keistumo nepriprantama. Dvi serialo moteris, Lindą ir Tiną, įgarsina du suaugę vyrai, kas jums jau yra pirma užuomina apie visą keistumą (vyriški balsai yra aiškiai girdimi, bet į juos dėmesį kreipsite vos pirmas kelias serijas). Kiekvienoje serijoje apie visiškai atsitiktinius dalykus pradedanti dainuoti Linda yra tai, ką vadiname komedijos auksu. Chaosas seriale yra įgyvendinamas tobulai, kuomet po truputį į rėkimą pereinantys pašnekesiai sugeba ne sunervinti, bet dar labiau juoktis iš kiekvienos situacijos. Ir ką jau kalbėti apie citatas, kurių iš kiekvienos serijos galima prisirinkti kelias dešimtis.

„Bob's Burgers“, aišku, niekada neturės tokios įtakos kultūrai, kaip kad turėjo „Simpsonai“, bet ir nereikia. Tam tikra prasme, ką tik ketvirtą sezoną užbaigęs serialas daro dar didesnį įspūdį nei legendinio filmuko pirmieji metai. „Bob's Burgers“, be Lindos sesers, Bobo konkurento ar nuolatinio kliento Tedžio (mėgstamiausio mano veikėjo), neturi tokios veikėjų gausos, kad pritrūkus istorijų galėtų peršokti prie mažiau išnagrinėto personažo. Negana to, „Bob's Burgers“ du trečdalius savo serijų sugeba išvežti per istorijas, kuriose dalyvauja kiekvienas veikėjas ir nei vienas jų nėra svarbesnis už kitą, kas tik parodo, kokio originalumo ir talento yra serialo scenaristai. Jeigu tik jie nenustos daryti to, ką daro dabar, gali būti, kad turite puikią galimybę stebėti legendinio serialo gimimą.

O ką apie šį serialą manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą