2014 m. birželio 12 d., ketvirtadienis

Breaking Bad. Antras sezonas. Seven Thirty-Seven/Grilled

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Antras sezonas. Pirma serija. Seven Thirty-Seven

How can you suggest that we kill a man, and you can't even open the gun? - Walt

Televizijoje stereotipai būna dviejų rūšių. Vieni jų būna kišami vien tam, kad užpildytų eterio laiką, ir juos žiūrėti ilgainiui tampa sunku, nes kiekvienas veikėjų veiksmas - ar tai būtų komedija, ar drama - yra absoliučiai nuspėjamas. Kiti būna įkišami sąmoningai ir jie tampa istorijos dalimi. Pastarieji stereotipai nuo įprastųjų skiriasi tuo, jog scenaristai supranta, kad jie kuria absoliučias klišes. Tam, aišku, pačių scenaristų pasakymo neužtenka ir jie privalo įrodyti, jog banalybės pas juos turi tikslą, ir antrojo „Breaking Bad“ sezono premjera tai puikiai įrodo.

Pirmajame sezone iš visų stereotipų, kuriuos šis serialas rodė, didžiausias buvo Henkas. Jis buvo linksmas storulis, geras savame darbe detektyvas, turintis gražią žmoną, įrodinėjantis savo vyriškumą kiekviename žingsnyje ir nesugebantis sugauti narkotikus gaminančio svainio. Dalykas, kurį jūs suprasite su kiekviena serialo serija ir tai pradėsite daryti jau šiame sezone, yra tai, jog „Breaking Bad“ absoliučiai kiekvienas - kiekvienas - veiksmas turi pasekmes.

Tai, jog Henkas yra vadovėlinis mačo apibrėžimas, serijoje „Seven Thirty-Seven“ atsiperka su kaupu. Vyras gyvenime neturi praktiškai jokių problemų, o didžiausia jų yra kleptomanė žmona, nežinia dėl ko nesikalbanti su savo seserimi. Henkui ji pasako, jog sėkmingai tvarkosi su savo priklausomybe, nors vyrą kiekviena proga ir atstumia kuo toliau. Tol, kol jis pats nesupranta, jog čia yra kažkas ne taip ir nenuvažiuoja pas Skailer.

Ta scena, tiesą sakant, dabar veikia žymiai stipriau nei pirmąjį kartą. Henkas į Vaitų namus atvažiuoja vien todėl, kad moterys su moterimis gali susišnekėti ir kad jos yra visai kitokios būtybės, tai Skailer supras jį ir jo kančias gelbėjant Marie. Bėda tame, kad Skailer jo nesupranta, nes nėščia, vidutinio amžiaus moteris, turinti mirtinu vėžiu sergantį ir nežinia kur dingstantį vyrą bei paauglystę pragyvenantį neįgalų sūnų bent jau teoriškai turi daugiau problemų negu tas vyras. Nesuklyskite: ši scena yra apie abu žmones, kuomet Skailer pyktis yra nukreiptas ne tiek į Henką, kiek į pasaulį, kuriam ji norėjo išsilieti jau seniai, o pats Henkas čia gauna neeilinę gyvenimo pamoką, kad kietumu ir nusiteikimu, kad mes čia giminės, tai tu čia biškį padėk, ilgai neprasisuks.

Skailer vyras, be to, kad serga, kartu yra ir labai nestabilus žmogus. Pirmosiomis serijomis, kuomet žiūrovai matė, jog Volto jėgos atsiranda nuo gaminimo, ne nuo chemoterapijos, visi tokiu vyro atsigavimu ir žmonos patenkinimu džiaugėsi. Tačiau dabar, kai nedaug trūko, jog Skailer būtų tiesiog išprievartauta savo sutuoktinio, visi suprato, jog Voltas tokiu žvėrimi tampa ne dėl to, kad nori patenkinti žmoną; jis nori adrenalino ir jam nesvarbu, kaip jis to dalyko gaus.

Voltui šįkart dozės reikėjo labiau nei įprastai. Po susitikimo su Tuku, kuris, priešingai nei manėme praėjusio sezono paskutinėje scenoje, laužyne nenuvažiavo tolyn, o grįžo, Voltas pradėjo suprasti, su kokiu žmogumi jis susidėjo. Tai jis suprato ir tuomet, kai Tukas mirtinai primušė savo parankinį ir tai iškart privertė jau nebe Heisenbergą, bet Voltą kruopščiai apskaičiuoti sumą pinigų, kurių jam reikės norint užtikrinti ramų gyvenimą šeimai iki gyvenimo pabaigos, iš kur ir atsiranda serijos pavadinimas (nors jūs į jį įsižiūrėkit kiek įdėmiau). Voltas tai padaro ne vien todėl, kad jo vėžys vis sunkėja (tiesa, dažniausiai tuomet, kai jis negamina), bet ir todėl, kad pamato, jog ką tik susidėjo su žmogumi, kurio psichinis nestabilumas gali reikšti mirtį visiems aplinkiniams.

Ir palaukit, pasidaro dar gražiau. Scenoje, kuri įprasmina visas „Breaking Bad“ sąsajas tarp veikėjų (ir tokį dalyką sakyti po aštuonių serijų galima ne su kiekvienu serialu), Henkas atsiunčia planą rezgantiems Voltui ir Džesiui nuotrauką, kurioje užfiksuoti žiauriai nužudyti Tuko parankiniai. Po to, kai duetą visą savaitę sekė nepažįstami automobiliai, natūralu, kad jie paslaptingo nuodo ricino ir pistoleto nelaiko tinkamomis apsaugos priemonėmis nuo savo naujojo draugo.

Tik tuomet, kai Džesis tekinas išsiruošia bėgti kuo toliau nuo šitos sumautos vietos, Voltas skubėdamas grįžta namo vien tam, kad į kitą vietą perkeltų savo pinigus ir ginklą (tai niekad nebuvo labai logiškas manevras, nes sauskelnių dėžė nėra saugesnė vieta nei ventiliacijos anga, bet galbūt Voltas tiesiog negavo galimybės įgyvendinti planą iki galo). Tai darydamas vyras negirdi, ką jam sako žmona ir supranta, kad jai negali nieko atsakyti, taip puikiai žiūrovams parodant, kad pinigų rinkimas jam po truputį tampa kur kas svarbesniu dalyku nei žmonės, kuriems jis tuos pinigus renka. Šį dalyką jis, tikėtina, galutinai supranta tik tuomet, kai prie jo durų privažiuoja Džesio mašina su Tuku ant galinės sėdynės. Paskutinis Volto žvilgsnis į namus prieš įlipant į mašiną yra jo supratimas, kad savo klaidų jis gali niekuomet nebeatitaisyti.

Antras sezonas. Antra serija. Grilled


Let him bleed. - Walt


„Breaking Bad“ pateiktą Volto transformaciją, be kitų dalykų, visuomet lyginau su žymiausių produktų brandais. „Coca-Cola“, „Apple“, „Nutella“ ir daugelis kitų dabar turi labai rimtų ir kartais juos pranokstančių konkurentų, tačiau kiekvienas žmogus šių kompanijų sferose įvardins būtent jų gaminius. Vien todėl, kad jos dešimtis metų įnirtingai ir nepasiduodamos kūrė savo gaminius, juos platino visame pasaulyje ir, svarbiausia, į reklamą dėjo nežmoniškas pastangas. Daugelis sakys, kad tai yra tik etiketės, ne paties produkto esmė, bet milijardinėms kompanijoms tik tokie dalykai ir terūpi.

Negalima iškart sakyt, jog Voltas visą gyvenimą buvo malonus ir įstatymus gerbiantis pilietis vien todėl, kad vėliau galėtų daryti kažką blogo ir jo niekas neįtartų. Tikrai ne. Jis darė viską gerai todėl, kad galvojo, jog tai daryti privaloma ir reikia, ir kad gyvenime už tai jam bus atlyginta gražia senatve be problemų. „Grilled“ šitą teiginį įprasmina, bet visai ne iš tos pusės, iš kurios Voltas būtų norėjęs. Doras gyvenimas čia jam padėjo, bet tik reklaminiam įvaizdžiui.

Kuomet jis dingo, absoliučiai niekam nekilo mintis, jog Voltas daro kažką neleistino. Tai yra penkiasdešimtmetis chemijos mokytojas sergantis vėžiu ir net Henkas, pagaliau supratęs, jog įspūdingo grynumo metamfetamino gamintojai privalėjo būti chemijos genijai, net sekundei nebando susieti svainio dingimo su tokiais dalykais (Henko kalba nuovadoje siekiant užvesti kolegas ieškant Tuko yra atkeliavusi grynai iš filmų, eilinį kartą pabrėžiant storulio paprastumą).

Visa šeima gyvena kitame pasaulyje. Skailer tiki, jog Voltą atras kabinėdama plakatus ant kiekvieno namo ir klausinėdama žmonių, nes jos vyras gali būti nepilno proto ir klaidžioti nesusigaudydamas aplinkoje. Henko draugas pažada, kad išplatins pranešimą apie Voltą per visas nuovadas, kurios galbūt pastebės vyrą. Tai yra absoliučiai nekalti spėliojimai, kol galiausiai nėra prieinama prie Marie sprendimo Skailer papasakoti apie antrą Volto telefoną, taip sukeliant minčių apie vyro neištikimybę nėščiai žmonai. Kaip bebūtų keista, ši versija, net ir susilaukusi daugiausiai apmąstymų, irgi yra praleidžiama pro akis, nes Voltas yra per daug silpnas, kad galėtų susirasti meilužę. Tad vaikai, jeigu norite daryti nusikaltimus, 50 metų gyvenkite dorai ir niekas nebandys jūsų sugauti.

Iš visų šviesių Vaitų ir Šreiderių protų niekam per milijoną metų neateitų į galvą mintis, jog Voltas, kartu su savo buvusiu mokiniu, yra pagrobtas žiauraus ir nestabilaus narkotikų prekeivio Tuko ir guli šokinėjančios Džesio mašinos bagažinėje. Kaip ir praėjusios serijos paskutinėje scenoje, taip ir čia Volto veide yra matomas bejėgiškumas ir noras atitaisyti savo klaidas, kuomet net ir haliucinacijose pasirodo Skailer, pasakanti vienintelį dalyką: aš tau atleidžiu. Per baisius darbus Voltas buvo atitrūkęs nuo savo šeimos ir nori, kad ši suprastų, jog viską jis darė tik dėl jų ir ne dėl savęs.

Tikėtina, kad Voltas dar labiau užsinorėjo pamatyti tai sakančią Skailer iš tikrųjų, kuomet jis iš Tuko sužinojo, jog storasis Ganzas buvo policijos informatorius, galėjęs pranešti apie Voltą ir Džesį savo viršininkams. Tai, kaip bebūtų keista, pagrindiniam serialo duetui sukelia daugiau siaubo nei nervų nelaikantis Tukas, nuo kurio jie gali mirti nesijaudinant apie kitų nuomonę jų link. Bet tam yra priežastis. Tukas juos yra atvežęs į dykumos vidurį, į lūšną, kurioje gyvena tik jis ir prie vežimėlio prikaustytas nekalbantis jo dėdė Tijas (suprantu, kad tio yra dėdė ispaniškai, bet vardą veikėjui suteikti yra kiek lengviau). Tai yra aiškus Tuko išsidavimas, jog jis neturi bendrų, desperatiškai bando pabėgti iš šalies ir daugiau neturi jokio pasirinkimo.

Tijas, kita vertus, tampa ne tik itin įdomiu veikėju, kurį dar matysite ateityje, bet ir priemone, kuria Tukas tampa žmogumi. Nepaisant visų savo nedorybių, Tukas rūpinasi savo dėde, ir nesvarbu, ar savanoriškai, ar verčiamas kokių nors paskatų - jis giminių nežudo, taip tik išryškinant serialo šeimos vertybes. Tijas, tiesa, jam taip pat atsilygina, kuomet perspėja apie į maistą pripiltą riciną, net jeigu Tukas pažodžiui to pespėjimo nesupranta, nes žmogus, kuris galvojo, jog Heisenbergas yra tikras vardas, negali būti iš šviesiausių protų. Taip, ta scena yra tragikomiška, bet atskleidžiantį žiaurų Tuko gyvenimą ir likimą.

Jis tampa dar žiauresniu serijos pabaigoje, kuomet Tuką praktiškai nužudo jo paties įkaitai, absoliučiai nepanašūs į tuos, kokiais juos apibūdina jų artimieji. Tai yra scena, kuri man daro didžiulį įspūdį vien todėl, kad Džesis ir Voltas pagaliau veikia kaip smogiamasis duetas. Voltas atkreipia Tuko dėmesį apie jį kalbėdamas baisius dalykus, kol Džesis šį primuša su akmeniu. Proto ir fizinės jėgos duetas, kurio kulminacija tampa į lūšną atvykęs Henkas, galutinai nužudęs Tuką ir pamatęs, jog Džesio mašina stovi prie jo namų. Tokio dalyko nepaslėpsi ir kad ir kokį alibi buvo susikūrę šie vyrai, tai greitai gali nueiti perniek.

Kitos mintys

  • „Seven Thirty-Seven“ prasideda ne nuo Volto ir Tuko susitikimo, o nuo nespalvotos scenos. Vaitų baseine plaukioja pliušinis meškiukas, viena jo akis plaukioja šalia, o tolumoje yra girdimos kaukiančios sirenos. Tai yra itin keista scena, ir vienokia ar kitokia jos versija kartosis per visą sezoną. Šių scenų paaiškinimui atėjus suprasite, kad tai yra vienas kruopščiausiai suplanuotų televizijos sezonų.
  • Henko stereotipiškumas pasireiškia ir tuomet, kai jis atsisveikina su Marie ir ši pervažiuoja kaimynų berniuko mašinėlę. Henkas neatsiprašo. Ne, jis sumoka berniukui ir paplekšnoja jam per petį, nes vaikai būtent taip ir veikia.
  • Pirmos serijos apžvalgoje nekalbėjau apie Džesio poelgius, bet kai kurie jų tikrai buvo įsimintini, dažniausiai siekiant išryškinti jo ir Volto skirtumus. Įdomiausias jų buvo tuomet, kai Voltas savo baimę dėl Tuko nusprendė numalšinti išprievartaujant Skailer, o Džesis nuėjo nusipirkti ginklą, atskleidžiant jo praktinį požiūrį į daugelį dalykų, kuris čia galėjo atsipirkti.
  • Džesis irgi yra susikūręs savo prekinį įvaizdį, nors galbūt ir ne tokį ryškų. Jo motina vis dar tiki, kad jos sūnus yra talentingas ir doras žmogus, kurio talentą kažkada pastebėjo Voltas. Nei vieno blogo žodžio nei apie vieną vyrą, nors, aišku, motinai kiekvienas vaikas yra gražiausias ir geriausias.
  • Šreiderių šeimoje socialinių sugebėjimų neturi nei Henkas, nei Marie, kuomet pastaroji nusprendžia pakalbėti su Skailer tuomet, kai ši kabina skelbimus apie dingusį vyrą. Arba čia ir yra Marie planas, kuomet ji su žmonėmis kalba tuomet, kai šie to daryti negali. Pripažinkit, tai yra puikus mąstymas.

Veteranų kampelis

  • Vince'as Gilliganas po antro sezono yra sakęs, jog buvo nusivylęs fanais, kurie neiššifravo tų nespalvotų scenų iki pat sezono pabaigos. Kad jūs tarp tų fanų nebūtumėte, atkreipkite dėmesį į pirmos, ketvirtos, dešimtos ir tryliktos serijų pavadinimus. Tai serijos, kuriose tos nespalvotos scenos ir yra rodomos, ir jų pavadinimus sudėliojus iš eilės gauname „Seven Thirty-Seven Down Over ABQ“. Kietai, ane?





Namų darbai: s02e03 - Bit by a Dead Bee / s02e04 - Down

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą