2014 m. birželio 23 d., pirmadienis

Orange is the New Black. Antras sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios antrojo „Orange is the New Black“ sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Ne bet koks serialas gali sau leisti pagrindinį veikėją pastatyti į antrą planą ir taip savo kokybę tik dar labiau pagerinti. Kaip gerai, kad „Orange is the New Black“ nėra bet koks serialas. Pirmasis sezonas, įspūdingu greičiu tapęs populiariausiu „Netflix“ produktu ir pralenkęs netgi visų nepelnytai aukštinamą „House of Cards“, buvo istorija apie Paiper bei jos asmeninį gyvenimą, kuris labai stipriai susijaukia jai patekus į kalėjimą. Ir tuomet serialas buvo praturtintas išskirtinėmis veikėjomis, tačiau šiemet jos aiškiausiai tapo kertine sezono ašimi.

Paiper, tiesa, iš „Orange is the New Black“ niekur nedingo. Tai yra serialas, paremtas tikras istorijas aprašančia knyga, todėl teoriškai Paiper yra svarbiausia serialo dalis. Pirmoji sezono serija tai tik patvirtina, kuomet visa valanda praleidžiama su šia veikėja, kuri yra perkeliama į kitą kalėjimą Čikagoje vien todėl, kad galėtų liudyti teisme. Ši serija tapo dar vienu pavyzdžiu kaip gerai „Orange is the New Black“ išnaudoja „Netflix“ modelį paleisti visas serijas iš karto. „Thirsty Bird“ buvo serija, kuri absoliučiai nesisiejo su likusiu sezonu ir pristatė veikėjas, kurias žiūrovai matė vos vieną kartą, net jeigu jos sugebėjo iškart padaryti įspūdį. Serija pravertė draminiam Paiper plėtojimui, kuomet ji absoliučiai nežinojo, kas jos laukė ir kuomet ji buvo savotiškai priversta susitaikyti su dabar jau prieše tapusia Aleks, tačiau ši valanda buvo daugmaž nereikalinga, kas būtų sukėlę daug kalbų serijas leidžiant kas savaitę, bet dabar ji buvo tiesiog pamiršta.

Likęs sezonas prie Paiper grįždavo periodiškai ir nebuvo serijos, kada ji negaudavo laiko kalbėtis su kitomis kalinėmis, kas kartu reiškė, jog serialas grįždavo ir prie jos vaikino Lario. Pirmajame sezone vyrukas atliko ganėtinai svarbų vaidmenį siekiant išryškinti merginos dvilypumą ir nesugebėjimą apsispręsti gyvenime. Šįkart jis dar buvo reikalingas porą kartų, ypač tuomet, kai buvo patenkintas Paiper prašymas dėl šeimos problemų dviems dienoms išeiti į laisvę, tačiau didesnę laiko dalį Laris ir jo nuotykiai nukreipdavo serialo dėmesį nuo kalėjimo ir jo problemų, o tokiam koncentruotam serialui tai buvo gan didelė prabanga.

Ir visgi tai tebuvo nedidelė antro sezono dalis, o daugiausiai laiko jame buvo paskirta stipriausiam serialo aspektui: neįtikėtinai plačiam veikėjų diapazonui. „Orange is the New Black“ dar kartą pademonstravo savo sumanumą ir, priešingai nei manė kiti, šiame sezone pristatė vos porą naujų veikėjų ir kur kas labiau koncentravosi į pirmajame sezone pristatytų moterų gilinimą. Naujokės, tiesa, atliko ganėtinai svarbų vaidmenį sukeliant didžiausius sezono konfliktus. Viena moterų buvo azijietė So-So, visų reikalaujanti elgtis pagal taisykles ir spinduliuojanti gerumu bei pasitikinti aplinkiniais, o galiausiai nusprendusi, kad prieš supuvusią sistemą reikia kovoti bado streiku.

Didžiausią pėdsaką sezone, kaip suprantate, padarė ne ji. Ši rolė atiteko Vy, iš pirmo žvilgsnio maloniai moteriškei, kuri dar laisvėje priėmė jau pirmajame sezone matytą Taystee į savo globą. Kaip ilgainiui buvo galima įsitikinti, stipriausias Vy, kuri kalėjime atsidūrė ne pirmą kartą, ginklas yra mandagumas, kurį pasitelkusi ji neilgai trukus tapo visų kalinių terorizuotoja. Ne be reikalo antrasis „Orange is the New Black“ sezonas buvo pradėtas lyginti su „Game of Thrones“, kadangi būtent Vy pradėjo dar stipresnį rasinį kalėjimo susiskirstymą.

Red, jau anksčiau pažinojusi Vy, šį kartą tapo didžiausia jos prieše, nors ta kova buvo ganėtinai keista. Keista ne tuo, kad ji įprastam žiūrovui yra neįprasta, pasitelkiant labiau psichologiją nei fizinę jėgą, bet dar ir dėl to, kad šioje kovoje buvo rodomos abi pusės ir jų argumentavimas žengti kurį nors žingsnį, kas ilgainiui padėjo susidaryti dar gilesnį susipratimą apie kalėjimo hierarchiją. Čia nebuvo nieko neįprasto, kad dvigubai vyresnės kalinės kaip lygios su lygiomis kovojo su jaunuolėmis, nes čia yra kalėjimas ir taisyklių per daug nėra.

Kuo „Orange is the New Black“ šįkart paliko dar didesnį įspūdį yra tai, jog serialas leido veikėjams likti neutraliems tose rasinėse kovose. Pirmasis sezonas labai sėkmingai parodė kalinių susiskirstymą ir svarbiausius kalėjimo klanus, tačiau šįkart buvo paaiškinta, jog nebūtinai konfliktai privalo užimti didžiausią sezono dalį. Toks sprendimas leido veikėjoms atitolti nuo kalėjime vykstančių problemų ir serialas galėjo toliau gilinti žiūrovų supratimą apie kiekvieną moterį tradiciniais žvilgsniais į praeitį. Jų šį sezoną buvo įvairių ir nebūtinai kuriamų pagal nusistovėjusias taisykles (nukeliant į labai tolimą praeitį ir pasitelkiant kitokias priemones), bet vienas dalykas visus flashbackus vienijo: serialas jau neberodė įvykių, dėl kurių veikėjos pateko į kalėjimą.

Kitaip sakant, serialas dar labiau atitrūko nuo tradicinio formato ir vietoje to, kad rodytų veikėjų motyvacijas daryti blogus darbus, rodė tai, dėl ko jos kalėjime elgiasi gerai/blogai, dėl ko smulkmenos jas sukrečia itin stipriai, ir tai tiesiog leido dar geriau pažinti visą galybę kalėjimo moterų. Šis sezonas didesnį dėmesį skyrė ir kalėjimo prižiūrėtojams bei vadovams, kas taip pat veikė ir iš draminės, ir iš konfliktų pusės, ir dažnai nesutarimai valdžioje paveikdavo kalines. Ir visa tai galiausiai susivedė į antrąjį sezoną, kuris pakankamai skyrėsi nuo pirmojo ir nuostabus buvo dėl visai kitokių priežasčių nei anksčiau. Jei būtų mano valia, „Emmy“ antro plano aktores užplūstų vien moterys iš šio serialo, nes tai, ką jos kuria, serialuose yra visiškai nematyta.

Tik „Emmy“ vis dar galvoja, kad „Orange is the New Black“ yra komedija. Jeigu tai padės serialui laimėti, tebūnie.

Vertinimas: 9/10

O ką apie šį sezoną manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą