2014 m. birželio 2 d., pirmadienis

„Six Feet Under“: kai laidotuvių verslas tampa įdomiausių veikėjų televizijoje kalve


Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Six Feet Under“ serijos.

Penktajame savo sezone „Six Feet Under“ pristato veikėją, kuris turi labai mažą reikšmę bendrai serialo eigai. Jis yra vienos pagrindinių veikėjų, jaunosios Kler Fišer bendradarbis, netyčiomis atsiradęs prie jos sunkiu gyvenimo momentu. Ir visgi jis padaro dalyką, į kurį kiekvienas žiūrovas reaguos labai skirtingai: jis nusistebi Fišerių šeima. Per penkis sezonus, per 63 serijas jis yra tik vienas iš keleto žmonių, kurie žengė tokį žingsnį ir tai sukelia emocijų ir serialo pasaulyje, ir prieš televizorių ekranus. Bet kartu jis primena, kad Fišerių šeimos gyvenimas yra visiškai nenormalus pagal jokius standartus.

Pradėkime jau nuo to, kad ši šeima pragyvena iš laidotuvių verslo. Legendinio filmo „American Beauty“ scenaristo Alano Ballo sukurtos dramos centre atsidurianti „Fisher and Sons“ firma yra įkurta tame pačiame name, kur gyvena patys Fišeriai, ir jie gedintiems žmonėms teikia viską - pradedant velionio paruošimu taip, kad šis atrodytų geriau nei prieš mirtį, baigiant šarvojimo sale ir kitais su laidotuvėmis susijusiais dalykais. Firma yra įkurta Natanielio Fišerio, šeimos galvos, tėvo ir vyro, kuris įkuria tokį keistą verslą ne tiek sau, kiek savo šeimai ir, kaip galite atspėti pagal firmos pavadinimą, sūnums.

Natanielis miršta jau pirmosiomis serialo minutėmis, kuomet kūčių vakarą į jo mašiną įsirėžia autobusas ir žiūrovams prieš akis televizorius nusišviečia baltai, o ekrane yra parašomas pilnas Natanielio vardas, jo gimimo ir mirties metai. Tai scena, kurią žiūrovai matys per kiekvieną likusią serialo seriją, ir kiekviena jų visuomet prasidės mirtimi (dažnai tragikomiška, kartais rimtai griebiančia už širdies, bet visad per porą minučių sukuriančia aiškų mirusiojo portretą), o visų čia matomų velionių artimieji bus priversti kreiptis į „Fisher and Sons“.

Ši mirtis, tuo tarpu, be maitintojo palieka visą šeimą. Be vyro lieka Ruth Fišer, keistai besielgianti, su visais mandagiai bendraujanti ir vaikus labiau nei viską mylinti moteris. Be tėvo lieka ir trys vaikai. Neitas yra vyriausias iš vaikų ir atliekantis svarbiausią rolę seriale, kuomet jis nusprendžia grįžti namo į Los Andželą padėti šeimos verslui ir galbūt pabandyti pats kurti šeimą. Vidurinis vaikas, Deividas, yra labiausiai tėvo verslui pasišventęs iš visos trijulės, nuoširdžiai bandantis pagerbti tėvo palikimą kartu tvarkantis su savo problemomis, tarp kurių yra ir aplinkinių nenorėjimas priimti jo kaip gėjaus. Ir galiausiai turime Kler, jauniausią serialo veikėją, kurią pirmą kartą matome dar mokykloje, bet ilgainiui ji išauga iš maištavimo amžiaus ir atranda tikrąjį savo pašaukimą.

Jums turbūt atrodo, kad tai nėra tokia jau keista šeima, bet vertėtų dar kartą atsiminti, kad jie vadovauja laidotuvių verslui, kuriame kiekvieną dieną privalo susidurti su į visišką depresiją puolusiais velionių artimaisiais arba kęsti kitų ginčus dėl bandymų pasidalinti mirusiojo turtą. Kiekvieną dieną. Nenuostabu, kad tokie dalykai paveikia jų psichiką, dėl ko jie dažnai negali tinkamai atsiskleisti arba atrasti tikrų bendraminčių. Ir visgi didžiausią serialo draminę dalį užima ne Fišerių bandymas atrasti save. „Six Feet Under“ ilgainiui tampa pavyzdžiu, kaip kasdien su mirtimi privalantys susidurti žmonės negali tinkamai susitvarkyti su asmenine netektimi.

Tai yra pakankamai banalus teiginys, bet „Six Feet Under“ jį sugeba vartyti iš visų pusių. Tokį dalyką galima suprasti paviršutiniškai, kuomet miręs Natanielis vaidenasi visiems Fišerių šeimos atstovams įskaitant ir jaunąjį Riką, paties Natanielio priimtą padirbėti kaip žmonių restauratorių (Natanielio vaidenimasis atrodo dar keisčiau, kuomet tai vyksta Deivido galvoje, nes šį vyruką įkūnija Michaelas C. Hallas, kurio herojus „Deksteryje“ taip pat kalbėdavosi su mirusiu tėvu). Bet tai nėra vienintelė veikėjams artima netektis. Mirtys juos paliečia labai dažnai ir labai netikėtais gyvenimo momentais, dėl ko Fišerių reakcijos dažnai būna tiesiog gniuždančios.

Ilgainiui toks dalykas, tiesa, yra ir savotiškas serialo kokybės atspindys. Po pirmojo sezono „Six Feet Under“ atrodo kaip vienas originaliausių kada nors sukurtų serialų, nevengiantis pasišaipyti iš mirties ir besigriebiantis įvairiausių įmanomų elementų, pradedant miuziklais ir baigiant veikėjų nuotaikas aiškiai įprasminančiais originaliais sapnais. Tačiau serialui pradėjus rimtėti, veikėjai pradeda stagnaciją. Tai yra įdomus reiškinys, nes bet koks mažas veikėjų pasikeitimas - Deivido sprendimas nebeslėpti savo orientacijos, Kler susidomėjimas viena meno sritimi, Ruth bandymas atsigauti nuo vyro mirties labai keistoje palaikymo grupėje - atrodo kaip didžiausias stebuklas po to, kai veikėjai savo dienas praleidžia vėl ir vėl organizuodami laidotuves ir vėl susitikdami su velionių artimaisiais.

„Six Feet Under“ deda didžiules pastangas plėtojant savo veikėjus ir nekuriant vienos viską vienijančios istorijos, dėl ko rimtesnio siužeto atsiradimas trečiajame sezone atrodo taip silpnai ir nuolat kartoja vis tuos pačius argumentus, nors tai tuo pačiu reiškia, kad serialą galite pradėti nuo bet kurios jo vietos ir nebūsite praradę labai daug. Tai jokiu būdu nėra kritika - tai sveikintinas žingsnis, kuris per daug neįpareigoja žiūrovų ir suteikia jiems laisvumo jausmą tuo metu, kai daugybė serialų (ką jau kalbėti apie visus HBO projektus) sugriebia savo istorija, kurią reikia sekti įsitempus ir negalint praleisti nei minutės.

Jeigu praleisite dalį šio serialo, tiesa, vis tiek būsite kažkiek praradę. Nepaisant savo keistumų, „Six Feet Under“ tikrai sukuria nuostabius veikėjus, kurie yra savaip skirtingi ir neleidžia pačiam serialui prarasti įdomumo. Silpniausias jų, kaip bebūtų keista, yra Neitas, nes bandymas jį sukurti kaip labiausiai įprastą žmogų serialui nelabai sekėsi. Bet keistoji Ruth, įkūnijama Frances Conroy, ir Deividas yra įdomūs žmonės visomis prasmėmis, ir ne vien dėl to, kad juos vaidina nuostabūs aktoriai - jų bandymai kurti naujas šeimas ir nuoširdus užsispyrimas palaikė susidomėjimą serialu iki pat galo.

Ir visgi „Six Feet Under“ įprastiniais terminais įvertinti nebūtų galima. Tai, savo struktūra, yra vienas keisčiausių šio amžiaus serialų, besikoncentruojantis į ėjimą žingsnis po žingsnio ir nelabai kreipiantis dėmesio į bendrąjį vaizdą. Kita vertus, toks po truputį judantis serialas reiškia, kad jis gilinasi į savo veikėjus, ne į juos supančią aplinką. Ir turbūt todėl Alanas Ballas žymiai geriau nei Fišerių šeima tvarkosi su „Six Feet Under“ mirtimi. Šio serialo pabaiga yra vienas geriausių finalų televizijoje, puikiai atspindinčių visą „Six Feet Under“ nuotaiką ir priverčiančių pamiršti visas serialo negandas, nes tos kelios paskutinės minutės jus neabejotinai pravirkdys. Patikėkite.

Pirmo sezono vertinimas: 8/10
Antro sezono vertinimas: 8/10
Trečio sezono vertinimas: 7/10
Ketvirto sezono vertinimas: 8/10
Penkto sezono vertinimas: 8/10

O ką apie šį serialą manote jūs?

1 komentaras:

  1. Labai ačiū už šio serialo apžvalgą (kurios, beje, labai nekantriai laukiau). Serialą baigiau jau prieš kokius metus, bet iki šiol jis man yra vienas iš daugiausiai emocijų pareikalavusių kūrinių. Ir nekalbu vien apie finalinę seriją, kuri visom prasmėm yra šedevras. Kalbu apie visumą, apie bendrą serialo idėją, apie jame išsakytas mintis, dialogus, veikėjus (su kuriais buvau nežmoniškai susigyvenusi) ir t.t.
    O iš savotiškos stagnacijos serialas (bent man asmeniškai) pabudo po Deivido užpuolimo ir jo akistatos su mirtimi. Atrodo, žmogus mirtį mato kasdien ir jo jau nebeturėtų tai taip stipriai veikti, bet kai gyvenimas prieš akis prabėga tau pačiam, be pasekmių nepalieka. Ir tos pasekmės man buvo vienas įdomiausių serialo momentų (ypač per paskutines serijas, kai jau tikrai matėsi, kad jam važiuoja stogas).
    Na ir gal ne į temą, bet ar teko peržiūrėti šio serialo sezonų promo? Man tai jie kaip mini šedevrai. Ypač paskutinio sezono promo: https://www.youtube.com/watch?v=SnEevu81CbA
    Tiesiog genialu, kaip režisierius sugebėjo viską pateikti taip, jog tie, kas paskutinio sezono dar nematė, tikrai neatseks, kaip viskas baigėsi, tuo tarpu tie, kas jau baigė žiūrėti, negalės suskaičiuoti visų užuominų bei asociacijų su finalinėmis serialo serijomis. Nuo raktelio pasukimo iki lėkimo greitkeliu, nuo sugedusio katafalko iki kryžiaus pakelėje, nuo vienišo medžio iki negyvo paukščio ir t.t. ir t.t. Lyg koks iškreiptas deja vu. Viskas lyg ir taip, kaip buvo, bet kažkaip kitaip: kitu kampu, kito veikėjo kailyje, kitame automobilyje ar prie kitos sankryžos.
    Žodžiu, sezonų pristatymai kaip ir pats serialas - kiek šiurpoki, bet tuo pačiu pilni simbolikos ir minties.

    AtsakytiPanaikinti