2014 m. birželio 16 d., pirmadienis

„The Twilight Zone“: televiziją pakeitęs serialas, kurtas vienišo genijaus

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „The Twilight Zone“ serijos.

Televizija visada buvo dalykas, į kurį kaip į patikimą draugą galėjo atsiremti po sunkios darbo dienos grįžęs žmogus. Tikėtina, kad žodis visada jums siejasi su „Sopranų“ (vėliausiai - „Twin Peaks“) laikais, nes dešimto dešimtmečio pabaiga yra laikoma televizijos revoliucija, kurios metu mūsų svetainėje stovinčioje dėžėje susiformavo dalykai, kuriuos matome dabar. Apie šią revoliuciją kalbantys žmonės neklysta, nes didžiosios pastarųjų metų dramos pakeitė žmonių požiūrį į televiziją, bet kartu ją pavertė vieta, kur trys penktadaliai serialų yra apie vyrus, darančius blogus darbus dėl savęs ar šeimos. Revoliucija neįtikėtinai pakėlė televizijos lygį, bet kartu ją ir suvienodino, kai beveik niekas nedrįso pakeisti sėkmingo recepto.

Situacija prieš 50 metų buvo visiškai kitokia. Televizija tuomet buvo atradimas, kurio populiarumas vis didėjo, ir kuomet karaliavo vos keletas kanalų, jų serialų žiūrimumas buvo, lyginant su šiomis dienomis, tiesiog protu nesuvokiamas, kuomet kai kuriuos projektus žiūrėdavo daugiau nei pusė JAV gyventojų. Siekiant juos nustebinti per daug stengtis nereikėjo, nes viskas buvo nauja, tačiau žmonių, kurie turėjo originalių minčių, vis tiek netrūko. Vienas jų buvo Rodas Serlingas, kurį jūs geriausiu atveju galite pažinoti kaip „Beždžionių planetos“ scenaristą, bet kuris didžiausios šlovės susilaukė 1959-aisiais sukūręs serialą „The Twilight Zone“.

Tai nėra projektas, kurio stilius per 50 metų išpopuliarėjo, nors ir spinoffų, ir pagal jį sukurtų filmų buvo ne vienas (jeigu ką, šiame straipsnyje aprašinėjamas tik originalusis šeštojo dešimtmečio pabaigos serialas). „The Twilight Zone“ yra antologinis serialas, kas reiškia, jog absoliučiai kiekviena serija (priešingai, nei „True Detective“ ar „American Horror Story“, kur kalba eina apie kiekvieną sezoną) turi visiškai kitus veikėjus, istoriją ir aktorius. Ir vienintelis juos siejantis dalykas yra Serlingas, žmogus, kurio istorija kelia ir susižavėjimą, ir tam tikrą gailestį.

Nepaisant to, kad kalbame apie 50 metų senumo televizijos verslą, jis jau tada buvo žiaurus. Jeigu kažkas užuodė sėkmę ir rėmėjus, žinokite, kad tas sėkmingas projektas bus išmelžtas iki paskutiniųjų. Panašiai atsitiko ir su „The Twilight Zone“. Įprastai trukusios po pusvalandį, ketvirtajame sezone, kuomet CBS televizija privalėjo užkišti skylę savo programų tinklelyje, serialo serijos buvo prailgintos iki valandos. Tai reiškė, jog ir taip nusivaręs Serlingas privalėjo dirbti dar intensyviau, kas kelia šokių tokių klausimų, kaip jis tai padarė, nes iš 156 serijų net 92 buvo parašytos paties serialo kūrėjo.

Ilgainiui tai matosi. Kai projektas yra taip priklausomas nuo vieno žmogaus, natūralu, kad originalumo ir šviežumo išlaikyti nėra įmanoma. Bet patikėkite, šitie aspektai buvo išlaikyti ilgiau, nei galite pagalvoti. „The Twilight Zone“ daugelio yra vadinamas fantastiniu serialu, ir nors tai yra tiesa kalbant apie daugumą serijų, absoliutaus žanro čia nėra. Kiekviena istorija yra sukuriama turint pagrindinį veikėją, pakankamai paprastą istoriją - pradedant vaiko gimtadienio šventimu ir baigiant ateivių atskridimu į Žemę - ir temą, kuri šiam serialui yra visų svarbiausia.

Rodo Serlingo pagrindinė intencija kurti šį serialą ir buvo noras perteikti žmonėms įprastas ir aktualias problemas per prizmę, kurią galima įgyvendinti tik vizualiai. Kiekviena serialo tema - per greitai prabėgusi vaikystė, žmonių noras skriausti gyvūnus, turtuolių atitrūkimas nuo realybės, rasinė nelygybė, moterų išnaudojimas, kaimynų nesutarimai, laiko netaupymas, ir daugelis kitų - yra labai aiški, bet pateikiama taip originaliai ir remiantis vis kitokiu žanru (apokaliptiniu, siaubo, komedijos, veiksmo), kad „The Twilight Zone“ susidomėjimą kelia ne vien dėl temų platumo, bet ir dėl didžiulio biudžeto net ir šioms dienoms įspūdingomis dekoracijomis.

Serialas pasižymi ir dar vienu aspektu, kuris dabar nėra neįprastas, bet toks jo kiekis vis tiek stebina. Tai yra noras kiekvienos serijos kulminacijoje, likus minutėms ar net sekundėms iki pabaigos, parodyti kažką, kas pakeistų visą seriją. Duoti tokio dalyko pavyzdį reikštų sugadinti smagumą žiūrint serialą (nors mano mėgstamiausia serija ir jos pabaiga, kaip ir daugeliui žmonių, yra pirmojo sezono „Time Enough at Last“), tačiau būkite pasiruošę tikrai netikėtiems posūkiams. Tikėtina, kad prie tų posūkių priprasite ir ilgainiui juos nuspėti nebus labai sunku, bet „The Twilight Zone“ yra ypatingas tuo, kad tai nėra pastovus serialas, ir iššauti gali labiausiai netikėtose situacijose.

Būtent dėl to šito projekto vertinti balais tradiciškai ir negalima. Kiekviena serija čia yra skirtinga ir turinti vis kitokią istoriją bei aktorius (net jeigu kai kurie pakartotinai pasirodę aktoriai, tokie kaip Robertas Redfordas, Burtas Reynoldsas, Leonardas Nimoy ar Williamas Shatneris, čia pradėjo savo karjeras), ir jokios tendencijos kalbant apie serijų ar sezonų kokybę čia nėra. Geriausias patarimas šioje vietoje būtų tiesiog peržiūrėti geriausių serialo serijų sąrašus, kurių internete yra daugiau nei pakankamai, ir žiūrėti serijas pagal juos. Nėra nieko blogo praleisti porcijas serijų, kurios yra tuščios ir kuriamos vien tam, kad jų gale būtų galima parodyti paprastą ir nuspėjamą posūkį, dėl ko ketvirtojo sezono sugebėjau ištverti vos porą serijų. Tuo nėra parodoma nepagarba įspūdingai Serlingo kūrybai; tai tėra paprastas supratimas, kad anksčiau televizijoje pinigai už meną buvo dar aukščiau nei dabar.

O ką apie šį serialą manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą