2014 m. liepos 2 d., trečiadienis

Breaking Bad. Antras sezonas. Negro y Azul/Better Call Saul

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Antras sezonas. Septinta serija. Negro y Azul

I take my time, but I always win. - Tortuga

Iš visų didžiųjų pastarojo dešimtmečio dramų „Breaking Bad“ neveltui yra tarp populiariausių ir sukėlusių itin didelį atgarsį, su kuriuo galėtų galynėtis nebent „Sopranai“ (nors paskutinysis „Breaking Bad“ sezonas 2013 metais savo populiarumu internete neturėjo konkurentų). Tik priešingai nei „Sopranai“, šis serialas didžiausią dalį šlovės užsidirbo ne iš vieną žmogų nuostabiai apibrėžiančių dialogų sėdint ant psichoterapeuto sofos (nors apie „Breaking Bad“ veikėjų plėtojimą bus proga pakalbėti dar ne kartą), o dėl bulvarinio savo pobūdžio. Dėl to supykti tikrai neverta - šis serialas buvo kuriamas kaip perspaustas kūrinys, kuris savo nenatūralių aspektų nebrukdavo per prievartą.

Geriau nei pirmoji „Negro y Azul“ (pavadinimas yra verčiamas juoda ir mėlyna, jokio rasizmo neieškokit) scena tokio teiginio įprasminti negalima. Serija yra pradedama meksikietiškai dainuojančios dainininkų trio, ir nesunku apsigauti, kad netyčia įsijungėte ne tą serialą. Jeigu ne už trijulės stovintis namelis ant ratų, garsioji Volto skrybėlė ar kartais paminimas Heisenbergas, ši daina neturėtų vietos seriale, tačiau net ir dabar tai yra kažkas visai kitokio, nei žmonės yra įpratę matyti televizijoje. Serialo viduje apie patį serialą įprastai juk niekas nekalba, o iš suprantamesnės dainos versijos galima daryti išvadą, kad čia yra apdainuojama visa Volto istorija.

Kontrastai dar labiau išryškėja tuomet, kai serija didžiąja dalimi tvarkosi su itin rimtomis temomis ir išskyrus vieną siužeto liniją, apie kurią bus kalbama vėliau, net iš tolo neprimena pradinės dainos, kas yra nelogiška, bet serialui tai nė motais. Didžiausią laiko dalį „Negro y Azul“ paskiria tolesniam Džesio tobulėjimui, kurį pradėjo paskutinės dvi serijos. Pagaliau atlikęs užduotį, kurią Voltas jam liepė padaryti, vaikinas po jos bando atsigauti vien tam, kad paskui sužinotų, jog Voltas savo sumanymo atsisakė. Tiesa, jau per vėlai. Čia dar kartą išlenda neseniai atsiradęs Džesio sugebėjimas suprasti, kuomet jį yra bandoma stumdyti kaip mažą vaiką, ir jis labai greitai nusodina Voltą, kuris stengiasi sužinoti apie kiekvieną įvykių narkomanų namuose detalę, nes perfekcionizmą jis nori įskiepyti ir naujajam globotiniui (šioje stadijoje Voltas į visiškai susiformavusį Heisenbergą nėra panašus, nes tol, kol jis galvojo, kad Džesis tikrai nužudė Spūdžą, vyro veide buvo aiškiai matomas pasibaisėjimas).

Nesunku suprasti, kad atsiradęs Džesio savarankiškumas daro įspūdį Voltui ir jis po truputį supranta, kad du savo darbus išmanantys partneriai yra geriau, nei vienas kitą sodinantys nemokšos. Vyrui tenka įtikinti Džesį tam, kad šis atsigautų nuo patirto streso ir toliau dirbtų savo darbą, nes bent jau jam gyvenimas tęsiasi. Vienoje linksmiausių motyvacinių scenų, kuri daug prasmės pati savaime neturi, Voltas sugeba įtikinti, kad Džesis yra pūsliažuvė (just go with it, lietuviška Vikipedija duoda tokį pavadinimą), išsipučianti priartėjus pavojui. Įtikinėjimo čia reikia nedaug, nes Džesio depresija yra labai paviršutiniška, ir šis nutaria dar griežčiau elgtis su savo draugais/produkto platintojais, nes sužino, kad dalykas, kuris jį galėjo įduoti policijai, dabar tapo priežastimi, kad Heisenbergas ir jo produktas yra itin gerbtini dalykai gatvėje.

Ir tuo metu, kai Voltas ruošiasi padidinti metamfetamino kainas ir plėstis visoje Albukerkėje, jo žmona Skailer yra įtikėjusi, kad jų šeima pinigų absoliučiai neturi ir nusprendžia ieškotis darbo arba, tiksliau, grįžti į senąjį. Tai jai nėra problema, nes tarp Skailer ir buvusio jos viršininko Tedo aiškiai kažkas įvyko ir įtampa tarp jų tvyrodavo, net jeigu moteris nuo Volto kažkada nuslėpė tai, jog bosas priekabiavo pakankamai rimtai. Tuo tarpu Marie ir Voltas yra įsitikinę, kad Tedas yra sukūręs šeimą ir kažko blogo tikėtis neverta, nors vyras serijos pabaigoje pasako, kad su žmona išsiskyrė, ir šiam atskleidimui bendrame kontekste yra paskiriama ganėtinai svarbi vieta. Skailer darbas neabejotinai taps šiokių tokių pajamų šaltiniu ir galimybe pabėgti nuo vyro, bet dėl praeities negandų jai turėtų būti ganėtinai sunku.

Veikiausiai ne taip sunku, kaip Henkui pirmąją darbo dieną pakilus pareigose, nes tokius dalykus retai kas pranoksta. Nuo pirmųjų scenų su Henku galima matyti, kad jis čia aiškiai nepritampa ir didžioji darbo dalis prie stalo su kostiumu ir kolegomis, kurie ilgai dirbo kartu ir juokiasi iš dalykų, kurie juokingi tik jiems patiems. Ir svarbiausia yra tai, kad jie turi visiškai kitokį požiūrį į policijos darbą nei pats Henkas. Didžioji jų darbo dalis susideda prie biurokratijos ir net kai jie vykdo užduotį yra imamasi ramesnės ir labiau apgalvotos taktikos, ne vyrui įprasto stereotipinio smurto.

Labiausiai tai išryškėja su Tortuga, didelę įtaką turinčiu policijos informatoriumi, kurį vaidina visad nuostabus Danny Trejo. Viešbučio kambaryje Henkas nekantrauja išgauti informaciją ir nepritaria ramiam policininkų pokalbiui su nusikaltėliu, ir nors mums Henko nuostata yra pateikiama kaip teisinga, čia ir yra serialų subjektyvumo faktorius. Policijoje visad vyrauja didesnis biurokratijos lygis ir pokalbiai su nusikaltėliais yra priimami kaip natūralūs, nes smurtu ne visada galima išgauti informaciją. Turbūt toje scenoje tampa aišku, kad Henkas naujoje vietoje ilgai neužsibus ir kyla klausimas, kada jis iš ten išeis.

Atsakymas į tai atsiranda jau serijos pabaigoje, kai Henkas per žiūronus pamato dykumoje einantį vėžlį, ant kurio kiauto yra uždėta Tortugos galva, kuri vėliau sprogsta ir nužudo ar sužeidžia nemažai policijos pareigūnų. Tai yra sakinys, kurį pamatę žmonės niekaip negalėtų suprasti, dėl ko „Breaking Bad“ yra vadinamas vienu geriausių visų laikų serialų. „Negro y Azul“ galima pavadinti bene labiausiai perspausta ir nenatūralia serialo serija, bet jūs galite tikėti tuo, kad čia matomi įvykiai yra minimalus skonis to, kas laukia ateityje. Čia net nebuvo pats įspūdingiausias sprogimas seriale.

Antras sezonas. Aštunta serija. Better Call Saul

You don't want a criminal lawyer. You want a criminal lawyer. - Jesse

Televizija, vartykite ją kaip norite, visų pirma yra pramoga. Kad ir kiek joje būtų žinių laidų apie nužudymus, kiek būtų sekmadieninių dramų su blogai besielgiančiais antiherojais, bet kokiomis baisiomis aplinkybėmis žiūrovas norės, kad jam informacija būtų pateikta ne sausai, nes tam yra skirtos enciklopedijos. Pramoga visuomet asocijuojasi su lengvumu ir, neslėpkim, humoru, kuris, jeigu yra pateikiamas skoningai ir subtiliai, pravers bet kokioje situacijoje. Mažai rimtų dramų yra įvaldžiusios humorą taip sumaniai, kaip „Breaking Bad“.

„Better Call Saul“ serija yra turbūt banaliausias to pavyzdys, nes joje didžiausia laiko dalis yra praleidžiama kuriant linksmas situacijas. Kartu joje yra pristatomas ir veikėjas, kuris ilgainiui taps svarbiausiu serialo humoro šaltiniu, tuo pačiu nepamirštant, kad jis čia atsirado dėl ganėtinai rimtos savo profesijos. Apie advokato Solo Gudmano darbą kitais metais bus pradėtas rodyti serialas tuo pačiu pavadinimu kaip ir ši serija, tačiau tai bus priešistorė, kas reiškia, kad Solui gyvenimo „Breaking Bad“ metu gali nutikti bet kas (nors pastaruoju metu atsirado pranešimų, kad serialas vyks ir po „Breaking Bad“).

Tačiau yra rimta priežastis, dėl ko „Better Call Saul“ yra toks laukiamas serialas. Solo personažą įkūnijantis Bobas Odenkirkas visą gyvenimą buvo komedijos profesionalas ir tik šiame seriale gavo progą suderinti ir linksmesnę savo prigimtį, ir dramą. Serija yra nuostabi būtent dėl to, kad ji panaudoja abu Odenkirko talentus. Solas istorijoje atsiranda dėl to, kad šis išteisintų į policijos nuovadą pakliuvusį Badžerį. Atrodantis itin atsipalaidavęs ir laidantis juokelius, kurie banalumu primena jo paties reklamas, Solas išmano savo darbą ir nors puikiai supranta, kad Badžerio išteisinti nepavyks, jis žino, kaip reikia kalbėti su narkotikų skyriaus pareigūnais, kurie vaikino lygiai taip pat negali apkaltinti kažkuo rimtu.

Kažkur nuošaly yra ir Voltas su Džesiu, kurie, neilgai pasidžiaugę klestinčiu verslu ir didžiulėmis pinigų sumomis, dabar privalo apsispręsti ką daryti su į bėdą pakliuvusiu bendru. Iš vienos pusės, jis nėra esminė jų plano dalis, tačiau jo negelbėjimas tuo pačiu nusiųstų žinią kitiems pagalbininkams, kad su duetu negalima prasidėti. Voltas su Džesiu galiausiai nutaria kreiptis į Solą dėl paprastos priežasties - šis yra susitepęs advokatas, žaidžiantis nelabai švariai, bet puikiai išmanantis ir suprantantis nusikaltėlius. Ir nepaisant šių savybių, nepaisant visų ženklų, kurie rodo, kad Solas yra tikrasis nešvarus advokatas, jis galiausiai pareiškia, kad neįdavus Heisenbergo nieko neišeis, o pasiūlius kyšį Voltą aprėkia ir tiesiog išvaro. Netipinis susitepęs advokatas, ane?

Voltas su Džesiu galiausiai priima sprendimą, dar kartą įrodantį, kad jiedu vis dar gyvena savotiškame stereotipų pasaulyje. Užsidėję tas pačias kaukes, kuriomis pavogė ir methlamino statinę, jie pagrobia Solą ir nuveža jį į dykynę šalia iškastos duobės tam, kad įbaugintų ir parodytų, su kuo vyras turi reikalą (jis ten tuo pačiu atskleidžia ir visus blogus padarytus darbus tam, kad žiūrovai galutinai įsitikintų, kas jis per sutvėrimas). Tiesa, kosėjantis pusamžis vyras ir jam į sūnus tinkantis jaunuolis šalia namelio ant ratų neatrodo itin grėsmingai, tačiau įremtas pistoletas į galvą visuomet padaro savo darbą.

Vyrai susitaria, nors Solas labai lengvai galėtų kreiptis į policiją ar pažįstamus tam, kad duetą užkastų po žeme, kas iškart įrodo jo patikimumą. Solas sugalvoja planą pakišti profesionalų pakišinėtoją, kas Džesiui ir Voltui kainuoja daugiau pinigų, nei jie uždirbo pastaruoju metu, bet tai, vėlgi, yra daroma ne dėl Badžerio, o dėl prestižo. Tokie santykinai smulkūs veiksmai nepajudina istorijos į priekį, kas nuo siužeto priklausomame seriale turėtų atrodyti kaip tragedija. Vietoje to tokios serijos sustiprina pagrindines veikėjų savybes, be kurių jie vėliau negalėtų įtikinamai tokių dalykų, kuriuos darys. „Better Call Saul“ iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikalinga serija, bet ji savo nematomą darbą atlieka itin gerai.

Kitos mintys

  • Volto pokalbis su mokiniu nedaro jokios įtakos bendram siužetui, bet dar kartą labai aiškiai pabrėžia, kaip pasikeitė šis vyras. Anksčiau Voltu mokiniai naudodavosi, nes šis neturėjo stuburo atsikalbinėti, o dabar yra labai nustebę, kai pamato, kad mokytojas imasi itin drastiškų priemonių.
  • Džesis suvilioja Džeinę, kas pagal bet kokios televizijos standartus ir turėjo nutikti. Jų romanas ir simpatijos vienas kitam nėra brukami per prievartą ir tampa natūraliu įvykiu, kas tokiame greitame seriale yra dar vienas genialumo pavyzdys.
  • Džesis su savo pagalbininkais susitinka muziejaus kampe, dedikuotame komunizmui. Tai privalo turėti daug įvairių reikšmių ir džiaugsiuosi, jei teorijomis pasidalinsite patys, bet man kol kas patinka galvoti apie tai kaip apie kruopštų Volto šeimos poreikių planavimą ir seniai vykdytą penkmečio planą.
  • Nemažas svoris serijoje „Better Call Saul“ tenka Volto ir Henko pokalbiui, kuriame Henkas yra sugniuždytas dėl sprogusio vėžlio ir galbūt dėl šalia jo žuvusių naujųjų kolegų. Įsimintinoje scenoje Voltas, naudodamas vėžį kaip priedangą, atskleidžia tai, kaip jis atsikratė visų savo baimių, nors gali būti, kad jis tiesiog įgavo drąsos dėl atliekamų nešvarių darbų. Teoriškai tai turėtų dar labiau sugniuždyti Henką, nes paliegęs chemijos mokytojas juk negali pamokyto kieto pareigūno, bet Henkas atsigauna ir grįžta į senąjį darbą. Antrasis jųdviejų pokalbis šioje serijoje yra kur kas linksmesnis, kurio metu Voltui dar kartą padeda susikurtas nevykėlio ir nesusipratėlio įvaizdis.
  • Linksmiausia serijos dalis, be jokios abejonės, yra Badžerio susitikimas su policininkais ir vėlesnis jo bandymas susitikti su pakištuoju Heisenbergu. Taip, tai yra savotiškas šaipymasis iš žmogaus kvailumo, bet tai jums yra juokinga ir priekaištų dėl tokių dalykų negali būti.
  • Paskutinė scena tarp Solo ir Volto yra tiesiog nuostabi. Ji yra viena iš daugelio serialo aliuzijų į „Krikštatėvį“, bet tuo pačiu ir surimtėjimo momentas humoro perpildytoje valandoje. Solas čia atsiskleidžia kaip žinantis gatves, žinantis žmones, su kuriais reikia susisiekti norint sužinoti viską, ką reikia. Tai tuo pačiu parodo, kad Voltas yra kur kas labiau pažeidžiamas nei jis mano ir kad bandymų apsisaugoti niekada nebus per daug. Šis momentas gražina į realybę tuomet, kai atrodo, kad sektis pradėjo per daug dažnai.
Namų darbai: s02e09 - 4 Days Out / s02e10 - Over

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą