2014 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis

JAV TV 2014/15. CBS: tradiciniai šablonai vis dar veikia


Naujų CBS serialų sąrašas kiekvienais metais būna baisiai neįdomus. Jeigu iš kitų kanalų galima juoktis dėl jų naivumo ir eksperimentavimo su dešimtimis serialų tikintis, kad bent vienas jų bus geras, čia kažką pridurti yra labai sunku. Visos CBS naujienos yra arba iš visiškai nusibodusių šablonų sukurti procedūriniai serialai, arba garsių vardų vedamos komedijos. Jokių naujų idėjų iš šių dalykų galite nesitikėti - viskas yra patikrinta ir rizikuoti televizijos vadovams tiesiog nesinori.

Negana to, CBS šiais metais įsigijo ir NFL rungtynių transliacijų paketą. Jums ši žinia negali rūpėti mažiau, tačiau tai tuo pačiu reiškia, kad kanalas, kartu su didžiausiais savo hitais „The Big Bang Theory“ ir „NCIS“, reitingais dabar rūpinsis dar mažiau ir savo senbuvius išmelš iki paskutinės idėjos, kad ir kiek ji kainuotų. Tačiau vėlgi, įžeidinėti CBS žiūrovų nesinori, juolab kad kai kuriais atvejais aš irgi esu iš jų - jeigu televizijos formulė jums tinka, šiais naujais serialais tikrai džiaugsitės. Apie juos ir išankstines kritikų reakcijas jų link bei didžiausius sezono praradimus - apačioje.

Laukiamiausia naujiena


Battle Creek (nuo 2015 m., IMDb)

Daugeliui užteks to, kad paminėsiu vieną vardą: Vince'as Gilliganas. „Breaking Bad“ kūrėjas yra vienas tų žmonių, dėl kurių į televiziją atėjo labai sveikintina mada vienodą dėmesį skirti ir aktoriams, ir serialų kūrėjams. Kai besibaigiant „Breaking Bad“ buvo paskelbta, kad Gilliganas kurs serialą pagal pilotinės serijos scenarijų, jo paties parašytą prieš daugybę metų, daugelis netvėrė džiaugsmu.

Kad neįsijaustumėte, Gilliganas su šiuo serialu neturės daug bendro. Jis pilnai kurs pirmą seriją, tačiau vėliau užims tik prodiuserio pareigas (nes naujajame sezone kurs tokį mažai kam žinomą projektėlį „Better Call Saul“), kas yra geriau negu nieko. Pats serialas koncentruosis į dviejų policijos detektyvų, kurie į gyvenimą žiūri visiškai skirtingai, darbą ir tai, kaip jie pamiršta savo pažiūras siekdami bendro tikslo. Skamba banaliai, bet visi serialų aprašymai prieš jiems pasirodant skamba būtent taip.

Pirmajame sezone bus 13 serijų (kurias CBS užsakė iš karto, ką ši televizija daro labai retai), tačiau neaišku, ar tai bus vien procedūrinis serialas, ar jis turės ir ilgesnį siužetą. Kažin, ar čia bus galima pamatyti „Breaking Bad“ motyvų, nors jeigu scenaristai norėtų, tai būtų galima įgyvendinti nesunkiai. Du pagrindiniai aktoriai - Deanas Wintersas ir Joshas Duhamelis - yra pasižymėję vaidindami tik pusiau rimtus veikėjus, tad ir drama, ir komedija jiems bus pakeliui.

Išankstinės reakcijos: ne „Breaking Bad“ nei kokybės, nei stiliaus prasme, bet labai stipru. Giriami aktoriai ir pats scenarijus, turintis įdomią ir ganėtinai linksmą istoriją, tad procedūrinių serialų padangėje šitas dalykas gali būti kažkas naujo.

2014 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis

„Visos Australijos dulkės“: lietuviškos televizijos taisyklių laužytojai


Rugpjūčio viduryje Kaune vykusiame renginyje „Kitokie pasikalbėjimai“ Andrius Užkalnis buvo paklaustas apie lietuviškos televizijos būklę. Jo atsakymas susidėjo daugmaž iš to, kad televizija dirba aiškiai savo auditorijai, kuri jau daugybę metų yra ta pati, ir bijo imtis kažko naujo ar rizikingo tam, kad pritrauktų nuo lietuviškos televizijos jau seniai atsiribojusius žiūrovus (arba išlaikytų besiruošiančius atsiriboti). Tokia teorija, žinoma, net jeigu yra matoma tikrovėje, savyje turi mažai logikos, nes be kokybės naujų žiūrovų nebus, bet šis straipsnis yra ne apie tai. Kad ir kiek mąstyčiau apie Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus keliones, niekaip negaliu suprasti jų fenomeno. Kartą į metus jie padaro kažką, kas nėra būdinga jokiai kitai lietuviškai laidai, jie mėgaujasi tuo, ką daro, ir svarbiausia, ką galiu paliudyti ir iš asmeninės patirties, jie sugeba net nuo lietuvių kuriamos televizijos atitolusius žmones laukti savo laidos kiekvieną savaitę.

Per tuos metus, kuomet jie kuria šias laidas, Starkus ir Radzevičius atrado šabloną, kuris yra ganėtinai paprastas ir veikia kiekvieną kartą. Šįkart keliaudami į Australiją jie nieko per daug nekeitė - po šiokių tokių nuotykių atrado mašiną, kurią pavadino Matilda ir su kuria nuvažiavo tūkstančius kilometrų, susitiko su vietiniais lietuviais, pasigrožėjo vaizdais ir per mėnesį pasismagindami sukūrė penkių dalių laidą. Jau vien to užtektų, kad „Visos Australijos dulkės“ būtų geriausias dalykas vasarinėje televizijoje, tačiau tuo šios kelionės ir skiriasi nuo kitų laidų. Iš medžiagos, kuri buvo nufilmuota mėnesį trukusios kelionės metu, galima buvo išspausti turbūt dvigubai tiek, užpildant visus vasaros ketvirtadienius vien šia laida, bet čia buvo padarytas atvirkštinis variantas. Kiekvieną „Visos Australijos dulkės“ minutę tiesiog yra bandoma paversti kokio nors žanro pramoga žiūrovams.

Starkus ir Radzevičius (ir dar du jų komandos nariai, kurie netyčia pasirodo tik retkarčiais, bet ačiū ir už tai) dažnai atrodo kaip tie vaikai, kurie per gimtadienį gauna seniai išsvajotą žaislą ir dabar nori žaisti tik su juo, bet tėvai jiems liepia linksminti dėdes ir tetas. Net ir po daugybės kelionių duetas bent jau atrodo neapsimestinai entuziastingas, tuoj pat puolantys išbandyti naujus dalykus ir tuo pačiu pramogą suteikiantys ir sau, ir žiūrovams. Jie kartu įvaldė ir įdomybių ištraukimo iš niekur meną. Kai ilgus kilometrus važiuojantys žmonės pakelyje pamatytų sportbačiais nukabintą tvorą ar medyje įstrigusį automobilį, jie geriausiu atveju pagalvotų „o, įdomu“. Neįprastas barzdas šiai kelionei užsiauginę vyrai išlipa, pradeda fantazuoti apie matomus siurrealistinius vaizdinius ir jau turi kelias minutes savo laidai (kai nelabai nusimaniau apie televiziją ir vienoje jų kelionių pamačiau, kaip dykumoje jie bando iškepti kiaušinį, žinojau, kad čia yra kažkas visai kitokio nei esu įpratęs).

2014 m. rugpjūčio 27 d., trečiadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. One Minute/I See You

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Septinta serija. One Minute

La familia es todo. - Hector

„One Minute“ man yra mėgstamiausia serialo serija. Tai nereiškia, kad kitos serijos jai nusileidžia, tikrai ne. Turbūt visos likusios serijos yra mano paties labai mylimos ir branginamos, ir jų sumenkinti tikrai nesiruošiu. Visgi ši yra kažkuo ypatinga. Nors joje daromi dalykai bus kartojami dar ne kartą ir dar aukštesniame lygyje (dėl ko nesakau, kad serija yra geriausia, jauskit skirtumą), „One Minute“ yra tai, kas „Twin Peaks“ ar „Sopranus“ padarė legendiniais serialais: čia yra pirmą kartą daromi dalykai, kuriais „Breaking Bad“ galiausiai ir išgarsėjo.

Bėgti nuo fakto, kad didžiausia mano meilės šiai serijai dalis tenka dėl paskutiniųjų jos minučių, tiesiog neverta. Tačiau veikėjų prasme „One Minute“ daro ne ką mažesnį įspūdį. Ji, kol kas įspūdingiausiu įmanomu būdu, priverčia veikėjus atsiskleisti kitiems žmonėms. Taip, jau kalbėjome apie tai, jog visi veikėjai seriale yra užsisklendę ir tikrų savo kėslų neatskleidžia, o vieno jų atsiskleidimas yra tarsi mažas stebuklas. „One Minute“ sukuria antgamtinį reiškinį, kuomet atsiskleisti yra priverčiami kone visi pagrindiniai veikėjai.

Kalba eina netgi apie tą patį Henką. Ilgą laiką savo mintyse skendėjęs ir nenugalimą vaidinęs vyras šįkart nebeturi išeities. Galvodamas, kad netikrą iškvietimą dėl Marie avarijos suorganizavo Džesis, Henkas per daug negalvoja ir nuvyksta į vaikino namus jį rimtai pamokyti. Įprastai linksmas ir susitvardantis Henkas dabar pavirsta žvėrimi, kuris tik Džesio mušimo iki sąmonės netekimo metu supranta, kad daro kažką ne taip. Tiesa, šioje vietoje derėtų atkreipti dėmesį ir į Džesio elgesį - net jeigu jis nespėjo susigaudyti, kas tuo metu vyksta, Volto jis sugebėjo neišduoti, kas apie patikimumą sako dar daugiau.

2014 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienis

2014 m. Emmy apdovanojimų prognozės


Vėl atėjo tas metas, kai rudens televizijos sezonas su milijonu naujų serialų jau čia pat, keltis reikia naktį (šį kartą - iš pirmadienio į antradienį, kad negalėtumėt dieną pamiegot, ačiū prodiuseriams), televizijos žvaigždės išsiilgusios apdovanojimų, o žiūrovai seniai ir beturėjo pasiskųsti dėl to, kad jų mėgstamiausieji buvo apvogti. Taip, tai „Emmy“ apdovanojimai, nors toks aprašymas tinka visoms panašaus lygio ceremonijoms. Šiais metais didžiausia kova, be jokios abejonės, vyks tarp visus sužavėjusio pirmo „True Detective“ sezono ir paskutiniųjų aštuonių „Breaking Bad“ serijų, tačiau intrigos netruks ir kitur. Ceremoniją tradiciškai ves laidos „Late Night“ vedėjas, kuriuo dabar yra improvizuoti nelabai sugebantis, bet šiaip labai linksmas Sethas Meyersas. Pats viską žiūrėsiu tiesiogiai, tad jeigu norite, galite prisijungti prieš žiūrėjimo mano Feisbuke.

Šitos prognozės vėl bus dvejopos. Paryškintu šriftu bus pažymėti labiausiai tikėtini laimėtojai, kuriuos prognozuoja ir užsienio specialistai, girtu šriftu - tie, kurie mano nuomone nusipelno laimėti. Kartais abi kategorijos sutaps, tik žinokite, kad šimtu procentu negalima garantuoti beveik nieko. Ir ne, spoilerių serialams čia nėra.

Geriausias serialas (drama)

Downton Abbey
Game of Thrones
Breaking Bad
House of Cards
True Detective
Mad Men

Keturis serialus, tarp kurių yra tik „Emmy“ balsuotojų mylimas „Downton Abbey“ ir visur kišamas „House of Cards“, mintyse galima iš karto išmesti, nors sugrįžusi meilė serialui „Mad Men“ ir dėmesio kreipimas į tokius sunkiai apibrėžiamus serialus kaip „Game of Thrones“ džiugina. Visus nustebino HBO kanalo sprendimas „True Detective“ įkišti ne į mini serialo kategoriją, nors jis ten logiškai ir turėtų būti. Visgi kad ir kaip švieži vėjai pradžiugino žiūrovus, mažai tikėtina, kad viena garsiausiai nuskambėjusių šio amžiaus dramų po paskutinio, menine prasme kone tobulo sezono bus nepagerbta. Gilliganas ir jo komanda apdovanojimų turi pakankamai, tačiau „Breaking Bad“ savo paskutiniu sezonu įprasmino serialo sąvoką, o „True Detective“ laimėti šansų bus dar nemažai, net jeigu kitais metais dėl vėlyvos premjeros serialas apdovanojimuose nedalyvaus. „True Detective“ neturėjo silpnų vietų, „Breaking Bad“ tiesiog buvo geresnis. Slapta tikiuosi, kad abu serialai pasidalins balsus ir netyčia apdovanojimą pasiims „Mad Men“, kas būtų neįtikėtina.

2014 m. rugpjūčio 24 d., sekmadienis

JAV TV 2014/15. ABC: moters sukurta imperija stabdyti nežada


Besibaigianti vasara serialų mylėtojų per daug neliūdina. Rugsėjo mėnesį JAV prasideda naujieji televizijos sezonai, po atostogų sugrąžinantys daugelio mylimus serialus į jų jau išsiilgusių žiūrovų namus (aišku, žmonių meilė serialams yra atvirkščiai proporcinga tam, kaip jie myli vasarą, taip kad čia irgi nėra problema). Ir kadangi kiekvienais metais televizijos ambicijos vis didėja, vėl esu paruošęs išankstines apžvalgas kiekvienam didžiajam JAV kanalui.

Pirmoji sąraše yra ABC televizija, jau kelintus metus iš eilės bandanti paleisti į eterį sėkmingas komedijas ir taip paaukojanti tikrai kokybiškus, bet reitingų nenešančius projektus. Ir visgi ABC jau ilgai yra žinomi dėl savo dramų, kurios vis dar laikosi pačiose reitingų viršūnėse. Du genialiosios ir nežinia kaip visur suspėjančios kūrėjos Shondos Rhimes serialai - „Grey's Anatomy“ ir „Scandal“ - yra neabejotini lyderiai ir pačiame ABC kanale, ir visuomet patenka tarp populiariausių serialų visoje televizijoje. Šiais metais Rhimes pristato dar vieną naują savo projektą, besisukantį apie moteris ir taip bent po truputį keičiantį televizijos kraštovaizdį į kur kas įvairesnį ir ne tokį seksistinį.

Kaip pamatysite, ABC kartu laikosi tendencijos kuo daugiau serialų premjerų sudėti į sezono vidurį, taip užtikrinant, kad programų tinklelis bus užpildytas visus metus, taip kad daugelio projektų dar teks palaukti. Plačiau apie labiausiai intriguojančias naujienas ir išankstines reakcijas iš kritikų bei sugrįžtančius ir atšauktus serialus - apačioje.

Laukiamiausia naujiena

Agent Carter (nuo 2015 m. sausio, IMDb)

Neapsimetinėdamas galiu pasakyti, kad iš anksto nei vienas iš tų serialų man nėra labai laukiamas, juo labiau ne tokiame lygyje, kokiame pernai laukiau „Agents of SHIELD“ premjeros. Su didžiaisiais kanalais taip ir būna - jų aprašymai skamba itin banaliai ir stereotipiškai, į treilerius pastangų niekas nededa, ir iššauti jie gali tik po premjeros.

Laukiamiausiu serialu ABC kanale antrus metus iš eilės galiu įvardyti „Marvel“ projektą (ir, tiesą pasakius, komiksų ekranizacijos yra labiausiai laukiamos ir kituose kanaluose). „Agent Carter“ nuo „Agents of SHIELD“ skiriasi daug kuo, pradedant tuo, kad tiesiogiai su „Marvel“ kuriama visata serialas neturėtų sietis, nes jis vyks prieš kelis dešimtmečius, ir baigiant faktu, kad pagrindiniame vaidmenyje čia yra moteris. Taip, kol kino pasaulyje visi žūtbūt bando išvengti klausimų apie tai, kodėl moterys superherojės negauna savo filmų, televizija šitą užduotį įvykdė.

Agentė Karter neatsiras iš niekur - ji buvo pasirodžiusi trumpametražiniame „Marvel“ filme, pasirodžiusiame su „Iron Man 3“. Pagrindinį vaidmenį įkūnys ta pati Hayley Atwell, o jos bosas seriale bus Tonio Starko tėvas Howardas (Dominic Cooper). Antrojo pasaulinio karo laikai, slapti agentai, „Marvel“ veikėjai ir aukščiausio lygio režisieriai (broliai Russo ir „Captain America“ režisierius Joe Johnston). Kad ir ką sakytumėme, „Marvel“ ne tik štampuoja filmus pagal patikrintą šabloną, bet ir nebijo imtis rizikingų ir kartu kūrybingų projektų.

2014 m. rugpjūčio 20 d., trečiadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. Más/Sunset

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Penkta serija. Más

I'm in. You're out. - Walt

Tai, kad viena pagrindinių „Breaking Bad“ temų visuomet buvo pinigai, supranta kiekvienas žiūrovas. Pirmoji Volto paskata laužyti įstatymus ir buvo susieta su tuo, kad jis galėtų aprūpinti savo šeimą. Taip, ilgainiui jo ir aplinkinių poelgiai peraugo į kažką daugiau nei į kalbas apie materialias vertybes, tačiau dėl seriale itin svarbių pasekmių viskas sugrįžta atgal. „Breaking Bad“ finansinę temą pilnu pajėgumu nusprendė sugrąžinti serijoje „Mas“, kuri koncentruojasi tik į žmonių nusiteikimą kalbant apie pinigus.

Serija ne be reikalo prasideda žiūrovų nukėlimu į praeitį, kuomet Voltas paskutines savo santaupas atidavė Džesiui tam, kad šis nupirktų namelį ant ratų, galintį tapti jų mobiliąja laboratorija. Niekad tokių pinigų nematęs Džesis be jokių skrupulų iškelia sau ir artimiausiems draugams vakarėlį, kur išleidžia praktiškai visą Volto duotą sumą. Ši istorija yra reikalinga serijos pabaigai, kuomet Henkas supranta, kad iš moteriškės pavogtas namelis ant ratų jos sūnaus buvo parduotas Džesiui ir kad geriausias jo draugas vaikiną išdavė, tačiau viskas veikia ir dėl to, kad Džesis nemokėjo ir nemoka elgtis su pinigais. Kad ir kaip banaliai tai skamba, vaikinas pinigus visuomet naudojo tik tam, kad susilauktų kitų dėmesio, nes ir skursdamas, ir dabar būdamas turtuoliu jis viską išleidžia vakarėliams su draugais. Džesis nesikeičia, kas gali būti šiokia tokia užuomina žiūrovams į ateitį.

Voltas apie šį atvejį nežino ir veikiausiai nesužinos, nes čia konfliktas kiltų ne dėl pinigų, o dėl pasitikėjimo, kurį Džesis jau yra praradęs. Kita vertus, Voltas turi pakankamai problemų. Viena jų yra vis dar esama žmona Skailer, kuri yra tiesiog pasimetusi gyvenime. Ji miega pas Tedą, kuriam atsako nenorinti persikelti gyventi pas jį, nors ir žavisi namų prabanga, tačiau tai ji daro mechaniškai, be ypatingo džiaugsmo ar noro būti su žmogumi, kuris ją supranta. Tai galima buvo suprasti ir be žodžių, tačiau Skailer nuėjimas pas advokatę parodo dar vieną ryškų „Breaking Bad“ aspektą. Veikėjai čia labai retai yra atviri vienas su kitu ir nėra linkę išsikalbėti nemeluojant, ir kai Skailer kalbasi su savo advokate tai padeda ne tik žiūrovams suprasti moters jausmus, bet kartu praverčia ir pačiai Skailer. Garsiai kalbėdama apie tai, ką Voltas padarė dėl savo šeimos, ji pajaučia šiokį tokį gailestį savo vyrui, net jeigu ir ji pati, ir advokatė supranta, kad tai yra labai neteisingas požiūris į įstatymus laužantį vyrą. Skailer bijo garsiai pripažinti tai, jog Volto poelgis ją bent kiek žavi, tačiau to sakyti, kaip ir anksčiau, nereikia - Annos Gunn veido išraiškos parodo pakankamai.

2014 m. rugpjūčio 17 d., sekmadienis

Serialo apžvalga. „Seinfeld“: komedija apie nieką yra aktuali iki šių dienų

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Seinfeld“ serijos.

Kaip jau turbūt supratote per savo televizijos žiūrėjimo karjeras, jūs nemėgstate neaiškumų televizijoje. Žinoma, karts nuo karto serijų pabaigose paliekami kabliukai bendrai serialo kokybei padeda, bet žymiai dažniau jie varo iš proto ir parodo scenaristų neužtikrintumą savo darbu. Tik neaiškumai gali būti įvairių rūšių, ir viena ryškiausių jų yra tai, ką prieš du dešimtmečius demonstravo „Seinfeld“. Tai, jeigu trumpai, yra serialas apie nieką. Jeigu kiekvieną savaitę jūs turite šiokią tokią nuojautą ką parodys „The Big Bang Theory“ ar „Parks and Recreation“, „Seinfeld“, panašiai kaip dabar ir „Louie“, neturi jokios viską vienijančios temos ir kitoje serijoje gali propaguoti absoliučiai kitokią komediją nei ankstesnėje.

Tai, jog „Seinfeld“ yra serialas apie nieką, nėra originalus teiginys. Ketvirtajame serialo sezone be jokio subtilumo pagrindinis serialo veikėjas Džeris (įkūnijamas Jerry Seinfeldo) su draugu Džordžu siekia NBC televizijai sukurti serialą apie nieką. Tai yra visiškai neužmaskuota aliuzija į tai, kaip pats Seinfeldas su daugiausiai prie serialo kūrimo prisidėjusiu draugu Larry Davidu 1989-aisiais siekė sukurti situacijų komediją. Komediją apie keturis Niujorke gyvenančius draugus, kurie per daug neišsiskiria iš minios ir gyvena kasdienį gyvenimą. Devynis sezonus.

Turbūt nenustebsite sužinoję, kad pagrindinis veikėjas čia visgi yra Džeris - ganėtinai sėkmingas komikas, bandantis susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą. Nėra skirtumo, ar perskaitysite serialo Džerio, ar tikrojo Seinfeldo biografiją, šie dalykai bus kone identiški. Seinfeldas seriale vaidina pats save ir, nepaisant nemenkų komiko pasiekimų tikrame gyvenime, yra neįdomiausias „Seinfeld“ veikėjas.

Palikime tai, kad kaip aktorius jis yra tragiškas. Serialui einant į pabaigą Seinfeldas iš to pradeda šaipytis ir pats, bet aktorius, kuris kiekvienoje scenoje (nesvarbu, ar ji būdu juokinga, ar graudi) yra išsišiepęs ir savo arsenale turi tik du balso tembrus bet kokiai situacijai, atrodo labai neprofesionaliai. Džiaugtis galima nebent tuo, kad seriale jis yra skirtas daugiau reaguoti į aplinkinius įvykius nei kažką daryti pats. Džeris eina į pasimatymus, turi kelis draugus ir daugybę labai linksmų priešų, tačiau kur kas geriau atrodo antrame plane, kur „Seinfeld“ ilgainiui jį ir pastatė.

2014 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. I.F.T./Green Light

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Trečia serija. I.F.T.

I fucked Ted. - Skyler

Dėl to, kad „Breaking Bad“ visuomet buvo itin konkretus serialas, dialogai čia užimdavo labai svarbią vietą. Jie būdavo aiškūs ir dažniausiai išreiškiantys tai, kaip veikėjai jaučiasi šiuo momentu, kas kartu žiūrovams parodydavo tai, kokie atviri yra ekrane matomi žmonės. Net ir serijoje „I.F.T.“ viskas prasideda scena su praeitame sezone mirusiu Tortuga, kuris visiškai nepažįstamam žmogui pasako žodžius („There are two kinds of men in this world: those who drink, and those who pour.“), kurie dar kartą parodo, jog „Breaking Bad“ scenaristai labai kruopščiai apgalvoja, ką jų veikėjai gali sakyti.

Būtent todėl seriale, kuriame žodžiai turi tokią didelę galią, tyla sukelia įspūdingą efektą. Keliolika minučių trunkančios scenos Vaitų namuose pagrindinis koziris yra būtent veikėjų nekalbėjimas. „I.F.T.“ prasideda lygiai ten pat kur ir baigėsi praėjusi serija, kuomet Voltas, neturėdamas jokio supratimo, kad ką tik galėjo būti nužudytas, tvarkosi namuose, iš kurių neseniai buvo išvytas. Pamačiusi vis dar esamą vyrą Skailer tiesiog pakvaišta ir galutinai supranta, jog jo atsikratyti jai nepavyks.

Abu sutuoktiniai žino, kad teisinės galios vienas prieš kitą jie neturi. Skailer ir Voltas dar nėra išsiskyrę, teoriškai tai yra Volto namas ir iš jo jis negali būti išvarytas, ką Vaitams puikiai paaiškina atvykę policijos pareigūnai. Pastarųjų belaukiant ir pasirodo visa „Breaking Bad“ galybė, kuomet kone realiu laiku yra rodomi svetainėje sėdintys Vaitai ir kuomet Skailer panikuoja neišleisdama jokio garso, o Voltas tampa šikniumi, kuris apsimeta, kad nieko čia neįvyko ir laimingai taiso mokinių darbus.

2014 m. rugpjūčio 7 d., ketvirtadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. No Más/Caballo sin Nombre

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Pirma serija. No Más

I'm not a criminal. No offense to any people who are, but this is not me. - Walt

Svarbiausiems teiginiams reikia įrodymų. Žymiausios istorijos citatos, pradedant kinų išmintimi ir baigiant kažkodėl visų mylimu Paulo Coelho, yra labai abstrakčios ir dėl to atrodančios didingai, bet absoliuti jų dauguma tik skamba gerai, nors neturi jokių jomis paremtų pavyzdžių. Tai suprantama, nes abstraktūs teiginiai leidžia žmonėms juos pritaikyti sau ir švaistytis į visas puses, interpretuojant kaip nori, o konkrečios citatos paprasčiausiai skamba neįdomiai. Čia kaip menas, kuomet paliekant daug vietos interpretacijai viskas atrodo kur kas geriau nei tuomet, kai viskas yra pateikiama vartotojui ant lėkštės.

Šia prasme gali atsirasti žmonių, kurie aiškins, jog „Breaking Bad“ yra būtent toks kūrinys, kuris pasako per daug, bet savo laiku serialas sukėlė tokį kiekį diskusijų dėl veikėjų veiksmų, kad su tokiais pareiškimais geriau nesirodyti. Ir visgi trečiojo sezono premjera „No Mas“ (pavadinimas verčiamas daugiau niekada) su įrodymais tvarkosi labai įdomiai. Scenaristai verčia kiekvienoje situacijoje veikėjus ką nors kam nors įrodinėti, taip tarsi atkreipiant dėmesį į žiūrovus, kurie tų įrodymų reikalauja.

Aiškiausiai tai yra pabrėžiama su Džesio istorija, kaip ir visas sezonas prasidedančia ten, kur ir pasibaigė antrasis. Vaikinas vis dar yra reabilitacijoje, ir ten sodina gėles bei kartu su panašaus likimo žmonėmis lanko grupinius kursus tam, kad atsigautų po Džeinės mirties. Kaip jis vėliau pasako Voltui, Džesis dėl šio įvykio kaltina tik save, todėl nenuostabu, kad reabilitacijoje niekas jam nedaro įspūdžio ar kitokios naudos. Tik praėjus nemažai laiko Džesis sugeba konfrontuoti psichologą, tarsi šis neturėtų jokios patirties kalbėdamas apie baisius dalykus eksperto tonu.

2014 m. rugpjūčio 3 d., sekmadienis

Filmo apžvalga. „Guardians of the Galaxy“: tradicijos ir veiksmo žanro laisvumas sudaro tobulą vasaros filmą

Tai - bendra filmo apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo „Guardians of the Galaxy“ detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Su pirmąja „Iron Man“ dalimi pradėjusi judėti „Marvel“ mašina per šešis metus tapo tokiu sėkmingu projektu, kad kartais būna sunku patikėti, jog filmas gali egzistuoti individualiai ir nebūti didelės franšizės dalimi. „Marvel“ kino visata yra nepanaši į nieką kitą ir stiliaus prasme su kitų kompanijų kūriniais šių filmų supainioti tiesiog neįmanoma. Ir visgi seniai pasiteisinęs receptas, prižiūrimas viską kontroliuojančio prodiuserio Kevino Feige, turi detalę, kuri „Marvel“ filmų kokybę pakelia nuo geros iki puikios. Kone kiekvieną filmą kuriantys vis kiti režisieriai užtikrina, kad ši franšizė niekad nepritrūksta originalumo, ir sprendimas mažai kam žinomų „Guardians of the Galaxy“ komiksų ekranizacijai pasitelkti jokių visuotinai gerbiamų filmų nesukūrusį Jamesą Gunną (parašiusį gyvais dialogais pasižymintį „Scooby-Doo“ ar „Dawn of the Dead“ perdirbinį, net jeigu veikėjais ar istorija jie nepasižymėjo) gali būti geriausias „Marvel“ ėjimas kol kas.

„Guardians of the Galaxy“ nuo savo pirmtakų per daug nenutolsta. Tradicinis šablonas, pradedant menkomis užuominomis į dalykus, kuriuos žino tik religingai komiksus skaitantys žmonės, ir baigiant trijų sekundžių trukmės Stan Lee pasirodymu, kai jis yra pateikiamas kaip didžiausias mergininkas, šiame filme yra užpildomas. Tačiau „Guardians of the Galaxy“ kartu turi prabangą, kuria negali pasižymėti vis įspūdingesnius tęsinius turintys „Marvel“ filmai. Piterio Kvilo (Chris Pratt) vadovaujama komanda franšizėje pasirodo pirmą kartą ir neprivalo pateisinti jokių žiūrovų lūkesčių. Ne vien todėl, kad Galaktikos sergėtojai prieš porą metų buvo žinomi tik saujai žmonių, bet kartu ir dėl to, kad filmas nėra perkrautas ankstesnėse dalyse prižadėtais veikėjais, kurie atrodo kaip įkišti tik iš reikalo. Vienintelis tokioje patogioje padėtyje pasirodęs filmas buvo nebent pirmoji „Iron Man“ dalis, bet ir ten Jonas Favreau buvo spaudžiamas pradėti kažką nepakartojamo.

Kad nesuprastumėte klaidingai, „Guardians of the Galaxy“ yra pilnai pritaikytas ir komiksų gerbėjams, ir jų neskaičiusiems žmonėms. Vienu silpniausių „Marvel“ aspektų man visad buvusių veikėjų monologų, angliškai vadinamų exposition, kuomet veikėjai vienas kitam aiškina jiems puikiai suprantamus dalykus vien dėl to, kad žiūrovai gautų šiokį tokį kontekstą, čia yra apsčiai. Tik tikėtina, kad jums bus per daug smagu, jog juos pastebėtumėte. Nepaisant šių menkų paslydimų (kurie vėlgi yra franšizės dalis), būtent dialogai yra Gunno kūrinį į kitą lygį pakeliantis dalykas. Scenarijus, kurį Gunnas kūrė kartu su Nicole Perlman, turi režisieriui ir visiems „Marvel“ filmams būdingą linksmumą, nepasiteisinusį ankstesniuose Gunno kūriniuose. Jis išsiskiria tuo, jog nėra skirtas vien linksmai ir lengvai stumti visą siužetą į priekį, bet kartu ir sustoti bei leisti savo veikėjams tiesiog pasikalbėti be tikslo (kas tokio žanro filmuose būna daroma tik veiksmo įkarštyje, nes žinot, ironija), o tai visame „Marvel“ projekte buvo galima pamatyti tik filme „The Avengers“.