2014 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis

„Visos Australijos dulkės“: lietuviškos televizijos taisyklių laužytojai


Rugpjūčio viduryje Kaune vykusiame renginyje „Kitokie pasikalbėjimai“ Andrius Užkalnis buvo paklaustas apie lietuviškos televizijos būklę. Jo atsakymas susidėjo daugmaž iš to, kad televizija dirba aiškiai savo auditorijai, kuri jau daugybę metų yra ta pati, ir bijo imtis kažko naujo ar rizikingo tam, kad pritrauktų nuo lietuviškos televizijos jau seniai atsiribojusius žiūrovus (arba išlaikytų besiruošiančius atsiriboti). Tokia teorija, žinoma, net jeigu yra matoma tikrovėje, savyje turi mažai logikos, nes be kokybės naujų žiūrovų nebus, bet šis straipsnis yra ne apie tai. Kad ir kiek mąstyčiau apie Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus keliones, niekaip negaliu suprasti jų fenomeno. Kartą į metus jie padaro kažką, kas nėra būdinga jokiai kitai lietuviškai laidai, jie mėgaujasi tuo, ką daro, ir svarbiausia, ką galiu paliudyti ir iš asmeninės patirties, jie sugeba net nuo lietuvių kuriamos televizijos atitolusius žmones laukti savo laidos kiekvieną savaitę.

Per tuos metus, kuomet jie kuria šias laidas, Starkus ir Radzevičius atrado šabloną, kuris yra ganėtinai paprastas ir veikia kiekvieną kartą. Šįkart keliaudami į Australiją jie nieko per daug nekeitė - po šiokių tokių nuotykių atrado mašiną, kurią pavadino Matilda ir su kuria nuvažiavo tūkstančius kilometrų, susitiko su vietiniais lietuviais, pasigrožėjo vaizdais ir per mėnesį pasismagindami sukūrė penkių dalių laidą. Jau vien to užtektų, kad „Visos Australijos dulkės“ būtų geriausias dalykas vasarinėje televizijoje, tačiau tuo šios kelionės ir skiriasi nuo kitų laidų. Iš medžiagos, kuri buvo nufilmuota mėnesį trukusios kelionės metu, galima buvo išspausti turbūt dvigubai tiek, užpildant visus vasaros ketvirtadienius vien šia laida, bet čia buvo padarytas atvirkštinis variantas. Kiekvieną „Visos Australijos dulkės“ minutę tiesiog yra bandoma paversti kokio nors žanro pramoga žiūrovams.

Starkus ir Radzevičius (ir dar du jų komandos nariai, kurie netyčia pasirodo tik retkarčiais, bet ačiū ir už tai) dažnai atrodo kaip tie vaikai, kurie per gimtadienį gauna seniai išsvajotą žaislą ir dabar nori žaisti tik su juo, bet tėvai jiems liepia linksminti dėdes ir tetas. Net ir po daugybės kelionių duetas bent jau atrodo neapsimestinai entuziastingas, tuoj pat puolantys išbandyti naujus dalykus ir tuo pačiu pramogą suteikiantys ir sau, ir žiūrovams. Jie kartu įvaldė ir įdomybių ištraukimo iš niekur meną. Kai ilgus kilometrus važiuojantys žmonės pakelyje pamatytų sportbačiais nukabintą tvorą ar medyje įstrigusį automobilį, jie geriausiu atveju pagalvotų „o, įdomu“. Neįprastas barzdas šiai kelionei užsiauginę vyrai išlipa, pradeda fantazuoti apie matomus siurrealistinius vaizdinius ir jau turi kelias minutes savo laidai (kai nelabai nusimaniau apie televiziją ir vienoje jų kelionių pamačiau, kaip dykumoje jie bando iškepti kiaušinį, žinojau, kad čia yra kažkas visai kitokio nei esu įpratęs).

„Visos Australijos dulkės“ suteikė labai daug galimybių ir dėl Australijos įvairiapusiškumo. Pirmoji laidos pusė yra praleidžiama didžiuosiuose pietrytiniuose žemyno miestuose, kuomet antrojoje yra leidžiamasi į Australijos gilumą ir laukinę gamtą, kartu su šiam kraštui būdingomis dykumomis ir gyvūnais. Ir dėl skirtingų kraštovaizdžių, ir dėl vedėjų laida ir keliaujant per dykumą niekad per daug nenusibosta. Net nustatyti jos žanrą būtų sunki užduotis, kai nuo savotiškos komedijos gana greitai yra peršokama į kulinarinę ar informacinę laidą, kai labiau pakeri ne pats informacijos, kurios turbūt niekas per daug neatsimena, perdavimas, bet nuolatinis vedėjų bandymas improvizuoti ir linksminti žiūrovus. Sunku pasakyti, kokia laidos dalis yra suplanuota iš anksto ir kiek tikrovės yra situacijoje dėl pačioje pradžioje nesutaisytos mašinos ar netyčiniame lietuvių baro atradime, bet visa tai laidą tik pagyvina ir galiausiai tokios smulkmenos nerūpi.

Vienintelis rimtas nusiskundimas, kurį turėjau pirmąsias keturias savaites, buvo savotiškas australų ignoravimas. Šalis vizualiai yra įspūdinga ir labai skirtinga, maži pakelyje pasitaikantys miesteliai - juo labiau, tačiau be poros pakalbėjimų apie anksčiau čia klestėjusius aborigenus, australų gyvenimą pajusti buvo gan sunku. Bet tada atėjo penktoji laidos dalis, kuri buvo paskirta tiesiog dueto buvimui tikrame Australijos rodeo. Kaip ir „Game of Thrones“, taip ir „Visos Australijos dulkės“ svarbiausios serijos veiksmas vyko vienoje vietoje. Rodeo aplinka, iš dalies primenanti amerikiečių tradicijas prieš futbolo rungtynes, buvo tarytum į vieną vietą suvažiavusi Australija. Čia pasitaikė ir australų nuoširdumas, ir netvarkingumas, ir tiesmukumas (nors šia prasme jie gal nėra išskirtiniai, nes rodeo pilnai norintys patirti europiečiai pralinksminti gali daug ką). Kaip visada, žmogus, nebuvęs toje šalyje, negali pasakyti, kiek jos gyventojų ir kraštovaizdžio pateikimas buvo autentiškas, bet bent jau iš to, ką pamačiau šioje laidoje, susidariau subjektyviai visapusišką Australijos vaizdą.

Ir dar kai kas. Tarp šimtų pagyrimų, kuriuos mačiau siunčiamus Starkaus ir Radzevičiaus link (kas jau šiaip Lietuvoje yra neįtikėtina), įsiterpdavo ir keli nesusipratėliai, rėkiantys dėl reklamos. Ant marškinėlių, ant automobilio, per laidos pertraukas, oficialiame laidos Feisbuke. Tie, kurie nesupranta, kiek tokios kelionės ir laidos kainuoja, jau turbūt ir nesupras, taip kad aiškinti nebandysiu. Tik nepaisant viso kalno vizualiosios reklamos, ji niekad nebuvo brukama ir vos porą kartų paminėta pačių vedėjų. Jų lažybos iš tūkstančių kavos puodelių ar dešrainių reklamuojant parduotuvę arba statymas internete už Australijoje žaidžiantį Darvydą Šerną reklamuojant lažybų bendrovę buvo pateikiami inovatyviai ir leidžiant žiūrovams pasipelnyti iš tos reklamos, tai skųstis kaip ir nėra kuo.

Tai, kad po paskutinės serijos Lietuvoje plačiai nuskambėjo Starkaus ir Radzevičiaus skyrybos, neturėtų nei per daug stebinti, nei liūdinti. Jiems reikia vienas kito, jiems reikia šitų kelionių, o mums reikia jų. Lietuvoje nebuvo ir nebus laidos, kurioje galima išgirsti apie tai, kaip viena garsiausių Australijos uolų yra paplitusi tarp savižudžių, ir po poros minučių sužinoti, kad vienas iš laidos vedėjų kiekvienoje kelionėje bando ragauti įvairiausius ledus. Na, aišku bent jau tiek, kad labai jau mįslingai pateikiamos dueto skyrybos jau seniai sumuštai lietuviškai televizijai būtų dar vienas stiprus smūgis, kas apie jų indėlį sako labai daug. Ir šiaip, kas galėjo pagalvoti, kad geriausias dalykas televizijoje kada nors bus laida apie iš pirmo žvilgsnio savo malonumui keliaujančius du pusamžius vyrus?

Visas penkias laidos „Visos Australijos dulkės“ dalis galima rasti čia

© Nuotrauka iš Starkaus ir Radzevičiaus kelionių puslapio Feisbuke

3 komentarai:

  1. Respectas, kad ir kažką lietuviško apžvelgei.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Puiki recenzija! Tikėkimės, kad skyrybos neįvyko. O šiaip teksto autoriui rekomenduočiau pažiūrėti ir ankstesnes keliones - labai vertos dėmesio! Na bet turbūt ir aiškint nereikia :-)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui, bet jeigu iš teksto dar nebuvo aišku, visas ankstesnes keliones jau tikrai buvau matęs. Kiekvieną vasarą jų laukiu :)

      Panaikinti