2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

Naujųjų 2014/15 m. televizijos sezono serialų apžvalga

Šią savaitę prasidėjo naujasis JAV televizijos sezonas, vis keičiantis savo formą ir rudenį paleidžiantis vis mažiau naujienų. Apie artėjančius didžiausių JAV kanalų sezonus jau rašiau, dabar belieka viską įtvirtinti. Kaip ir pernai, pristatau jums naujųjų šio sezono serialų apžvalgą, t.y. mano įspūdžius apie juos po pirmųjų jų serijų. Pernai dariau atskirus straipsnius dramoms ir komedijoms, šiemet visas apžvalgas sudėjau į vieną straipsnį ir suskirsčiau į žanrus. Apibendrinęs matytus serialus galiu pasakyti taip, kad naujasis sezonas nėra įdomus. Keletas komedijų ir dramų savo istorija ir kokybe tikrai domina, tačiau ne taip, kaip pernai; šiemet nėra nei kvapą gniaužiančių, nei į neviltį varančių serialų, ir daugelis jų taiko į vidutinybę. Tad pakalbėkim apie juos visus.

Atnaujinta (10.05) serialų „Gracepoint“, „Stalker“, „Manhattan Love Story“ ir „Bad Judge“ apžvalgomis.

Apačioje aprašytų serialų apžvalgos yra mano nuomonė apie tuos serialus po pirmųjų (pilotinių) jų serijų. Pasitaiko atvejų, kai serialai po prastos pradžios perauga į nuostabius projektus, bet tai yra didelė retenybė. Apačioje nėra atskleidžiamos svarbiausios šių serialų detalės ar įvykiai, todėl skaityti apžvalgas yra saugu visiems.

DRAMOS


Gotham (pirmadieniais, YouTube, IMDb)

Esu iš tų žmonių, kurie tikisi greitu metu sulaukti komiksų adaptacijų burbulo sprogimo, nesvarbu, ar televizijoje, ar kine (ir čia ne dėl serialų kokybės, kuri dažnai būna aukšta, o dėl jų kiekio). Betmeno ekranizacija be paties Betmeno skamba kaip kiek kitoks adaptacijų pateikimas, ir nors prasmės taip daryti nemačiau, „Gotham“ laukiau. Jeigu trumpai, pirmoji serija nuteikia optimistiškai. Seriale yra nemažai įdomių veikėjų, kylančių iš DC visatos, ir praturtinti tokį serialą jie tikrai gali.

Kitas klausimas yra tai, kaip jie pateikiami. Su DC komiksais, iš karto pasakau, nesu susipažinęs, tad ateities apžvalgose tą atsiminkite, tačiau „Gotham“ bent iš dalies supranta su jų mitologija nesusipažinusius žmones. Serialas legendinius veikėjus bando pristatyti greitai, net jeigu pirma serija yra sukurta kaip procedūrinis serialas, kokiu „Gotham“ ir turi daugiausiai galimybių tapti. Jo centre atsiduria mažojo Briuso Veino tėvų žmogžudystė ir aiškiai pasakoma - visai be Betmeno čia nebus verčiamasi. Taip, berniukas seriale neturėtų tapti Betmenu, tačiau serialas yra aiški jo priešistorė, kad ir ką besakytų jo kūrėjai.

Vietoje Briuso, pagrindiniu veikėju čia tampa detektyvas Gordonas, vis dar jaunas ir kupinas entuziazmo neseniai į Gotamą atvykęs vyras. Beno McKenzie charizma yra vienas geriausių serialo bruožų, nes aktorius (ir scenarijus) tinkamai balansuoja tarp tipinio geriečio ir suprantančio, kas vyksta aplink jį, vyro. Su dialogais (ar ta pačia logika, kai veikėjai kartais daro dalykus, skirtus nustebinti žiūrovus, bet nelabai tinkančius prie siužeto) serialui reikėtų padirbėti, nes Gordono pokalbiai su Briusu visai netinka prie bendros serialo atmosferos, nors tai gali būti ištaisyta. „Gotham“ tikrai turi potencialo ir scenaristai supranta, kokius veikėjus jie turi savo arsenale, o pridėjus ir tamsią bei noir primenančią atmosferą, ilgainiui šis projektas gali tapti nuoširdžiai stipriu serialu. 8/10

2014 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis

Breaking Bad. Ketvirtas sezonas. Box Cutter/Thirty-Eight Snub

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Ketvirtas sezonas. Pirma serija. Box Cutter

We're all on the same page. The one that says if I can't kill you, you sure as shit wish you were dead. - Jesse

Dažnai atsimenu vieną automobilių reklamą, kurioje žiūrovams yra aiškinama, kodėl visi svarbiausi žmonės sėdi ant galinių automobilių sėdynių. Gyvenime jie būna pasiekę tiek daug, kad jų reputacija yra neabejotina. Jie nenori būti visad stebimi ir dažnai lieka nuošaly, net jeigu kiekvienas žmogus supranta, kad vadovas yra būtent jis. Kartais, tiesa, jam reikia pademonstruoti kažką, kas net ir ypač lėtai prastėjančią reputaciją pakeltų į naujas aukštumas. Kažką, kas aplinkiniams parodytų, jog tas žmogus viską gyvenime sukūrė toli gražu ne per sėkmę ar klaidą.

Gustavas Fringas yra tobulas nuošaly esančio vadovo pavyzdys. Jis turi daugybę restoranų, kuriuose dažnai pats aptarnauja lankytojus, tačiau niekas nežino kur jį galima rasti. Jis turi daugybę pavaldinių, platinančių metamfetaminą, kurie nėra matę savo pagrindinio boso, bet jiems to padaryti net nereikia, nes pinigus jie gauna ne už klausinėjimą. Tie pavaldiniai neturi jokio supratimo, kaip ramus ir su policininkais artimai bendraujantis žmogus tapo didžiausios Albukerkės narkotikų imperijos įkūrėju, bet vėlgi, jiems tai nerūpi.

Gusas, kaip galima suprasti, pratrūksta labai retai, nors iš jo ankstesnio itin ramaus elgesio buvo galima suprasti, jog jis nėra paties maloniausio būdo - visi tyleniai anksčiau ar vėliau išsilieja. Atrodytų, kad savo retai pasitaikantį protrūkį jis galėtų pademonstruoti didesniam žmonių kiekiui, kad jie žinotų, kas yra tikrasis imperatorius, tačiau Gusas nėra įprastas žmogus. Jis, pasiėmęs dėžių pjaustymui skirtą peilį, kelis kartus perpjauna gerklę vienam ištikimiausių savo pavaldinių stebint trim žmonėm - Voltui, Džesiui ir Maikui.

2014 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. Full Measure

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios serijos „Full Measure“ detalės ir aptariami iki šios serijos įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Trylikta serija. Full Measure


Your boss is gonna need me. - Walt

Labai didelė dalis televizijos žiūrovų nesupranta scenaristų svarbos. Scenaristai nesirodo ekrane, tad logiška, kad jie turbūt ir neegzistuoja, ir atlieka nelabai svarbų darbą. Svarbiausi yra aktoriai, kurie istoriją ir dialogus turbūt sugalvoja vietoje, arba gauna tik abstrakčias nuorodas. Nekalbėčiau apie tokias radikalias nuomones, jei jų niekad nebūčiau regėjęs ar girdėjęs, bet į jas reikia atkreipti dėmesį. Scenaristai yra žmonės, nuo kurių prasideda kiekvienas serialas ir jo idėja, ir kurie suteikia kiekvienam su tuo serialu susijusiam žmogui darbą. Tuo tarpu „Breaking Bad“ scenaristai per penkis sezonus tapo kitokiu žvėrimi nei įprasta. Jie labai artimai bendravo su savo auditorija, net jeigu neimdavo iš jų jokių patarimų, o Vince'as Gilliganas buvo panašiai atpažįstamas kaip ir didžiausios serialo žvaigždės.

„Breaking Bad“ rašytojai atkreipė dėmesį ir į dalyką, kuris egzistuoja absoliučiai kiekviename seriale, nors niekas tuo netiki. Jeigu pasakyčiau sutrumpintai, tai scenaristai nežino serialo pabaigos ar tolimesnės eigos. „Dingusių“ scenaristai turėjo aiškią pabaigą, link kurios turėjo nueiti, bet tokių atvejų nėra daug. Dauguma serialų eina po vieną seriją, ir ilgainiui tai suvelia žiūrovų mintis, nes galiausiai viskas susistato į vietas kone tobulai. Atrodytų, kad be ilgalaikio planavimo tokių rezultatų pasiekti neįmanoma, tačiau tai yra vadinama organišku rašymu. Tolyn einama po žingsnį ir tuo pačiu yra žiūrima, kad viskas atitiktų veikėjų būdą ir patį siužetą. Tokios serijos kaip „Full Measure“, kur padarius veiksmą apie ateitį bus galvojama tik po jo, „Breaking Bad“ dar neturėjo.

Logiška buvo tikėtis, kad po praėjusios serijos pabaigos, kuomet Voltas nužudė du Guso platintojus, prasidės labai rimti dalykai. „Breaking Bad“ juos kiek numalšino, kuomet „Full Measure“ prasidėjo ne iš karto po „Half Measures“ pabaigos, o praėjus kelioms dienoms po tų įvykių. Leidus viskam susigulėti, nutilus pirminėms emocijoms ir, svarbiausia, davus Voltui laiko apgalvoti visą savo strategiją, dėl kurios jis vis dar yra gyvas. Pirmasis jo ir Guso susitikimas po nužudymų vyksta dykumoje, kai Voltas jau yra pilnai perėjęs į Heisenbergo vaidmenį, užsidėjęs kepurę ir bent jau apsimetantis, kad nebijo.

2014 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis

JAV TV 2014/15. NBC: natūralioji atranka televizijai netinka


Angliškai kalbančiose valstybėse yra toks posakis - jeigu mesi pakankamai daug purvo į sieną, kažkiek jo tikrai prilips. NBC televizijos šūkis nėra visai toks, bet nebūtų nei vieno žmogaus, kuris juo skųstųsi. Šiame kanale jo vadovai kiekvienais metais bando vykdyti natūraliosios atrankos atitikmenį televizijoje - kurti kuo daugiau serialų ir pratęsti tik stipriausius, nes logiškai taip ir reikėtų daryti.

Čia į pirmą planą įeina toks dalykas kaip istorija ir ją NBC kanalas turi labai gilią. Absoliučiai daugumai jų serialų, kurie dabar jau yra tapę nenuginčijamomis klasikomis (nuo „Cheers“ iki „Friends“), pirmajame sezone sekėsi sunkiai, tačiau tuometiniai NBC vadovai jais tikėjo ir galiausiai tie kūriniai tapo hitais. Per daug peikti kanalo strategijos nesinori vien dėl to, kad pastaraisiais metais jie bent jau daugiau eksperimentuoja. Ne visos jų naujienos yra apibrėžiamos kaip situacijų komedijos, nes jų žanrai skiriasi gan stipriai, o vidurio sezono premjeros ir trumpesni pačių serialų sezonai gali garantuoti ir kiek aukštesnę kokybę nei įprasta.

Laukiamiausia naujiena


Constantine (nuo spalio 24 d., penktadieniais, IMDb, YouTube)

Nenorėjau, kad visos ateinančio sezono apžvalgos nugrimztų vien į komiksų ekranizacijas, tačiau su NBC yra taip, kad rudenį pasirodys vos keli serialai, o apie įdomesniuosius, kurių premjera laukia 2015 m. pradžioje, informacijos tiesiog nėra. „Constantine“ šiuo atveju praverčia. DC komikso, pagal kurį 2005 m. buvo sukurtas to paties pavadinimo filmas su Keanu Reevesu, ekranizacijoje bus pasakojama apie magą Džoną Konstantiną, siekiantį apsaugoti žmoniją nuo blogio ir kartu besitvarkantį su praeities nuodėmėmis.

Šioje vietoje galima pasinaudoti Josso Whedono patarimu ir netapti šventai prieš kuriuos nors komiksus nusiteikusiais fanais, o pasidžiaugti, kad ir televizijoje yra kitokios komiksų ekranizacijos. Kai „Marvel“ labiau taiko į gryną pramogą ir veiksmą, bent jau iš pirmo žvilgsnio „Constantine“ savo nuotaika atrodo kaip kur kas tamsesnis kūrinys. Treileriai gali meluoti, tačiau supratus tai, kad žiauresnio ir tamsesnio serialo nei „Hannibal“ televizijoje šiuo metu nėra, toks NBC žingsnis gali būti tikėtinas.

Serialą kuria Nolano Betmeno trilogijos scenaristas Davidas S. Goyeris, tai ir apie DC ekranizacijas, ir jų tamsumą šioje vietoje turbūt net nereikia kalbėti. Pagrindinį veikėją įkūnijantis aktorius Mattas Ryanas nėra plačiai žinomas, kas galbūt yra visai gerai (bent jau ta prasme, kad jis buvo atrinktas iš daugelio, tad vaidmeniui turėtų tikti), o ir pačiame seriale yra savotiškas „Dingusių“ susitikimas, kartu su Haroldu Perrineau ir Jeremy Daviesu, tai bent jau mano dėmesį „Constantine“ turi.

Išankstinės reakcijos: nelabai entuziastingos. Daugelis labai giria pirmosios serijos vizualiąją pusę, visus nuopelnus priskirdami režisieriui Neilui Marshallui, tačiau kritikuoja sujauktą istoriją ir banalius dialogus. Panašiai kaip ir pernai su „Agents of SHIELD“ pilotine serija.

2014 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. Abiquiu/Half Measures

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Vienuolikta serija. Abiquiu


Never make the same mistake twice. - Gus

Vince'as Gilliganas yra televizijos scenarijaus ir struktūros meistras, sugebantis viską sukurti taip, kad iš pirmo žvilgsnio jo serialuose nebūtų nieko nenatūralaus, kad viskas turėtų savo prasmę ir idėją. Tam reikia kur kas daugiau pastangų nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir būtent dėl to iki šiol sklando legendos apie juodą „Breaking Bad“ scenaristų darbą, davusį neeilinių vaisių. Dėl to paties struktūros išmanymo Gilliganas, praėjusioje serijoje „Fly“ sukūręs absoliučiai siužeto neturinčią valandą, nesistengia paklusti žiūrovams ir iš karto sugrąžinti visus į veiksmą. „Abiquiu“ yra pirmoji serija serialo istorijoje, kurioje nėra absoliučiai jokio smurto, žodinio ar fizinio, kas ją vizualiai padaro kitokia nei likusios.

Žinoma, apie smurtą čia kalbu plačiąja prasme ir tik apie tą, kurį žiūrovai gali pamatyti. Niekas nepaneigs, kad kažkokie įvykiai per likusias dvi šio sezono valandas privalo įvykti, ir vien saulutės ar vaivorykščių čia nebus. Jeigu pasiryžtume lįsti dar giliau, „Abiquiu“ galima būtų pavadinti viena potencialiai žiauriausių serijų. Joje itin svarbią vietą užima žmonės, kurie bendrauja tarpusavyje ir ilgainiui vienas kitą pradeda suprasti, kas reiškia, jog jų praradimas jiems kainuotų labai daug. „Breaking Bad“ su šia serija tiesiog atsidūrė tokioje vietoje, kuomet žmonėms gyvenimas pradeda po truputį tvarkytis, bet visi žino, kad ilgai šiame seriale žmonės ramybe nesimėgauja.

Kol kas, tiesa, jų laime galima pasidžiaugti. Džesis, visą sezoną buvęs kaip nesavas ir kentėjęs dėl Džeinės mirties, po truputį pradeda atsigauti. Tam kažkiek padėjo jo pokalbis su Voltu serijoje „Fly“, nors tai, kad Džesis laiko seną Džeinės nuorūką(*) savo peleninėje, apie jo nesugebėjimą atsigauti pasako daug ką. Džesio dėmesį kuriam laikui nukreipia atsigaunančių narkomanų susitikime pastebėta Andrėja, kurią iš pradžių vaikinas palaiko potencialia metamfetamino pirkėja, bet vėliau viskas perauga į ganėtinai rimtą draugystę. Pradinis Džesio planas vogti Guso narkotikus ir juos pačiam pardavinėti su bendrais po truputį žlunga, nes ir draugai taip įsitraukia į anoniminius susitikimus, kad patys pradeda nieko nebevartoti, ir jiems patiems azartas tiesiog dingsta.

(*) Šioje serijoje yra atskleidžiama, kaip ta nuorūka atsidūrė Džesio peleninėje, ir nors pati istorija bei kelionė į muziejų yra graži ir šiek tiek reikalinga, Džeinės pasakymas „I think I threw up in my mouth a little bit“ man yra vienas nemėgstamiausių „Breaking Bad“ momentų, kai dėl pigių fanų aikčiojimų yra paaukojama kūrybinė logika. Šitą citatą iki šiol daug kas bando prakišti kaip „Breaking Bad“ sugebėjimą žvelgti į ateitį, bet come on.

2014 m. rugsėjo 9 d., antradienis

JAV TV 2014/15. Fox: eksperimentuotojams jūsų ašaros nerūpi


Keliolika metų nuostabų epą knygose kūręs George'as R.R. Martinas tik paskutiniais metais dėl serialo „Game of Thrones“ sulaukė tinkamo pripažinimo vien tam, kad dabar sulauktų naujos bangos fanų, kurie jį keiktų dėl veikėjų žudymų. Su jo rašymu dabar yra lyginami įvairūs žmones erzinantys dalykai, o televizijoje tokia garbė atiteko „Fox“ kanalui. „Fox“, jeigu paklausite amerikiečių (o ypač mokslinės fantastikos fanų), yra televizijos Martinas dėl to, kad jie nužudo tik pasirodžiusius serialus ir, girdi, jiems nerūpi menas, o galvoje sukasi tik pinigai.

Nesu žūtbūtinis „Fox“ gynėjas, nes televizija, kurioje „Dads“ gauna daugiau serijų nei „Almost Human“, nėra be priekaištų, bet žiūrėkite iš kitos pusės. Jokia televizija į pasaulį nepaleidžia tiek daug eksperimentinių projektų. Visi verkia dėl „Firefly“ likimo, bet to Josso Whedono šedevro, jeigu ne „Fox“, niekas ir nebūtų pamatęs. Ateinančiame sezone šioje televizijoje tokių eksperimentų bus galima pamatyti taip pat, tad nusiteikite atitinkamai. Apie juos, išankstines kritikų reakcijas, didžiausius praradimus ir senbuvių intrigas - apačioje.

Laukiamiausia naujiena


Gracepoint (nuo spalio 2 d., ketvirtadieniais, IMDbYouTube)

Visų pirma, žiūrėkite „Broadchurch“. Pagal šį britų serialą yra sukurtas ir „Gracepoint“. Dėl spoilerių nesibaiminkite - „Gracepoint“ kūrėjai pažadėjo, kad šio serialo pabaiga bus kitokia nei „Broadchurch“, o pastarąjį pamatyti yra labai pravartu. Abiejų serialų idėja yra ta pati - mažame miestelyje yra nužudomas berniukas ir tirti šio nužudymo kartu su vietine pareigūne atvyksta patyręs detektyvas.

Kaip ir originale, detektyvo vaidmenį čia atlieka Davidas Tennantas, kurio aktoriniai sugebėjimai visad džiugina. Panašumų su originalu yra kur kas daugiau - bent jau pirmoji „Gracepoint“ serija bus sukurta kadras į kadrą (shot-for-shot) su originalu, kas iš pirmo žvilgsnio nenuteikia optimistiškai. „Broadchurch“ neabejotina stiprybė buvo (ir, tikėtina, bus antrame sezone) serialo stilius, kuriame derėjo kinematografija, muzika ir neskubinamas tempas, ir tai atkurti bus labai sunku.

Be jau minėto Tennanto „Gracepoint“ subūrė labai stiprių aktorių būrį. „Breaking Bad“ žvaigždė Anna Gunn, Oskaro nominantai Jackie Weaver ir Nickas Nolte bei pastaruoju metu išgarsėjęs Michaelas Pena. Kūrybinė komanda atrodo labai solidžiai, o tai, kad originalą yra matę labai maža saujelė amerikiečių, serialo sėkmei įtakos tikrai neturėtų padaryti.

Išankstinės reakcijos: kiek skaičiau, visi kritikai yra per daug paveikti „Broadchurch“ ir lygina abu serialus, o tai, kad pirmosios jų serijos yra identiškos, visai nepadeda, nors šioks toks stilistikos originalumas nuteikia optimistiškai.

2014 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. Kafkaesque/Fly

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Devinta serija. Kafkaesque


I don't know what happens when our three month contract ends. - Walt

Joks meno kūrinys negali apsieiti nuo legendinės klišės, kai mokinys pranoksta mokytoją. Daug kam toks dalykas nusibosta ir atrodo kaip per daug lengvas istorijos plėtojimo būdas, tačiau jis kartu yra ir itin natūralus dalykas. Absoliuti dauguma kūrėjų pagrindiniais savo veikėjais padaro daugiau patirties turinčius žmones, kurie būna sukūrę šeimą ar bent jau kažko pasiekę gyvenimą. Jie nori perduoti savo patirtį jaunesniems žmonėms, o jaunimas juk yra visko ateitis, net jeigu „Delfyje“ rašantys abiturientai jums yra šių dienų jaunimo rodiklis.

Tipinis šio atvejo variantas „Breaking Bad“ yra pateikiamas nieko per daug neslepiant - Džesis nuo pirmos serijos tampa Volto mokiniu jam pačiam to nesuprantant. Kas prasideda tik kaip per daug neįpareigojantis verslas perauga į labai artimą dviejų vyrų ryšį, kuris dažnai primena tėvo ir sūnaus bendravimą. Tokiose serijose kaip „Kafkaesque“, tiesa, mums yra primenama, kad Voltas su Džesiu nėra susiję giminystės ryšiais ir kad jie yra labai skirtingi (kartais galima ginčytis, kad jie yra panašūs, bet jų abiejų noras apsimesti kitokiais niekad neparodo tikrųjų jų spalvų).

Skirtingi iki tokio lygio, kad natūralumo čia nebelieka. Jeigu atsimintumėme seriją „4 Days Out“, kurioje Volto paskaičiavimais duetais pagamino metamfetamino, verto daugiau nei milijono dolerių, jie abu šokinėjo iš laimės - Džesis dėl to, kad niekad nebuvo matęs tokių pinigų, Voltas dėl to, kad pasiekė savo tikslą. „Kafkaesque“ pradžioje vyrų nuomonės išsiskiria dėl to, kad Voltas dabar džiaugiasi tik galėdamas gaminti ir už mėgiamą darbą dar gaudamas pinigus, o Džesis skundžiasi tuo, kad Gusas juos apgaudinėja. Galbūt Voltą gąsdina Gusas ir jo galia, tačiau Džesis jo nepažįsta ir baimė jo sustabdyti negali.