2014 m. rugsėjo 29 d., pirmadienis

Serialo apžvalga. „The Good Wife“: subtilumas ir kokybė ten, kur jų nereikia

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „The Good Wife“ serijos.

„The Good Wife“ primena idealistus. Tuos žmones, kurie siekia, kad jų darbas neturėtų absoliučiai jokių trūkumų, net jeigu jų situacijoje darbą užtenka tik padaryti. Tokiems žmonėms nerūpi, jog jų neeilinės pastangos nebus pripažintos ir nepadės gyvenime. Jie viską idealiai siekia padaryti dėl savęs, dėl savo psichologinio nusiteikimo, kad vėliau netektų gailėtis. „The Good Wife“ psichologinis nusiteikimas pasireiškia tuo, kad scenaristai iš visų jėgų siekia sukurti neeilinį serialą visuomeninėje televizijoje, kuriai reikia tik reitingų. Absoliuti dauguma žiūrovų čia nebūna pratę prie aukšto lygio televizijos ir žiūrovų kiekio kreivė greitai gali smukti žemyn. „The Good Wife“ ilgainiui atrado tokią formulę, kurioje kiekybė ir kokybė seriale tapo neatsiejamomis draugėmis.

Dabar džiaugiuosi, kad apie šį serialą rašau jam pabaigus penkis sezonus. Jeigu tai būčiau daręs po antrųjų ar trečiųjų jo metų, šitas straipsnis būtų kitoks. Jis būtų savotiškai graudus pasakojimas apie tai, kaip sunkiai dirbantiems „The Good Wife“ scenaristams niekaip neateina pelnyta šlovė, leisianti jiems ir toliau demonstruoti aukščiausio lygio serijas. Tik trečiojo sezono pabaigoje reitingai pradėjo stabiliai kilti į viršų, ir tik tuomet žiūrovai, apie „The Good Wife“ galvodavę tik kaip apie eilinį procedūrinį serialą apie advokatus, suprato, kad čia didžiausias dėmesys yra skiriamas dramai.

Ir ne bet kokiai, o sunkiai ir sudėtingai. „The Good Wife“ patenka į savotišką vidurį tarp procedūrinio ir stipraus siužeto varomo serialo, kadangi siužetas čia yra, bet nelabai ryškus. Galima sutikti bent su tuo, kad visas serialas egzistuoja tik dėl Alicijos Florik, buvusios teisininkės, vėliau tapusios namų šeimininke, ir tik teisėje stipriai prasimušusiam vyrui Piteriui įsivėlus į rimtą skandalą ir patekus į kalėjimą Alicija vėl nusprendžia sukti teisės keliu. Pagrindine paskata Alicijai tampa du vaikai, kadangi dabar ji yra vienintelė šeimos maitintoja, tačiau niekas negali paneigti, kad daug metų užsisklendusi ir vyro šešėlyje gyvenusi moteris nenori pradėti gyventi savarankiškai.

2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

Naujųjų 2014/15 m. televizijos sezono serialų apžvalga

Šią savaitę prasidėjo naujasis JAV televizijos sezonas, vis keičiantis savo formą ir rudenį paleidžiantis vis mažiau naujienų. Apie artėjančius didžiausių JAV kanalų sezonus jau rašiau, dabar belieka viską įtvirtinti. Kaip ir pernai, pristatau jums naujųjų šio sezono serialų apžvalgą, t.y. mano įspūdžius apie juos po pirmųjų jų serijų. Pernai dariau atskirus straipsnius dramoms ir komedijoms, šiemet visas apžvalgas sudėjau į vieną straipsnį ir suskirsčiau į žanrus. Apibendrinęs matytus serialus galiu pasakyti taip, kad naujasis sezonas nėra įdomus. Keletas komedijų ir dramų savo istorija ir kokybe tikrai domina, tačiau ne taip, kaip pernai; šiemet nėra nei kvapą gniaužiančių, nei į neviltį varančių serialų, ir daugelis jų taiko į vidutinybę. Tad pakalbėkim apie juos visus.

Atnaujinta (10.05) serialų „Gracepoint“, „Stalker“, „Manhattan Love Story“ ir „Bad Judge“ apžvalgomis.

Apačioje aprašytų serialų apžvalgos yra mano nuomonė apie tuos serialus po pirmųjų (pilotinių) jų serijų. Pasitaiko atvejų, kai serialai po prastos pradžios perauga į nuostabius projektus, bet tai yra didelė retenybė. Apačioje nėra atskleidžiamos svarbiausios šių serialų detalės ar įvykiai, todėl skaityti apžvalgas yra saugu visiems.

DRAMOS


Gotham (pirmadieniais, YouTube, IMDb)

Esu iš tų žmonių, kurie tikisi greitu metu sulaukti komiksų adaptacijų burbulo sprogimo, nesvarbu, ar televizijoje, ar kine (ir čia ne dėl serialų kokybės, kuri dažnai būna aukšta, o dėl jų kiekio). Betmeno ekranizacija be paties Betmeno skamba kaip kiek kitoks adaptacijų pateikimas, ir nors prasmės taip daryti nemačiau, „Gotham“ laukiau. Jeigu trumpai, pirmoji serija nuteikia optimistiškai. Seriale yra nemažai įdomių veikėjų, kylančių iš DC visatos, ir praturtinti tokį serialą jie tikrai gali.

Kitas klausimas yra tai, kaip jie pateikiami. Su DC komiksais, iš karto pasakau, nesu susipažinęs, tad ateities apžvalgose tą atsiminkite, tačiau „Gotham“ bent iš dalies supranta su jų mitologija nesusipažinusius žmones. Serialas legendinius veikėjus bando pristatyti greitai, net jeigu pirma serija yra sukurta kaip procedūrinis serialas, kokiu „Gotham“ ir turi daugiausiai galimybių tapti. Jo centre atsiduria mažojo Briuso Veino tėvų žmogžudystė ir aiškiai pasakoma - visai be Betmeno čia nebus verčiamasi. Taip, berniukas seriale neturėtų tapti Betmenu, tačiau serialas yra aiški jo priešistorė, kad ir ką besakytų jo kūrėjai.

Vietoje Briuso, pagrindiniu veikėju čia tampa detektyvas Gordonas, vis dar jaunas ir kupinas entuziazmo neseniai į Gotamą atvykęs vyras. Beno McKenzie charizma yra vienas geriausių serialo bruožų, nes aktorius (ir scenarijus) tinkamai balansuoja tarp tipinio geriečio ir suprantančio, kas vyksta aplink jį, vyro. Su dialogais (ar ta pačia logika, kai veikėjai kartais daro dalykus, skirtus nustebinti žiūrovus, bet nelabai tinkančius prie siužeto) serialui reikėtų padirbėti, nes Gordono pokalbiai su Briusu visai netinka prie bendros serialo atmosferos, nors tai gali būti ištaisyta. „Gotham“ tikrai turi potencialo ir scenaristai supranta, kokius veikėjus jie turi savo arsenale, o pridėjus ir tamsią bei noir primenančią atmosferą, ilgainiui šis projektas gali tapti nuoširdžiai stipriu serialu. 8/10

2014 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis

Breaking Bad. Ketvirtas sezonas. Box Cutter/Thirty-Eight Snub

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Ketvirtas sezonas. Pirma serija. Box Cutter

We're all on the same page. The one that says if I can't kill you, you sure as shit wish you were dead. - Jesse

Dažnai atsimenu vieną automobilių reklamą, kurioje žiūrovams yra aiškinama, kodėl visi svarbiausi žmonės sėdi ant galinių automobilių sėdynių. Gyvenime jie būna pasiekę tiek daug, kad jų reputacija yra neabejotina. Jie nenori būti visad stebimi ir dažnai lieka nuošaly, net jeigu kiekvienas žmogus supranta, kad vadovas yra būtent jis. Kartais, tiesa, jam reikia pademonstruoti kažką, kas net ir ypač lėtai prastėjančią reputaciją pakeltų į naujas aukštumas. Kažką, kas aplinkiniams parodytų, jog tas žmogus viską gyvenime sukūrė toli gražu ne per sėkmę ar klaidą.

Gustavas Fringas yra tobulas nuošaly esančio vadovo pavyzdys. Jis turi daugybę restoranų, kuriuose dažnai pats aptarnauja lankytojus, tačiau niekas nežino kur jį galima rasti. Jis turi daugybę pavaldinių, platinančių metamfetaminą, kurie nėra matę savo pagrindinio boso, bet jiems to padaryti net nereikia, nes pinigus jie gauna ne už klausinėjimą. Tie pavaldiniai neturi jokio supratimo, kaip ramus ir su policininkais artimai bendraujantis žmogus tapo didžiausios Albukerkės narkotikų imperijos įkūrėju, bet vėlgi, jiems tai nerūpi.

Gusas, kaip galima suprasti, pratrūksta labai retai, nors iš jo ankstesnio itin ramaus elgesio buvo galima suprasti, jog jis nėra paties maloniausio būdo - visi tyleniai anksčiau ar vėliau išsilieja. Atrodytų, kad savo retai pasitaikantį protrūkį jis galėtų pademonstruoti didesniam žmonių kiekiui, kad jie žinotų, kas yra tikrasis imperatorius, tačiau Gusas nėra įprastas žmogus. Jis, pasiėmęs dėžių pjaustymui skirtą peilį, kelis kartus perpjauna gerklę vienam ištikimiausių savo pavaldinių stebint trim žmonėm - Voltui, Džesiui ir Maikui.

2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Telemano savaitė #86


Master of Sex. 2 sezonas. 11 serija. One for the Money, Two for the Show
Taip ir jaučiau, kad ši serija bus ta, link kurios emocine prasme ir buvo einama visą sezoną. Ją buvo galima pasiekti kur kas lengviau, dėl ko kai kurios serijos jautėsi ištęstos, bet dabar viskas praeityje. Bilo ir Virdžinijos projektas pagaliau įgavo tokį pripažinimą, kokį ir turėjo įgauti. Jų laidos filmavimas apie veikėjus galbūt neatskleidė nieko naujo, tačiau išryškino visas jų savybes, kurios jiems nedavė ramybės šį sezoną. Konservatorius Bilas ir prie padėties besitaikanti Virdžinija prieš kameras atrodė visiškai skirtingi, tačiau - ir to suvaidinti tiesiog negalima, Sheenas ir Caplan čia yra tobula pora - kartu ir labai artimi, vienas kitą suprantantys ir padedantys. Dėl to kur kas didesnė svara tenka Libės istorijai, kuri šią savaitę pasiekia kulminaciją. Mačiau daug atsiliepimų, kad Libės elgesys šį sezoną yra labai keistas ir nepaaiškinamas, ir kad jos susidėjimas su žmogaus teisių aktyvistais daug logikos neturi. Tačiau šios savaitės serija tik patvirtina tai, kad Libė nori bent kokio nors dėmesio iš žmonių, ko jai negali suteikti Bilas, todėl to dėmesio ji privalėjo ieškoti ir rado kito vyro glėbyje. Iš vienos pusės viskas, kas buvo parodyta šioje serijoje, buvo nuspėjama, tačiau galbūt čia yra serialo genialumas - eigoje parodyti tiek daug, kad svarbiausi momentai liktų tik formalumu. Paskutinė sezono serija emocine prasme tikrai turėtų būti įdomi. 9/10

Boardwalk Empire. 5 sezonas. 3 serija. What Jesus Said
Atrodo, kad suprantu „Boardwalk Empire“ kūrėjus ir tai, ką jie dabar bando daryti. Suprantu, kad jie, kurdami smulkias ir ilgai trunkančias scenas siekia, kad jos veiktų abstrakčiai, taptų simbolistinėmis ir išryškintų svarbiausias veikėjų savybes prieš tai, kol žiūrovai su jais išsiskirs. Čalkio ir naujojo jo draugo išvyka pas moteris viena tokių siužeto linijų ir buvo, ir šį tikslą pasiekė išryškindama Čalkio norą likti sąžiningu, bet nevengiančiu save iškelti aukščiau kitų žmonių, kad ir kokioje situacijoje jis bebūtų. Tačiau tokie dalykai kaip dabar rodyta Nakio istorijos dalis, kai serialas siekia nepastebimai (nors visi tai mato) rodyti vyrui artėjantį pavojų ir dar vieną gyvenimo griūtį, ir galutiniame rezultate nieko nepasako, girdi, pasakysim kitą kartą. Įdomu, kaip į visą šią istoriją įsipainios Margaret. Kitokių, naujų spalvų Nakiui ji tikrai gali suteikti ne vien dėl nostalgijos, bet ir dėl jo praeities atsiminimo, kas reikštų, jog tuo pačiu stipriai atsipirktų ir Nakio praeities rodymas ir galbūt panašiais akordais jo istorija ir baigtųsi. Kaip su kitais, sunku pasakyti. Serialas grąžina senus veikėjus, pristato naujus, o liko tik penkios serijos. Jei būtų mano valia, visą laiką praleisčiau su Mikiu ir Narcizu, bet „Boardwalk Empire“ turi judėti - nesvarbu, kokiu stiliumi, - ir užbaigti serialą reikia, dėl ko toks tempas ir tokie sprendimai šiam tikslui nepadeda. 8/10

2014 m. rugsėjo 19 d., penktadienis

Telemano savaitė #85


Boardwalk Empire. 5 sezonas. 2 serija. The Good Listener
Nenoriu atsibosti, bet jūs suprantate, kad dvi serijos iš aštuonių - ketvirtadalis sezono, - skirtos vien rodymui, kur veikėjai atsidūrė po šešių metų, yra baisus dalykas. Jos yra įdomios, tačiau savanoriškai jų niekas nedarytų ir visi žmonės tai supranta, o Terence'ui Winteriui, kuris parašė šią seriją, kalbų apie savanorišką sezono trumpinimą pasakoti tiesiog nereikia. „The Good Listener“ man patiko kiek labiau nei praėjusios savaitės serija turbūt dėl to, kad čia buvo visi man įdomiausi likę serialo veikėjai. Van Aldenas po Ričardo ir Džimio man visad buvo mėgstamiausias ir džiugu matyti, kad jis neprarado savo sugebėjimų. Jis vis dar yra visapusiškai sutrikęs vyras, socialiniame gyvenime nesugebantis tinkamai funkcionuoti, tačiau savo darbą jis išmano gerai, o pokalbiai su vaikais vis dar yra jo arkliukas. Iš visos serijos man labiausiai išsiskyrė Džilian istorija, kuri savo nuotaika yra visai kitokia nei likusios, ir sugebėjusi gan stipriai sukrėsti (jeigu ne dėl viena po kitos protestuojančių moterų, tai dėl pačios Džilian ramybės, kas visiško sveikumo irgi nesufleruoja). Kaponės istorija, tuo tarpu, viską atgaivina, nes išgirdę „Boardwalk Empire“ aprašymą žmonės dažniausiai ir pagalvoja apie blogus gangsterius, kurie daro labai blogus ir tuo pačiu kietus dalykus. Kaponė ir kiti nauji bei seni veikėjai (tarp jų įeina ir Nakio vaikiškas atitikmuo, kuris šioje serijoje man kvepėjo dirbtiniu bandymu surišti praeities ir dabarties įvykius, bet galbūt čia išimtis) per šias dvi serijas buvo pristatyti ganėtinai įspūdingai ir su potencialu, galinčiu tinkamai užbaigti serialą. Klausimas, ar tai jiems padaryti tikrai pavyks. 8/10

Masters of Sex. 2 sezonas. 10 serija. Below the Belt
„Masters of Sex“ šį sezoną turėjo kur kas daugiau problemų nei pernai. Nebuvo pagrindinės istorijos, kiekvienoje scenoje vyravo vis kitokie stiliai, kai kurie nauji veikėjai neturėjo ką veikti. Tačiau tie, kurie veikia - ir senieji, ir naujieji, - tai daro nuostabiai. „Below the Belt“ man nepadarė neišdildomo įspūdžio tiesiog dėl to, kad dabar buvo ne pasiduota, o persistengta. Istorijos šioje serijoje buvo nuostabios, scenarijaus prasme. Bilas pagaliau pripažįsta, kad visą gyvenimą engė savo brolį ir siekė jį valdyti pats, ir viskas subręsta į puikią konfrontaciją serijos pabaigoje, kai tiesa pagaliau išlenda, nors ji nepraverčia nei vienam broliui. Libė ir toliau stumiasi link žmonių, kurie potencialiai galėtų ja rūpintis, nors tie žmonės patys yra palaužti, o Libė nėra iš tų, kurie juos galėtų sutvarkyti. Virdžinijos bandymas sutvarkyti Barbaros gyvenimą per savo potyrius pas psichiatrą man vis dar lieka banalia siužeto linija, aiškiai skirta į paviršių iškelti pačios Virdžinijos problemas. Atrodytų, kad viskas nuostabu. Tik vizualiąja prasme viską buvo taip bandoma stumti iki galo, kad daug kas prarado savo vertę. Tamsi atmosfera, creepy dekoracijos ir gyvūnai, net muzika nuteikė, kaip ir buvo sumanyta, slogiai, tačiau atitraukė dėmesį nuo veikėjų, ko tokiose situacijose niekas nenori daryti. Man daugelį problemų atpirko Barbaros ir Lesterio suartėjimas, nes šį sezoną būtent jie yra antro plano MVP, bet persistengimas tokiuose serialuose irgi yra blogas dalykas. 7/10

Savaitės serialas - Boardwalk Empire

Savaitės scena - Masters of Sex. Brolių konfrontacija


Savaitės citata - Boardwalk Empire. 'Why do clouds float in the sky?' 'Is this for real?'

O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

2014 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. Full Measure

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios serijos „Full Measure“ detalės ir aptariami iki šios serijos įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Trylikta serija. Full Measure


Your boss is gonna need me. - Walt

Labai didelė dalis televizijos žiūrovų nesupranta scenaristų svarbos. Scenaristai nesirodo ekrane, tad logiška, kad jie turbūt ir neegzistuoja, ir atlieka nelabai svarbų darbą. Svarbiausi yra aktoriai, kurie istoriją ir dialogus turbūt sugalvoja vietoje, arba gauna tik abstrakčias nuorodas. Nekalbėčiau apie tokias radikalias nuomones, jei jų niekad nebūčiau regėjęs ar girdėjęs, bet į jas reikia atkreipti dėmesį. Scenaristai yra žmonės, nuo kurių prasideda kiekvienas serialas ir jo idėja, ir kurie suteikia kiekvienam su tuo serialu susijusiam žmogui darbą. Tuo tarpu „Breaking Bad“ scenaristai per penkis sezonus tapo kitokiu žvėrimi nei įprasta. Jie labai artimai bendravo su savo auditorija, net jeigu neimdavo iš jų jokių patarimų, o Vince'as Gilliganas buvo panašiai atpažįstamas kaip ir didžiausios serialo žvaigždės.

„Breaking Bad“ rašytojai atkreipė dėmesį ir į dalyką, kuris egzistuoja absoliučiai kiekviename seriale, nors niekas tuo netiki. Jeigu pasakyčiau sutrumpintai, tai scenaristai nežino serialo pabaigos ar tolimesnės eigos. „Dingusių“ scenaristai turėjo aiškią pabaigą, link kurios turėjo nueiti, bet tokių atvejų nėra daug. Dauguma serialų eina po vieną seriją, ir ilgainiui tai suvelia žiūrovų mintis, nes galiausiai viskas susistato į vietas kone tobulai. Atrodytų, kad be ilgalaikio planavimo tokių rezultatų pasiekti neįmanoma, tačiau tai yra vadinama organišku rašymu. Tolyn einama po žingsnį ir tuo pačiu yra žiūrima, kad viskas atitiktų veikėjų būdą ir patį siužetą. Tokios serijos kaip „Full Measure“, kur padarius veiksmą apie ateitį bus galvojama tik po jo, „Breaking Bad“ dar neturėjo.

Logiška buvo tikėtis, kad po praėjusios serijos pabaigos, kuomet Voltas nužudė du Guso platintojus, prasidės labai rimti dalykai. „Breaking Bad“ juos kiek numalšino, kuomet „Full Measure“ prasidėjo ne iš karto po „Half Measures“ pabaigos, o praėjus kelioms dienoms po tų įvykių. Leidus viskam susigulėti, nutilus pirminėms emocijoms ir, svarbiausia, davus Voltui laiko apgalvoti visą savo strategiją, dėl kurios jis vis dar yra gyvas. Pirmasis jo ir Guso susitikimas po nužudymų vyksta dykumoje, kai Voltas jau yra pilnai perėjęs į Heisenbergo vaidmenį, užsidėjęs kepurę ir bent jau apsimetantis, kad nebijo.

2014 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis

JAV TV 2014/15. NBC: natūralioji atranka televizijai netinka


Angliškai kalbančiose valstybėse yra toks posakis - jeigu mesi pakankamai daug purvo į sieną, kažkiek jo tikrai prilips. NBC televizijos šūkis nėra visai toks, bet nebūtų nei vieno žmogaus, kuris juo skųstųsi. Šiame kanale jo vadovai kiekvienais metais bando vykdyti natūraliosios atrankos atitikmenį televizijoje - kurti kuo daugiau serialų ir pratęsti tik stipriausius, nes logiškai taip ir reikėtų daryti.

Čia į pirmą planą įeina toks dalykas kaip istorija ir ją NBC kanalas turi labai gilią. Absoliučiai daugumai jų serialų, kurie dabar jau yra tapę nenuginčijamomis klasikomis (nuo „Cheers“ iki „Friends“), pirmajame sezone sekėsi sunkiai, tačiau tuometiniai NBC vadovai jais tikėjo ir galiausiai tie kūriniai tapo hitais. Per daug peikti kanalo strategijos nesinori vien dėl to, kad pastaraisiais metais jie bent jau daugiau eksperimentuoja. Ne visos jų naujienos yra apibrėžiamos kaip situacijų komedijos, nes jų žanrai skiriasi gan stipriai, o vidurio sezono premjeros ir trumpesni pačių serialų sezonai gali garantuoti ir kiek aukštesnę kokybę nei įprasta.

Laukiamiausia naujiena


Constantine (nuo spalio 24 d., penktadieniais, IMDb, YouTube)

Nenorėjau, kad visos ateinančio sezono apžvalgos nugrimztų vien į komiksų ekranizacijas, tačiau su NBC yra taip, kad rudenį pasirodys vos keli serialai, o apie įdomesniuosius, kurių premjera laukia 2015 m. pradžioje, informacijos tiesiog nėra. „Constantine“ šiuo atveju praverčia. DC komikso, pagal kurį 2005 m. buvo sukurtas to paties pavadinimo filmas su Keanu Reevesu, ekranizacijoje bus pasakojama apie magą Džoną Konstantiną, siekiantį apsaugoti žmoniją nuo blogio ir kartu besitvarkantį su praeities nuodėmėmis.

Šioje vietoje galima pasinaudoti Josso Whedono patarimu ir netapti šventai prieš kuriuos nors komiksus nusiteikusiais fanais, o pasidžiaugti, kad ir televizijoje yra kitokios komiksų ekranizacijos. Kai „Marvel“ labiau taiko į gryną pramogą ir veiksmą, bent jau iš pirmo žvilgsnio „Constantine“ savo nuotaika atrodo kaip kur kas tamsesnis kūrinys. Treileriai gali meluoti, tačiau supratus tai, kad žiauresnio ir tamsesnio serialo nei „Hannibal“ televizijoje šiuo metu nėra, toks NBC žingsnis gali būti tikėtinas.

Serialą kuria Nolano Betmeno trilogijos scenaristas Davidas S. Goyeris, tai ir apie DC ekranizacijas, ir jų tamsumą šioje vietoje turbūt net nereikia kalbėti. Pagrindinį veikėją įkūnijantis aktorius Mattas Ryanas nėra plačiai žinomas, kas galbūt yra visai gerai (bent jau ta prasme, kad jis buvo atrinktas iš daugelio, tad vaidmeniui turėtų tikti), o ir pačiame seriale yra savotiškas „Dingusių“ susitikimas, kartu su Haroldu Perrineau ir Jeremy Daviesu, tai bent jau mano dėmesį „Constantine“ turi.

Išankstinės reakcijos: nelabai entuziastingos. Daugelis labai giria pirmosios serijos vizualiąją pusę, visus nuopelnus priskirdami režisieriui Neilui Marshallui, tačiau kritikuoja sujauktą istoriją ir banalius dialogus. Panašiai kaip ir pernai su „Agents of SHIELD“ pilotine serija.

2014 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

Telemano savaitė #84


Boardwalk Empire. 5 sezonas. 1 serija. Golden Days for Boys and Girls
Netikėkit serialo kūrėju Terence'u Winteriu ir kitais, kurie sakys, kad peršokimas laiku šešis metus į priekį yra labai logiškas ir iš anksto planuotas manevras. HBO daugiau nenorėjo kišti daug pinigų į reitingų prasme nedaug sėkmės nešantį serialą, o Winteris toli gražu savo noru nebūtų peršokęs svarbiausių trečiojo dešimtmečio įvykių gangsterių pasaulyje. Dėl tos pačios priežasties pirmoji šio sezono serija yra sujaukta labiau nei įprastai, kai reikia ne tik privalomai parodyti, ką veikėjai darys dabar, bet ir bent iš dalies pasakyti, ką jie veikė per praėjusius šešis metus. Čalkis yra atsidūręs sunkioje padėtyje, tačiau kartu nepraradęs strateginių sugebėjimų, ir jo bendraminčių surengtas mini perversmas buvo sukurtas nuostabiai. Margaret yra paveikta vargšo Rothsteino mirties ir vis dar serialo mėtoma dėl laikotarpio elgesio su moterimis, tik gal pagaliau kiek subtiliau nei anksčiau. Paties Nakio istorija šioje serijoje, be to, kad skirta pabrėžti jo artėjančią senatvę, yra labiau reikalinga flashbackams - bent jau man, geriausiai serijos vietai. Nakis neprivalo būti pagrindinis serialo veikėjas ir vienas pats jis yra žiauriai neįdomus, bet tikiu, kad tai galima pakeisti, ir jo vaikystės rodymas ir tai, kaip jis tapo tokiu gangsteriu kaip dabar, yra gal kiek nusibodęs, bet labai efektyvus metodas, pabrėžiant jo strateginį mąstymą ir šeimyninę padėtį. Visą tą chaosą kartu laiko mano stipriai išsiilgta vizualinė serialo pusė, ir po septynių savaičių, panašu, emocijų abiejose ekrano pusėse bus daug. 7/10

The Leftovers. 1 sezonas. 10 serija. The Prodigal Son Returns
Aš esu iš tų naivių žmonių, kurie pasitelkę racionalų protą supranta, kad pasaulis tobulės iki pat jo pabaigos, bet mintyse man visad kirba mintis, kad kur nors viskas jau išsemta. „The Leftovers“ man sukėlė tokius jausmus ta prasme, kad jis absoliučiai pakeitė žmonių mąstymą apie slogumą serialuose. Šiame seriale visi veikėjai yra pusiau depresijoje, bet tai yra reikalinga daugelio kitų jausmų išryškinimui. Neapsimetinėsiu, kad pirmo sezono finalas buvo tobulas, tačiau jis laikėsi tos pačios tematikos kaip ir anksčiau. Jautėsi šioks toks mėtymasis tarp gerai pasisekusių siaurų serijų ir bandymų sukelti platesnę katastrofą, nors kartu smulkesnės scenos veikė puikiai. Normos scena su savo šeima virtuvėje buvo visai prie pat to, kad mane būtų palaužusi, nes tas dalykas yra sunkus ir žiūrėti, ir tiesiog suvokti, kai tariamą gėrį nešantys žmonės taip žiauriai gali elgtis su kitais. Kevino dukros sprendimas pereiti į motinos kultą buvo išpildytas kiek silpniau nei anksčiau buvo pateikiama, bet kartu buvo reikalinga gaisrui, kuris vėl suvedė visą šeimą kartu - net jeigu tai truko keletą sekundžių, tai buvo viskas, ko troško Kevinas. Kalbant apie jį patį, „The Leftovers“ dabar atkasė dar daugiau jo psichologinių problemų, o apie egzistencializmą dabar jis jau niekada nenustos kalbėti, kas ateičiai kiek praverčia. Daug kas sako, kad ši serija buvo kurta kaip serialo finalas (jeigu netyčia atsitiktų kas nors baisaus), bet iš to, kiek klausimų ji pateikė, man tai nepanašu. Nebent Damonas Lindelofas norėjo užsitraukti dar vienos fanų grupės nepalankumą, in which case - well done. Kad ir kaip ten bebūtų - stipri pabaiga, kurios kokybė geriausiam naujam šių metų serialui tiesiog nerūpi. 8/10

2014 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. Abiquiu/Half Measures

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Vienuolikta serija. Abiquiu


Never make the same mistake twice. - Gus

Vince'as Gilliganas yra televizijos scenarijaus ir struktūros meistras, sugebantis viską sukurti taip, kad iš pirmo žvilgsnio jo serialuose nebūtų nieko nenatūralaus, kad viskas turėtų savo prasmę ir idėją. Tam reikia kur kas daugiau pastangų nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir būtent dėl to iki šiol sklando legendos apie juodą „Breaking Bad“ scenaristų darbą, davusį neeilinių vaisių. Dėl to paties struktūros išmanymo Gilliganas, praėjusioje serijoje „Fly“ sukūręs absoliučiai siužeto neturinčią valandą, nesistengia paklusti žiūrovams ir iš karto sugrąžinti visus į veiksmą. „Abiquiu“ yra pirmoji serija serialo istorijoje, kurioje nėra absoliučiai jokio smurto, žodinio ar fizinio, kas ją vizualiai padaro kitokia nei likusios.

Žinoma, apie smurtą čia kalbu plačiąja prasme ir tik apie tą, kurį žiūrovai gali pamatyti. Niekas nepaneigs, kad kažkokie įvykiai per likusias dvi šio sezono valandas privalo įvykti, ir vien saulutės ar vaivorykščių čia nebus. Jeigu pasiryžtume lįsti dar giliau, „Abiquiu“ galima būtų pavadinti viena potencialiai žiauriausių serijų. Joje itin svarbią vietą užima žmonės, kurie bendrauja tarpusavyje ir ilgainiui vienas kitą pradeda suprasti, kas reiškia, jog jų praradimas jiems kainuotų labai daug. „Breaking Bad“ su šia serija tiesiog atsidūrė tokioje vietoje, kuomet žmonėms gyvenimas pradeda po truputį tvarkytis, bet visi žino, kad ilgai šiame seriale žmonės ramybe nesimėgauja.

Kol kas, tiesa, jų laime galima pasidžiaugti. Džesis, visą sezoną buvęs kaip nesavas ir kentėjęs dėl Džeinės mirties, po truputį pradeda atsigauti. Tam kažkiek padėjo jo pokalbis su Voltu serijoje „Fly“, nors tai, kad Džesis laiko seną Džeinės nuorūką(*) savo peleninėje, apie jo nesugebėjimą atsigauti pasako daug ką. Džesio dėmesį kuriam laikui nukreipia atsigaunančių narkomanų susitikime pastebėta Andrėja, kurią iš pradžių vaikinas palaiko potencialia metamfetamino pirkėja, bet vėliau viskas perauga į ganėtinai rimtą draugystę. Pradinis Džesio planas vogti Guso narkotikus ir juos pačiam pardavinėti su bendrais po truputį žlunga, nes ir draugai taip įsitraukia į anoniminius susitikimus, kad patys pradeda nieko nebevartoti, ir jiems patiems azartas tiesiog dingsta.

(*) Šioje serijoje yra atskleidžiama, kaip ta nuorūka atsidūrė Džesio peleninėje, ir nors pati istorija bei kelionė į muziejų yra graži ir šiek tiek reikalinga, Džeinės pasakymas „I think I threw up in my mouth a little bit“ man yra vienas nemėgstamiausių „Breaking Bad“ momentų, kai dėl pigių fanų aikčiojimų yra paaukojama kūrybinė logika. Šitą citatą iki šiol daug kas bando prakišti kaip „Breaking Bad“ sugebėjimą žvelgti į ateitį, bet come on.

2014 m. rugsėjo 9 d., antradienis

JAV TV 2014/15. Fox: eksperimentuotojams jūsų ašaros nerūpi


Keliolika metų nuostabų epą knygose kūręs George'as R.R. Martinas tik paskutiniais metais dėl serialo „Game of Thrones“ sulaukė tinkamo pripažinimo vien tam, kad dabar sulauktų naujos bangos fanų, kurie jį keiktų dėl veikėjų žudymų. Su jo rašymu dabar yra lyginami įvairūs žmones erzinantys dalykai, o televizijoje tokia garbė atiteko „Fox“ kanalui. „Fox“, jeigu paklausite amerikiečių (o ypač mokslinės fantastikos fanų), yra televizijos Martinas dėl to, kad jie nužudo tik pasirodžiusius serialus ir, girdi, jiems nerūpi menas, o galvoje sukasi tik pinigai.

Nesu žūtbūtinis „Fox“ gynėjas, nes televizija, kurioje „Dads“ gauna daugiau serijų nei „Almost Human“, nėra be priekaištų, bet žiūrėkite iš kitos pusės. Jokia televizija į pasaulį nepaleidžia tiek daug eksperimentinių projektų. Visi verkia dėl „Firefly“ likimo, bet to Josso Whedono šedevro, jeigu ne „Fox“, niekas ir nebūtų pamatęs. Ateinančiame sezone šioje televizijoje tokių eksperimentų bus galima pamatyti taip pat, tad nusiteikite atitinkamai. Apie juos, išankstines kritikų reakcijas, didžiausius praradimus ir senbuvių intrigas - apačioje.

Laukiamiausia naujiena


Gracepoint (nuo spalio 2 d., ketvirtadieniais, IMDbYouTube)

Visų pirma, žiūrėkite „Broadchurch“. Pagal šį britų serialą yra sukurtas ir „Gracepoint“. Dėl spoilerių nesibaiminkite - „Gracepoint“ kūrėjai pažadėjo, kad šio serialo pabaiga bus kitokia nei „Broadchurch“, o pastarąjį pamatyti yra labai pravartu. Abiejų serialų idėja yra ta pati - mažame miestelyje yra nužudomas berniukas ir tirti šio nužudymo kartu su vietine pareigūne atvyksta patyręs detektyvas.

Kaip ir originale, detektyvo vaidmenį čia atlieka Davidas Tennantas, kurio aktoriniai sugebėjimai visad džiugina. Panašumų su originalu yra kur kas daugiau - bent jau pirmoji „Gracepoint“ serija bus sukurta kadras į kadrą (shot-for-shot) su originalu, kas iš pirmo žvilgsnio nenuteikia optimistiškai. „Broadchurch“ neabejotina stiprybė buvo (ir, tikėtina, bus antrame sezone) serialo stilius, kuriame derėjo kinematografija, muzika ir neskubinamas tempas, ir tai atkurti bus labai sunku.

Be jau minėto Tennanto „Gracepoint“ subūrė labai stiprių aktorių būrį. „Breaking Bad“ žvaigždė Anna Gunn, Oskaro nominantai Jackie Weaver ir Nickas Nolte bei pastaruoju metu išgarsėjęs Michaelas Pena. Kūrybinė komanda atrodo labai solidžiai, o tai, kad originalą yra matę labai maža saujelė amerikiečių, serialo sėkmei įtakos tikrai neturėtų padaryti.

Išankstinės reakcijos: kiek skaičiau, visi kritikai yra per daug paveikti „Broadchurch“ ir lygina abu serialus, o tai, kad pirmosios jų serijos yra identiškos, visai nepadeda, nors šioks toks stilistikos originalumas nuteikia optimistiškai.

2014 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis

Serialo apžvalga. „The Leftovers“: neeilinė struktūra slogioje aplinkoje

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „The Leftovers“ serijos.

Nesvarbu, iki kokio lygio dabar keičiasi ir mutuoja televizija, kiek atsiranda platformų įvairių projektų kūrimui, kasmet atsiranda bent vienas serialas, kuris tiesiog įprasmina serialo sąvoką. Jeigu trumpai, tą sąvoką būtų galima apibrėžti kaip kūrinį, kurio pagrindinės minties supratimui ir pasaulio sukūrimui neužtenka vien pirmosios serijos ir reikia mažiausiai kelių, kad jis turėtų kokią nors prasmę. 2014 metų vasarą tokiu projektu tapo „The Leftovers“, dar vienas savo kokybe puikus HBO serialas, pasižymintis šiam kanalui nelabai įprasta atmosfera. Perpildytas slogumo ir tamsumo, jis tiesiog rodo įprastą žmonių gyvenimą neįprastomis aplinkybėmis, ir taip tampa geriausiu nauju šių metų serialu kol kas.

Nors ir taip neturėtų būti, dažniausiai žmones nuo „The Leftovers“ atbaido tai, kad serialas yra kuriamas to paties žmogaus, kuris sukūrė ir „Dingusius“. Damonas Lindelofas, protu nesuvokiamais būdais dėl ankstesnę šlovę jam atnešusio serialo pabaigos terorizuojamas iki šių dienų, kūrėjaseilinį kartą spjovė į heiterius ir nusprendė kurti serialą, kuris turi labai panašų kiekį antgamtiškų elementų kiek ir „Dingę“. Pagal to paties pavadinimo Tomo Perrotta parašytą romaną kuriamas serialas turi tik vieną esminį skirtumą: čia atsakymų nėra, ir nors jų daugelis veikėjų ieško, nuo pirmųjų minučių yra aišku, jog „The Leftovers“ jais nesidomės ir jeigu žinos, jums nesakys.

Atsakymų ieškojimas pačioje serialo aplinkoje yra natūralus dalykas. Pagrindinė visų serialo įvykių priežastis yra tai, kad vieną dieną (vadinamą spalio 14-ąja, net nebandant slėpti sąsajų su rugsėjo 11-ąja, tik kur kas platesniu mastu) dingsta du procentai viso pasaulio žmonių. Statistine prasme didelio įspūdžio tai iš karto nepadaro, bet 140 milijonų žmonių dingimas tą pačią sekundę pasaulį tiesiog privalo sujaukti. Jeigu iškart norite suprasti rimtą serialo atmosferą, vienintelė pusiau linksma akimirka jame yra sąrašas garsenybių, kurie tuomet dingo, tačiau jau vien tai yra tiesiog juodas humoras.

2014 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienis

Breaking Bad. Trečias sezonas. Kafkaesque/Fly

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Breaking Bad“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Devinta serija. Kafkaesque


I don't know what happens when our three month contract ends. - Walt

Joks meno kūrinys negali apsieiti nuo legendinės klišės, kai mokinys pranoksta mokytoją. Daug kam toks dalykas nusibosta ir atrodo kaip per daug lengvas istorijos plėtojimo būdas, tačiau jis kartu yra ir itin natūralus dalykas. Absoliuti dauguma kūrėjų pagrindiniais savo veikėjais padaro daugiau patirties turinčius žmones, kurie būna sukūrę šeimą ar bent jau kažko pasiekę gyvenimą. Jie nori perduoti savo patirtį jaunesniems žmonėms, o jaunimas juk yra visko ateitis, net jeigu „Delfyje“ rašantys abiturientai jums yra šių dienų jaunimo rodiklis.

Tipinis šio atvejo variantas „Breaking Bad“ yra pateikiamas nieko per daug neslepiant - Džesis nuo pirmos serijos tampa Volto mokiniu jam pačiam to nesuprantant. Kas prasideda tik kaip per daug neįpareigojantis verslas perauga į labai artimą dviejų vyrų ryšį, kuris dažnai primena tėvo ir sūnaus bendravimą. Tokiose serijose kaip „Kafkaesque“, tiesa, mums yra primenama, kad Voltas su Džesiu nėra susiję giminystės ryšiais ir kad jie yra labai skirtingi (kartais galima ginčytis, kad jie yra panašūs, bet jų abiejų noras apsimesti kitokiais niekad neparodo tikrųjų jų spalvų).

Skirtingi iki tokio lygio, kad natūralumo čia nebelieka. Jeigu atsimintumėme seriją „4 Days Out“, kurioje Volto paskaičiavimais duetais pagamino metamfetamino, verto daugiau nei milijono dolerių, jie abu šokinėjo iš laimės - Džesis dėl to, kad niekad nebuvo matęs tokių pinigų, Voltas dėl to, kad pasiekė savo tikslą. „Kafkaesque“ pradžioje vyrų nuomonės išsiskiria dėl to, kad Voltas dabar džiaugiasi tik galėdamas gaminti ir už mėgiamą darbą dar gaudamas pinigus, o Džesis skundžiasi tuo, kad Gusas juos apgaudinėja. Galbūt Voltą gąsdina Gusas ir jo galia, tačiau Džesis jo nepažįsta ir baimė jo sustabdyti negali.

2014 m. rugsėjo 1 d., pirmadienis

Serialo apžvalga. „30 Rock“: televizijos dovana pasišventusiems žiūrovams

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „30 Rock“ serijos.

„30 Rock“ yra serialas, kurį kur kas labiau vertina tie žmonės, kurie yra susipažinę su televizija, jos užkulisiais ir istorija. Tai nėra kritika tiems, kurie nusprendžia neskirti savo laiko televizijos teorijos skaitymui, kaip ir tai nėra noras sumenkinti tai darančius žmones, tarp kurių yra ir šio straipsnio autorius. Tai yra paprastas faktas - „30 Rock“ yra itin aukšto lygio komedija apie televiziją. Ji nuostabiai tinka žmonėms, kurie nesunkiai supranta amerikietišką kultūrą ir jos humorą, tik platesnis televizijos kultūros žinojimas čia labai praverčia.

Tai nenuostabu. Serialo kūrėja Tina Fey, įkūnijanti pagrindinę komedijos veikėją Liz Lemon, norėjo sukurti serialą, iš dalies paremtą jos patirtimi legendinėje televizijos laidoje „Saturday Night Live“. „30 Rock“, taip pavadinto dėl Rockefellerio centre įsikūrusios pagrindinės NBC kanalo būstinės, centre atsiduria pačios Lemon sukurta laida „The Girlie Show“ (arba TGS), kuri Tinai Fey suteikia seniai išsvajotą platformą. Teoriškai TGS primena „Saturday Night Live“ - laidoje turėtų būti garsūs aktoriai, neįprasti pasirodymai ir daug humoro. Praktiškai pagrindinis laidos aktorius yra Treisis Džordanas, kuris su „The Girlie Show“ pavadinimu turi mažai ką bendro, ir vien jau tai jums turėtų sufleruoti apie „30 Rock“ neįprastumą.

Treisio svarbumas šiai laidai yra ir viena svarbiausių viso serialo temų. Liz Lemon yra moteris, prasimušusi versle, kuriame dominuoja vien tik vyrai. Negana to, ji yra jau nebe pirmos jaunystės, ką jai stengiasi pabrėžti ir visiški nepažįstamieji, ir geriausi draugai. Visa tai yra pateikiama su humoru, niekad neįžeidinėjant žmonių, nors rimtesnes pašaipas Lemon sugeba pakreipti savo naudai. Liz yra absoliuti darboholikė, vienintelė rimtai dirbanti scenaristė iš maždaug dešimties jos darbuotojų(*), kas reiškia, jog į savo grožį ar etiketo taisykles ji nekreipia per daug dėmesio (serialo pasaulyje Lemon yra laikoma baisia ir nesusigaudančia socialiniame gyvenime, ko apie Tiną Fey tikrai nepasakytum). Natūralu, kad susirasti antrąją pusę jai sekasi sunkiai, nors keli jos vaikinai (tarp kurių yra Jonas Hammas bei Deanas Wintersas) yra vieni nuostabiausių vis sugrįžtančių serialo veikėjų.

(*) Tiesą sakant, serialas nei karto neparodo šių žmonių dirbančių savo darbą, o ir pati TGS laida yra parodyta vos kelis kartus. Logikos tame yra - tai, kaip veikėjai teoriškai apibūdina šios laidos keistumą, ekrane perteikti būtų itin sudėtinga.