2014 m. lapkričio 9 d., sekmadienis

Serialo apžvalga. „Transparent“: jausmingas kitokio gyvenimo pateikimas

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Transparent“ serijos.

Dažniausias atsakymas, kodėl žmonės žiūri serialus ar filmus, skaito knygas ar mėgsta bet kokią kitą meno rūšį, yra tai, kad įvairūs kūriniai jiems leidžia persikelti į kitą pasaulį. Šis teiginys gali turėti daug įvairių atmainų (aš jį pateikiu kaip norą pamatyti tai, kaip įvairūs žmonės mato tą patį pasaulį), tačiau jo esmė niekada nesikeičia. Ir per daug dažnai jis yra suprantamas kaip noras pamatyti kitokį pasaulį vizualiai, girdi, visi kūriniai privalo turėti fantastikos motyvų, nes kitaip žiūrovai jų nemėgs. Ką suprasti yra kur kas sunkiau ir ką sugebėjo suprasti serialo „Transparent“ kūrėjai yra tai, kad kitas pasaulis dažniausiai reiškia veikėjų ir atmosferos kūrimą, be kurių bet kokia istorija tiesiog neveiktų, ir šis serialas yra tarsi pavyzdys iš vadovėlio, kaip reikia kurti meną.

Iš pirmo žvilgsnio jo istorija yra itin keista. Garbingo amžiaus sulaukęs Mortas (Jeffrey Tambor) šeimai pareiškia, jog jis yra transeksualas. Jis rengiasi moteriškus drabužius, susitinka su moterimis kaip su draugėmis ir prašo visus vadinti jį Maura. Ir čia nėra jokių senatvinių proto suminkštėjimų ar panašių dalykų. Kaip galiausiai paaiškėja, Maura visą gyvenimą jautė, jog yra įkalinta svetimame kūne ir tik dabar pasiryžo parodyti tikrąją save pasauliui. Menka detalė, bet visam serialui suteikianti kardinaliai kitokią atmosferą.

Ir čia tik pradžia. Maura visą savo gyvenimą nugyveno kaip tikras vyras. Ji išsiskyrė su žmona Šele (Judith Light) ir iki skyrybų pora susilaukė trijų vaikų. Vyriausioji ir kol kas geriausiai susitvarkiusi savo gyvenimą yra Sara (Amy Landecker), turinti vaikų ir vyrą, nors po tėvo pasikeitimų suprantanti, kad savo gyvenimą ji gyvena ne taip, kaip nori. Jaunėlė Ali (Gaby Hoffman) yra turbūt keisčiausia serialo veikėja, niekaip nesugebanti subręsti ir per pirmąjį sezoną išbandanti turbūt kiekvieną įmanomą gyvenimo aspektą, kad tik atrastų tikrąją save. Materialiai geriausiai iš trejeto gyvena Džošas (Jay Duplass), kiekvieną dieną besidžiaugiantis vis kitomis draugėmis ir per daug nesivarginantis dėl gyvenimo prasmės ieškojimo, nes jam tiesiog rūpi kiti dalykai.

Jeigu dar nesupratote iš veikėjų aprašymų, šio serialo pagrindinė tema yra seksualumas. Visomis formomis, visais būdais, pateikiamas itin ryškiai. Jau pernai pasirodęs „Masters of Sex“ buvo serialas, kuris kaip niekas kitas rūpinosi žmonių seksualumu, tačiau „Transparent“ pasiekia kitas aukštumas. Tik jeigu šį serialą tikitės žiūrėti kaip kažkokią pornografiją, jums teks nusivilti. Atvirų scenų čia yra gausiai, tačiau „Transparent“ jomis per daug nesidomi. Serialui kur kas įdomiau yra tai, kaip jo veikėjai tvarkosi su vis kitokiu savo seksualumo supratimu ir galiausiai kiekvienas jų padaro išvadą, kad šia tema jie yra tikri neišmanėliai ir vienintelė jų išeitis yra tiesiog eksperimentuoti. Joks serialas neprivalo veikti kaip tikras gyvenimas, bet emocine prasme „Transparent“ prie to priartėja per neįtikėtinai mažą atstumą.

Padeda ir tai, kad žiūrovai į serialą yra įmetami tiesiog visko viduryje. Šio serialo aspekto negaliu vertinti objektyviai, nes bet koks kino ar televizijos produktas, kuris nesistengia sugalvoti šimtų lemtingų posūkių, kad viskas atrodytų taip, jog veikėjai tik dabar pradeda savo gyvenimą, mane visuomet veikia teigiamai. Tačiau „Transparent“ tai suteikia naujų spalvų. Taip, serialas prasideda Mauros jaudinimusi, kaip į jos atvirumą dėl savo seksualumo reaguos vaikai ir aplinkiniai, tačiau tai tuo pačiu niekad neatrodo kaip kažkas, kas visam laikui keičia veikėjų gyvenimus. Vaikai jau yra užaugę ir supratingi, tėvas juos visuomet mylėjo ir jais rūpinosi, ir net jeigu jie tų pasikeitimų itin smulkiai nesupranta, jie tėvą priima tokį, koks jis yra. Galima ginčytis, kiek tėvo pasikeitimai paveikia vaikų pasaulio suvokimą ir juos paskatina daryti įvairius dalykus, bet vėlgi - serialas šia prasme yra itin subtilus ir net jeigu jo kūrėjai siekė to, kad vaikai pradėtų elgtis kitaip, šia mintimi žiūrovai nėra pridaužomi. Palyginimas gali būti keistas, tačiau „Transparent“ man itin primena „Firefly“, kur žiūrovai matė veikėjus tiesiog viename iš savo gyvenimo etapų be didesnių nutikimų, ir taip veikėjai yra pažįstami kur kas artimiau.

Šia prasme „Transparent“ turi ir itin stiprų kozirį, leidžiantį palyginti veikėjus prieš ir po didžiųjų serialo įvykių. Viena serialo serija ir dar keletas atskirų scenų rodo pagrindinių veikėjų gyvenimus prieš porą dešimtmečių. Tuomet, kai vaikai dar buvo paaugliai, o šeima buvo darni. Vėlgi, tos praeities scenos nerodo nieko įspūdingo. Ten neįvyksta niekas, kas po kelių dešimtmečių gali atgimti košmaruose. Praeityje eilinį kartą yra parodomas paprastas veikėjų gyvenimas ir keletas subtilių užuominų, kaip jis skiriasi nuo dabartinės jų situacijos, ir netgi paaiškinimas, dėl ko šeima yra tokia artima.

Negana to, „Transparent“ kartu atrodo ir kaip joks kitas dalykas televizijoje. Na, teoriškai jį kuria „Amazon“, jau kurį laiką bandantis prasimušti serialų rinkoje, tad televizija šito dalyko nepavadinsi, tačiau esmė lieka ta pati. Technine prasme „Transparent“ yra vienas iš kruopščiausią režisūrą turinčių serialų. Jau vien tai, kad jis yra filmuojamas santykiu 2.35:1, kai įprasti serialai yra filmuojami santykiu 1.77:1 (žmonių kalba tai reiškia, kad „Transparent“ vizualiai atrodo kaip filmas) reiškia, kad serialas turi visai kitokį pojūtį. Įvairūs filtrai ir rami, niekur neskubanti režisūra drąsiai galėtų suklaidinti net ir geriausius filmų ekspertus. Režisūra niekada netrukdo, leidžianti veikėjams kalbėtis ir daryti įvairius dalykus, tačiau emocinių scenų metu ji visuomet sugeba išryškinti kiekvieną detalę, ir būtent tokios smulkmenos skiria gerus serialus nuo nuostabių.

Net toks paprastas dalykas kaip aktorių parinkimas čia yra visai kitoks nei įprasta. Nesupraskit to kaip įžeidimo, tačiau nei vienas aktorius čia nėra modelis ar elitinis gražuolis. Jie yra parinkti taip, kad žiūrovai aiškiai suprastų, jog tokie žmonės tikrai gali turėti tokių problemų. Jeffrey Tamboras, be abejo, yra visa ko vadovas. Reikia neįtikėtino talento, kad transeksualą būtų galima pateikti taip nuostabiai, tačiau Tamboras tai padaryti sugeba. Jis niekada neperspaudžia, sugeba įtikinti ir emocinėse scenose tampa vienu geriausių bet kokio serialo aktorių. Jo vaikus vaidinantys aktoriai susitvarko su savo užduotimi solidžiai, net jeigu ir be jokių išskirtinių sugebėjimų, tačiau čia apie suaugusiuosius. Tie aktoriai, kurie įkūnijo vaikų trejetą paauglystėje, yra vienas nuostabiausių serialo dalykų. Jau nekalbant apie jų panašumą su suaugusiaisiais, jie sugebėjo atkartoti kiekvieną jų keistą manierą, ir kartu su paskutiniuoju „Boardwalk Empire“ sezonu šiemet demonstruoja jaunų aktorių atrankos galią.

Kaip ten bebūtų, kad ir koks nuostabus yra šis serialas, jis niekada nebus populiarus. Negana to, kad jis yra itin siauras ir kruopščiai nagrinėjantis tik vieną temą, ta tema plačiajai auditorijai niekada nebus artima (nors „Amazon“ serialą jau atnaujino antram sezonui). Viena pirmojo sezono siužeto linija man trenkė į paširdžius iš arti ir serialą myliu jau vien dėl to, tačiau jo stiprybė yra veikėjų emocijos. Serialo kūrėja Jill Soloway, dirbusi „Six Feet Under“ scenaristų grupėje, emocinį serialo aspektą pateikė nuostabiai ir vien dėl to nusipelno pagarbos. Ji sukūrė tai, kas jai yra artima ir svarbu, ir norint ką nors perteikti žiūrovams, ši kombinacija yra tiesiog nenugalima.

O ką apie šį serialą manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą