2014 m. lapkričio 7 d., penktadienis

Telemano savaitė #89


The Walking Dead. 5 sezonas. 4 serija. Slabtown
Sunku tinkamai paaiškinti, kaip šiomis dienomis be konkurencijos populiariausiam serialui televizijoje yra neįprasta taip drastiškai keisti savo trajektoriją. Kad ir vienai serijai. Betės dingimas man buvo absoliučiai neįdomi ir nereikalinga istorija (ir ši serija mano nuomonės apie ją nepakeitė), tačiau savotiškas dingimas į kitą pasaulį vienai valandai itin stebina. Pati to dingimo kokybė - nelabai. Tiesiog negaliu pakęsti tų serialų (ar netgi atskirų serijų), kai į darnią bendruomenę (išsigelbėjusiųjų ar tiesiog paprastą šeimą) įsiliejus naujam nariui viskas sugriūna. Tuomet susidaro panašus vaizdas, jog niekas toje bendruomenėje iki šiol nebuvo įjungęs savo proto ir atsiradęs didvyris sugeba viską išjudinti. Panašiai kaip katalikai supyksta, kad ateistai griauna jų tikėjimą, nors jeigu jie tikėtų taip pat stipriai, kaip kalba, niekas to sugriauti negalėtų. „Slabtown“ yra šabloninė serija su šio serialo jau išsemta tema apie žmones, kurie šventai tiki, kad jų kažkas ateis gelbėti. Joje nėra nieko gilesnio, nėra nieko įsimintino, o pristatyti veikėjai atrodo ir elgiasi taip, kaip būtų galima įsivaizduoti. Tikėtina, kad atvykus Karol ši istorija bus bent kiek įdomesnė ar svarbesnė, tačiau vien tai, kad serialas sugebėjo taip nukrypti nuo įprastos tėkmės, mane verčia dar labiau gerbti „The Walking Dead“ scenaristus, kurie per kažkokį stebuklą žiūrimiausią serialą televizijoje gali paversti ir vienu geriausiųjų ar bent jau įdomiausiųjų. 5/10

Homeland. 4 sezonas. 6 serija. From A to Be and Back Again
Esu mažumoje, bet šis „Homeland“ sezonas man visiškai nelimpa. Su juo lieku ir pasiliksiu iki galo vien iš įpratimo, bet vėliau kaip nors bandysiu išgyventi be Kerės kvailysčių. Vienas dalykas, kuriuo tikrai galiu pagirti šį sezoną, yra atsiradusi koncentracija. Ne padrikas mėtymasis tarp meilės linijų, terorizmo ir ištikimybės, o visko sudėjimas daugmaž į vieną vietą. Ta vieta yra Kerė, kuriai užkraunamos visos serialo temos ir pagrindinės istorijos, tačiau ilgainiui padeda ir tokia koncentracija. Jos jaudinimasis dėl jaunojo draugo, jos tolimesnės misijos planavimas ir kiti dalykai gula vien ant Claire Danes pečių, kurie yra stiprūs, nors nieko negalintys padaryti be padoraus scenarijaus. Jis ir šioje, ir kitose serijose neturi jokio subtilumo ir kiekvieną temą aiškina žiūrovams bukais dialogais. Kai kurie jų veikia, nes turi bent šiokią tokią potekstę (kaip daugelis pokalbių tarp Kerės ir Kvino), tačiau dauguma tiesiog sugriūna. Berniuko žūtis ir Solo pagrobimas eilinį kartą be jokio subtilumo pažymi sezono vidurį ir paaiškina, kur bus praleistos likusios šešios serijos. Potencialo, kad veiksmas praturtins skurdų serialą yra nemažai, tačiau netikiu, kad taip tikrai gali būti. 6/10

Brooklyn Nine-Nine. 2 sezonas. 5 serija. The Mole
Nežinau, ar egzistuoja toks dalykas kaip tylioji diskoteka, bet iš ausines užsidėjusių ir be garso šokančių žmonių juokiausi taip, kad pritrūko oro. Tikiu, kad toks dalykas egzistuoja (arba „Brooklyn Nine-Nine“ kažkam atidavė milijono vertą idėją) ir serialas su savo absurdiškumu sugebėjo jį išnaudoti pagal paskirtį. Tiesa, serijos geriausia dalis slypi ne čia. Iki šios savaitės nežinojau, kad noriu pamatyti Džeiką ir Holtą su pižamomis, bet ta scena buvo tiesiog nuostabi. Po truputį Holtas pereina į serialo absurdiškąją pusę, pagaliau pripažindamas savo keistumus ir susitaikydamas su savo pavaldinių būdu, ir tai „Brooklyn Nine-Nine“ išeina į gerą. Manau, kad tai yra labiau paties Holto sprendimas, ne scenaristų bandymas suteikti dar keistesnių siužeto linijų Andre Braugheriui, kas skamba beprotiškai, bet man atrodo kaip įmanomas variantas. Serialas kartu sugebėjo ir ramiai užglaistyti Džinos ir Boilo romaną, nors šioje vietoje kažkokių ypatingų triukų nebuvo pademonstruota. Niekas nenori, kad šis duetas suartėtų visam laikui, net jeigu komedijos prasme tai yra daug potencialo turintis variantas. Ramus klaidos pripažinimas ir abipusis atsisveikinimas kartu pažymi ir serialo tapimą galbūt kiek nuspėjamu, tačiau viską darančiu itin kokybiškai, kas man niekad neatrodo kaip blogas dalykas. 8/10

Gotham. 1 sezonas. 7 serija. Penguin's Umbrella
Robinas Lordas Tayloras yra geriausia šio sezono naujiena ir tai sakau praktiškai nejuokaudamas. Jeigu ne jis, po šios savaitės serialą būčiau tiesiog numetęs ir jis liktų gulėti mano smegenyse be noro bandyti dar kartą. Dabar supratau, kad ir dėl Tayloro, ir dėl trumpalaikio scenaristų susikoncentravimo palaukti dar galiu. Pingvinas dabar yra neabejotinai svarbiausias serialo veikėjas, ant kurio laikosi viskas, kas įmanoma. Tai, kad jis yra suplanavęs kiekvieną savo ėjimą ir kad jis yra absoliutus situacijos vadovas, yra nuostabus serialo motyvas. Tarytum visi įvykiai ir veikėjai veikia kas sau, bet viskas galiausiai susives į Pingvino malonę. Net ir Harvio bei Buloko konfliktas kyla tiesiog dėl jo, ir net jeigu viskas yra greitai numalšinama, konfliktas buvo reikalingas, kad būtų galima susikoncentruoti į tikrai reikalingus aspektus. „Gotham“ vis dar neišvengia klišinio komiksų blogiukų pateikimo (kurie taip turbūt yra pateikiami specialiai, bet man tiesiog nelimpa) ir šia prasme serialas dar turi dirbti. Scenaristai yra tarytum įsipareigoję kiekvienoje serijoje įkišti kažkokį blogą žmogų, nepaisant to, kad serijos pagrindiniai motyvai su juo yra visiškai nesusiję. „Penguin's Umbrella“ turėjo išryškinti Pingvino ir Gordono naujas emocines puses, ką ji gan sėkmingai ir padarė, tačiau nereikalingos medžiagos išmetimui dar yra ir su tuo reikia ką nors daryti. 7/10

The Big Bang Theory. 8 sezonas. 8 serija. The Prom Equivalency
Kai „The Big Bang Theory“ supranta savo absurdiškumą, serijos veikia itin stipriai. Galų gale, čia yra serialas apie nepataisomus moksliukus, kurie skundžiasi savo prastu ir socialiai nepriimtinu gyvenimu, tačiau turi gražiausias merginas ir išmeta logiką pro langą. Ši serija su tuo tvarkėsi akis į akį ir viskas atrodė gražiai. Jos stiprumas, be abejo, slypi Šeldono prisipažinime, jog jis myli Eimę. Šeldonas tik porą kartų į kiekvieną sezoną gauna progą tobulėti kaip veikėjas ir net jeigu scenaristai jam to pašykšti, visas progas jie išnaudoja pilnu pajėgumu. Suderinti kvailą Šeldono socialinę pusę su pusiau logiška, pusiau juokinga išvada, kad jis myli Eimę, buvo puikus sprendimas, net jeigu galiausiai jis reikš tai, kad serialas bent kelias serijas su šituo dalyku nedarys absoliučiai nieko, o vėliau iš to padarys banalią komediją. Kaip ten bebūtų, dabartinė situacija atrodo solidžiai ir būtent tai, ką šiame seriale noriu matyti kur kas dažniau. Bendrai serija buvo ganėtinai stipri, nors, kaip jau tapo įprasta, nelygi. Daug intymių ir žiūrovams į galvą pridaužomų temų, tačiau pati mintis, kad serialo veikėjai nori patirti išleistuvių džiaugsmą, yra viena tų idėjų, kuri scenaristams į galvas turėjo šauti kur kas anksčiau. Į TBBT mylėtojų klubą ši serija manęs neįtraukė, nors neapleidžia mintis, kad serialas ilgainiui bandys pakeisti kryptį. 8/10

Savaitės serialas - Brooklyn Nine-Nine

Savaitės scena - The Big Bang Theory. Prisipažinimas

Savaitės citata - Brooklyn Nine-Nine. 'I’m about to Olivia Pope this sitch.'

O ką šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą