2014 m. gruodžio 30 d., antradienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Felina


I did it for me. I was good at it. And I was really... I was alive. - Walt

„Breaking Bad“ kūrėjas Vince'as Gilliganas viename iš interviu pripažino, kad rašydamas paskutinę serialo seriją jis pradėjo jausti keistus jausmus Volto atžvilgiu. Jis pradėjo, paties Gilligano žodžiais tariant, suprasti Volto motyvus šiam darant visus blogus darbus ir iš dalies teisinti jo poelgius. Atkreipkite dėmesį į tai, kad šis interviu vyko vos pasibaigus paskutiniojo serialo sezono filmavimui ir likus pusmečiui iki paskutiniosios serijos pasirodymo. Vėliau to Gilliganas nemini jokiuose interviu (ar bent jau surasti jį taip sakantį yra sunku) ir šis motyvas yra praleidžiamas pro akis. Bet jis yra svarbus ir yra kertinė dalis to, dėl ko „Felina“ atrodo taip, kaip atrodo.

Meną kuria žmonės. Kvailas ir visiems suprantamas teiginys, tik apie jį per didelė žmonių dalis pagalvoja per daug retai. Nesakau, kad meną gali kurti kiekvienas, tikrai ne, tačiau bendrąja prasme jį kuria tie patys žmonės, kuriuos jūs matote aplinkui. Jie gali mąstyti kiek kitaip, bet jie neturi stebuklingos skrybėlės, iš kurios traukia savo idėjas - jie tiesiog įprasmina savo mąstymą ir iš to susikuria pragyvenimo šaltinį. Ir visgi jie niekada negali visiškai atsiriboti nuo gyvenimo, nuo savo emocijų, nuo savo patyrimų. Tame yra viskas gerai, nes kiekvienas dėmesio vertas meno kūrinys privalo kilti iš jo kūrėjų emocijų ir sukelti panašias emocijas meno priėmėjui.

Nebandau ir nebandysiu jūsų įtikinti apie meno kūrimo objektyvumą, nes man „Breaking Bad“ paskutinioji serija neveikia visai ne dėl to, kad ją kūrė kažkuria kryptimi palankiau nusiteikęs žmogus. Sukurti visus tenkinančią bet kokio serialo pabaigą neįmanoma (ir jeigu ką, kalbant apie šį serialą aš esu labiau išimtis nei taisyklė; šia serija nepatenkintų žmonių atsiliepimų internete mačiau, tačiau mano aplinkoje šia pabaiga visi liko patenkinti), tačiau likti ištikimu savo kūriniui yra privaloma. Žinoma, kiekvienas kūrėjas nėra Stephenas Kingas, kuris apie siužetą per daug negalvoja ir kiekvienos knygos pabaiga jam ateina natūraliai. Visgi stengtis išlaikyti kūrinio dvasią reikia, ir „Felina“, leidžianti Voltui laimėti paskutiniame savo mūšyje, nuo „Breaking Bad“ atmosferos yra nutolusi ganėtinai stipriai.

Šešis metus ir 61 seriją mums buvo kalama į galvą, kad „Breaking Bad“ yra serialas apie pasekmes. Apie tai, kad kiekvienas žmonių veiksmas turės dar stipresnį atoveiksmų ir iš to jis neturi galimybės išsisukti. Viso to centre buvo Voltas, pagrindinis visų įvykių kaltininkas ir žmogus, su kuriuo pasekmių teorija turėjo būti įgyvendinama visu pajėgumu. Ir jau pirmoje „Felina“ scenoje, kai Voltas įsilaužia į mašiną, apimtas paranojos slepiasi nuo policininkų, garų pavidalu išleidžia paskutinį savo kvapą(*) prieš lemtingąją kelionę ir atsitiktinai atranda mašinos raktelius, prasideda jo laimėjimų serija.

(*) Viena mano mėgstamiausių televizijos kritikių Emily Nussbaum iškėlė teoriją, kad Voltas prie tos mašinos vairo galėjo mirti. Ji nesakė, kad taip ir buvo ir kad Voltas savo pergalingą pabaigą susapnavo (nes logiškai to negalėjo būti), tačiau ji sakė, kad viską, kas vyko po to, būtų kur kas lengviau paaiškinti apie tai galvojant kaip apie sapną. Ir su tuo aš sutinku.

Jeigu anksčiau seriale ne kartą buvo galima pastebėti tai, kad Voltas yra idealistas, „Felina“ visa tai įprasmina su kaupu. Voltas čia pasiekia kiekvieną užsibrėžtą tikslą ir „Breaking Bad“ jau net fiziškai neturi laiko jam sudaryti kliūčių tiems pasiekimams vykdyti (kas mane verčia iš dalies galvoti, kad visai tikėtina, jog paskutinioji serija gavosi iš dalies skubota ir neatitinkanti serialo dvasios dėl riboto likusio laiko, nes scenaristai šio sezono iš anksto suplanavę nebuvo). Praleidęs metus vienatvėje, kalbėdamasis su tuo pačiu žmogumi tik kartą į mėnesį, Voltas neturi problemų grįžti į savo gimtąjį miestą ir psichologine prasme elgtis daugmaž taip pat, kaip elgėsi prieš išvykdamas.

Šią Volto ypatybę aš laikau ypatingu sugebėjimu siekiant savo tikslo pamiršti kitas kliūtis ir net toje mažoje scenoje, kai skambindamas telefonu jis prisistato kaip žurnalistas ir išsiaiškina Grečen ir Elioto adresą, niekas negalėtų pasakyti, kad čia yra tas pats žmogus, kuris metus praleido kažkur kalnuose. Iš dalies taip ir nėra - kalnuose buvo įkalintas silpnasis Voltas, o čia sugrįžo nusilpęs, bet meluoti ir žudyti pasiruošęs Heisenbergas. Tas pats, kuris neseniai rodė žiaurius mirtinos ligos požymius, bet pradėjęs vykdyti paskutinę savo misiją vėl atsigavo. Apie tai apžvalgose kalbėjau mažai, tačiau nemanau, kad yra šios Volto ypatybės nemačiusių žmonių - kai jis užsiimdavo nusikaltimais (arba, tiksliau, kai gamindavo metamfetaminą), ligos simptomų nebūdavo; kai jis nustodavo gaminti, visos fizinės problemos sugrįždavo.

Vėliau sekantis Volto apsilankymas pas Grečen ir Eliotą simbolizuoja daugybę šio serialo pusių. Jeigu neegzistuotų Volto pokalbis su Skailer, ši scena būtų svarbiausia paskutinėje serijoje. Jau vien jai prasidėjus žiūrovai pamato nuoširdžiai kažkuo džiūgaujančią porą, ir linksmų žmonių „Breaking Bad“ nerodė jau ilgai. Voltas jų neniekina. Jis nerodo jokių emocijų. Iš pradžių net negalima pasakyti, ar jis ką nors jaučia. Voltas turi planą, suskirstytą į keletą aiškių ir pavojingų dalių, ir to plano siekimas jam tampa mechanišku darbu, kuris daug džiaugsmo ir gyvybės nesuteikia. Volto elgesys Švorcų namuose, kai šeimininkai toliau linksmai leidžia laiką, o Voltas vaikščiodamas tuose namuose nejaučia jokio streso, yra dar viena dviprasmiška situacija, kai Voltas arba neturi ko prarasti, arba jaučiasi esantis tų namų šeimininkas.

Čia yra viena iš nedaugelio vietų, kuriose „Breaking Bad“, mano manymu, galėjo pasistengti kur kas labiau. Ne šioje serijoje, bet pirmuosiuose sezonuose. Visai gali būti, kad scenaristų sumanymas žiūrovams duoti kuo mažiau informacijos apie Volto, Elioto ir Grečen trikampį buvo sąmoningas ir norėta į pagalbą pasitelkti žiūrovų vaizduotę, tačiau dėl aiškesnės informacijos aš niekad nebūčiau pykęs. „Gray Matter“ sukūrimas neabejotinai turėjo didžiulę įtaką Volto gyvenimui, kai jis dėl nežinomų priežasčių išėjęs iš milijardinio verslo tapo paprastu mokytoju, ir netgi ši scena turėtų nepalyginamai didesnę svarą nei turi dabar. Mano akyse Voltas čia jaučiasi kaip esantis visa ko šeimininkas, tačiau toks pakilus psichologinis nusiteikimas ir milijonų turėjimas nesusideda į tokį patį nusiteikimą, kurį jis jaustų būdamas „Gray Matter“ vadovu.

Scena tarp jo ir Švorcų taip pat galėjo tapti informacijos nešėja, tačiau scenaristai suprato, jog jos centre yra kur kas svarbesni dalykai. Voltas visą šį serialą darė viską, jog uždirbtų ir prieš savo mirtį paliktų tiek pinigų, kad jo šeima dėl finansinės būklės daugiau niekada nesirūpintų. Šioje vietoje informacijos neaiškumas šiek tiek praverčia: nors Švorcai yra paniškai išsigandę Volto ir nežino, ką jis yra pasiryžęs daryti, tuo pačiu metu jų akyse galima pamatyti šiokią tokią pagarbą savo buvusiam draugui. Galbūt tai nėra pagarba - galbūt tai yra kaltės jausmas, kad ir jie prisidėjo prie Volto pavirtimo kažkokiu siaubingu padaru, ir galbūt tas kaltės jausmas juos galėtų priversti atiduoti dešimtį Volto milijonų jo sūnui, kai šiam sueis aštuoniolika. Voltas tokiais dalykais netiki ir į Albukerkę - į savo mirtį - jis grįžo ne tam, kad būtų neužtikrintas. Jo nuostabus manevras naudojantis paprastais lazeriais įšgąsdinti Grečen ir Eliotą visam gyvenimui yra Volto užtikrinimas, kad jam pasisekė. Galbūt Švorcai tuoj pat paskambins į policiją ir paaiškins, kas ką tik atsitiko jų namuose, tačiau jie visą gyvenimą gyvens nežinioje, kad bet kurią akimirką gali būti nužudyti. Kiekvienas siaubo filmų mėgėjas žino, kad kur kas baisiau yra žinojimas, jog tuoj išsigąsi, nei pats išsigandimas. Įsivaizduokite, kad Švorcai taip gyvens visą savo gyvenimą.

Šioje vietoje verta pažymėti vieną dalyką: Volto kelionė baigta. Į Albukerkę jis sugrįžo tam, kad savo vaikams paliktų sunkiai uždirbtus pinigus ir tai jis pasiekė. Viskas, kas vyksta po to, yra vedama Volto žinojimu, jog jis neturi ko prarasti. Kad tai „Breaking Bad“ išryškintų dar labiau, į pagalbą yra pasitelkiami Todas ir Lidija, kurių santykiai jau peraugo į kažką daugiau nei į darbinius. Sugrįžęs Voltas jų per daug nenustebina ir išprotėjusio, į valkatą panašaus žmogaus sapaliojimai apie nuostabų metlamino pakaitalą, pagaminamą iš nieko, Todo ir Lidijos nepaveikia. Ir visgi ta scena sutvarko viską, kas bus paskui. Lidija ir Todas, galvodami, jog jie čia yra protingieji, kiekvienas padaro po klaidą. Lidija išgeria arbatos, o Todas pasikviečia Voltą pas save. Abu jie šiuos dalykus yra darę ne kartą, abu nuo to nėra nukentėję. Dar vienas pabrėžimas to, kad Voltas yra nuostabus psichologas, perprantantis kiekvieną žmonių motyvaciją ir suprantantis, kad žmones geriausia pagauti ten, kur jie visiškai nesitiki („Felina“ beveik garantuotai yra sukurta remiantis siaubo filmų struktūra, ir aš tam neprieštarauju).

Volto vėlesnis nuvykimas pas Skailer yra tik papildomas jo manevras - icing on the cake, jeigu norite. Ir nesupykite, kad dabar kiek nusileisiu į asmeniškumus, nes visos šios apžvalgos yra mano asmeniškumų lavina, na, bet čia taip jau yra. „Ozymandias“ aš žiūrėjau tiek kartų, kad suskaičiuoti jau negaliu. „Felina“ antrą kartą peržiūrėjau tik dabar. Daug ką pamiršau, nuomonė apie seriją nelabai pasikeitė, tačiau Volto ir Skailer scena man įstrigo. Įstrigo iki kaulų taip, kad ją pamatęs aš noriu verkti ir gailiuosi, kad to padaryti niekaip nesugebu. Šitą scena prieš rašydamas apžvalga peržiūrėjau dar du kartus, nes ji man yra nuostabi. Ji man yra viskas, dėl ko Gilliganui esu pasiryžęs atleisti už tą išskydimą, nes dabar aš esu susileidęs ne ką mažiau.

„Breaking Bad“ mums niekad nerodė begalinės Vaitų meilės vienas kitam. Buvo pora scenų, kai Skailer laukėsi, kai jie buvo ką tik susituokę ir panašiai, tačiau tai, dėl ko jie pamilo vienas kitą, buvo paslaptyje. Jie atrodė kaip ta pusamžė šeima, susituokusi dėl to, kad reikėjo susitvarkyti savo gyvenimą ir taip liepė tėvai, arba, blogiausiu atveju, pastojus Skailer. Tačiau jie vienas kitą mylėjo ir suprato. Šią seriją režisavo tas pats Vince'as Gilliganas, ir scena Skailer naujųjų namų virtuvėje yra jo kūrybos viršūnė. Tai, kaip Skailer atvaizdas atsišviečia mikrobangėje, tai, kaip Volto negalima matyti porą minučių - viskas čia yra nuostabu. Skailer nesidžiaugia matydama vyrą. Ji nerodo jausmų, panašiai kaip Voltas nerodė jausmų pas Švorcus, ir ji tiesiog susitaiko su situacija. Voltas jai sugadino gyvenimą taip, kad daugiau kažko bijoti nesinori.

Paties Volto veiksmai šioje situacijoje yra žmogiškiausi, kokie tik gali būti. Jis supranta savo šeimą. Visi jo nekenčia, jis nebando nieko įrodinėti, jis nebando meluoti. Skailer jis pasako tik du dalykus. Pirmasis yra koordinačių, kur yra palaidoti Henkas ir Gomezas, perdavimas. Antrasis yra tai, į ką niekur neradau atkreipto apžvalgininkų dėmesio. Tai, kas mane kankino jau kelis mėnesius. Serijoje „Fly“ Voltas yra palūžęs ir bando pasakyti Džesiui, kad jis matė mirštančią Džeinę (Voltas tai pasakė prieš dvi serijas), ir bando sugalvoti kažkokį stebuklingą sakinį, kuris paaiškina Skailer, dėl ko Voltas viską darė. Tas sakinys, nurodytas viršuje, yra visa šio serialo esmė. Ir svarbiausia yra tai, kad jo nepriimtumėte vienpusiškai. Taip, darydamas nusikaltimus Voltas išlaisvino visą savo jėgą ir sugebėjo atsikratyti vėžio simptomų, tačiau žiūrėkite iš kitos pusės. Skailer nenori, jog Voltas sakytų, jog jis viską darė dėl šeimos, nes tai ją palaužtų galutinai. Niekas nepaneigs, kad Voltas viską pradėjo dėl šeimos. Jis jautėsi gerai dėl to, kad viską darė dėl šeimos. Paskutinis jo susitikimas su šeima, palydimas itin emocingu atsisveikinimu su savo mažyle dukra ir paskutiniu žvilgsniu į savo sūnų, yra to gero jausmo išreiškimas. Voltas visad mėtėsi tarp dviejų pasaulių ir ši scena man yra tobulas viso to įprasminimas.

Galutinė Volto stotelė, Volto nuvykimas pas nacius, man yra jau mechaniškas dalykas. Po bet kurios šios serijos scenos serialas galėjo sustoti ir pasibaigti, tačiau „Breaking Bad“ veikia ta idėja, kad nieko negalima palikti nepabaigto. Būtent dėl to Lidija ir yra nunuodijama ricinu, nes tą nuodą ant kažko reikėjo panaudoti. Volto atvykimas pas nacius yra visų jo pergalių šioje serijoje pažiba, kai jis ir žiūrovai atvyksta žinodami, jog Voltas laimės. Žinodami, kad viskas turi baigtis Džesio ir Volto akistata, kad tokie nereikšmingi žmonės kaip naciai tiesiog negali likti gyvi. Ir į analizę čia nesileisiu. Tai, kaip buvo sukonstruotas ir panaudotas Volto ginklas, dėl adrenalino prie sofos galėjo prikaustyti kiekvieną tinginį, ir net jeigu galėčiau ginčytis, kad tas nerealus susišaudymas atėmė emocinę vertė iš susitikimo su Skailer, negaliu nepripažinti, kad toks nacių išžudymas buvo nuostabus dalykas.

Ir nėra serijoje linksmesnės scenos, nei Džesio sprendimas pasmaugti Todą savo grandine. Triumfas, pergalė, kerštas. Voltas ir Džesis, stovintys vienas prieš kitą, su kaupu įvykdo savo keršto planą ir yra laisvi. Laisvesni, nei buvo kada nors anksčiau. Tačiau jie palaužti, sugniuždyti ir visiškai ne tokie, kokie buvo kažkada. Tai nėra tėvo ir sūnaus ryšys. Tai yra ryšys tarp baisaus žmogaus ir aukos, kuriai tas žmogus sugriovė visą gyvenimą. Paskutinę minutę Džesis triumfuoja nenušaudamas Volto ir liepdamas tai padaryti pačiam. Myliu tą scena dėl to, kad „Breaking Bad“ čia nesirinko skambaus monologo, muštynių ar dar kažko. Jie tik pabrėžė akcentą, kuris skambėjo per visą serialą. Voltas kontroliavo Džesį ir visus savo sutiktus žmones iš vidaus ir daugiau jis to negalės padaryti. Džesis daugiau niekada nebus toks, koks buvo - sveikų nervų žmonės vairuodami automobilį taip isteriškai nesijuokia, - tačiau kad ir kas jam atsitiktų, taip trokštą pergalę prieš du nekenčiamiausius savo žmones jis pasiekė.

O paskutinė serijos scena... Iš vienos pusės, ji man gniaužia gerklę. Galbūt dėl Volto, galbūt dėl serialo, galbūt dėl abiejų dalykų kartu. „Baby Blue“ yra tobula daina visam serialui, tarytum sukurta išskirtinai jam ir veikianti nuostabiai. Iš kitos pusės, Voltas miršta laimingas. Po visų kančių, kurias jis sukėlė kitiems žmonėms - ir atsiminkite, kad absoliučiai kiekvienas Volto sutiktas žmogus arba mirė, arba į blogąją pusę pakeitė savo gyvenimą, - jis miršta laimingas. Cheminėje laboratorijoj. Tarp daiktų, kurie jam anksčiau suteikė visą galybę laimės. „Breaking Bad“ buvo serialas apie Volto gyvenimo griuvimą, tačiau gyvenimo sugriovimas niekada nesibaigia linksma mirtimi. Dėl to aš, kaip ir daugelis žmonių, matau dvi paskutines šio serialo serijas. „Ozymandias“ buvo tikroji serialo ir Volto pabaiga, primenanti emocinę visa ko griūtį. „Felina“ buvo teorinė serialo ir Volto pabaiga, primenanti fizinę visa ko griūtį. Jeigu fiziniai dalykai mene jums yra svarbesni nei emociniai, „Felina“ jums veikiausiai buvo nuostabi serialo pabaiga. Man - ne.

Kitos mintys

  • Kad ir ką čia parašiau, „Felina“ be konteksto yra nuostabi serija. Tiesiog nepakartojama. Tiesiog kiekviename seriale kiekviena serija veikia su kontekstu, ir čia buvo daug blogų dalykų.
  • Baigdamas šias apžvalgas dėkoju jums, kad buvote su manimi kartu taip ilgai. Jūsų buvo ženkliai daugiau nei rašant „Dingusių“ apžvalgas, nes, kaip ilgainiui supratau, „Breaking Bad“ yra tiesiog universaliai mylimas serialas bet kokioje amžiaus grupėje. Šios apžvalgos buvo absoliučiai kitokios, nei aš rašiau anksčiau, pilnos nuostabių ir gilių veikėjų, ir serijų analizės, tiesą pasakius, man suteikė daugiau džiaugsmo nei „Dingusių“ analizės (nors žiūrėti „Dingusius“ visuomet linksma). Daugelį serijų mačiau tik antrąjį kartą, o toks detalus ir artimas kiekvienos serijos žiūrėjimas mane užtikrino, kad pamačiau kur kas daugiau nei žiūrėdamas pirmąjį kartą. Kito klasikinio serialo apžvalgos pasirodys jau greitai, ir tikiuosi, kad tuo serialu keliausite kartu su manimi. Iki!
  • Jeigu jums šiandien bloga diena, atsiminkite, kad Henkas liepė Huelui laukti kambaryje tol, kol pats Henkas jo asmeniškai nepasikvies. Žinokite, kad jis vis dar ten sėdi, ir kad jūsų gyvenimas yra bent kiek geresnis nei jo.

1 komentaras:

  1. Atsimenu, kai paskaiciau serialo aprasyma ir galvojau WTF??!!
    Tikrai dziaugiuos, kad perziurejau visa seriala! Vienas is geriausiu matytu amerikietisku serialu, noreciau ji pamirst, kad galeciau nuo pradziu vel ziureti ir su nekantrumu ir jauduliu laukti kitos serijos :)

    AtsakytiPanaikinti