2014 m. gruodžio 28 d., sekmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Granite State

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios serijos „Granite State“ detalės ir aptariami iki šios serijos įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

„Ozymandias“ nėra serija, po kurios yra lengva kurti kažką naujo. Atsimenu, kad apie kažką panašaus rašiau ir tuomet, kai apžvelgiau „Dingusių“ seriją „The Other Woman“, ėjusią iškart po „The Constant“. Tik tuomet viskas buvo kitaip. Serialo kūrėjai žinojo, kad jie privalės kurti dar du sezonus, ir užmigti ant laurų žinant, jog sukūrei tikrą šedevrą, jiems niekas neleis. Kai „Breaking Bad“ dabar turi likusias tik dvi serijas, tikėtina, kad prisiversti kurti po absoliučios serialo viršūnės yra kankynė. Galima tiesiog visą seriją paversti kokiu nors pornografiniu spektakliu, ir niekas nesiskųstų (nors čia ne patarimas).

Lyginti „The Constant“ ir „Ozymandias“ kokybes beprasmiška (bent jau man čia būtų Sofijos pasirinkimas), bet pažiūrėti į tai, kaip jos veikia serialo kontekste, galima. „Dingę“ kitoje savo serijoje ėmėsi absoliučiai kitokios taktikos, kardinaliai sustabdę tempą ir kabinę kitą istorijos pusę. Tiesa, jie tai padaryti dėl dešimčių savo veikėjų galėjo drąsiai. „Breaking Bad“ tokios prabangos neturi. Laiko nėra, istoriją išsemti reikia, ir „Granite State“ tematiniais ir siužeto klausimais nuo „Ozymandias“ skiriasi minimaliai, dėl ko man iki šiol skauda širdį. Gali būti, kad jūs šitą teiginį girdėjote šimtus kartų, bet „Ozymandias“ buvo tikrasis serialo užbaigimas, ir likusios dvi serijos dėl to kenčia - ir dėl neišvengiamų palyginimų, ir netgi dėl „Ozymandias“ sumenkinimo.

Man bėda yra dar ir tame, kad „Granite State“ tinkamai išanalizuoti ir pasakyti pagrindinį serijos motyvą galėsiu tik kitą savaitę, nes ši ir kita serijos turi itin svarbią užduotį. Iš scenaristų pusės tai logiška, kadangi tai žiūrovus automatiškai priverčia negalvoti apie vieną iš šių serijų kaip apie nereikalingą, tačiau išvengti lyginimų tarp dviejų serialo pabaigų būtų itin sunku. Kaip pavyzdį imkime tai, kad per tą laiką, kai rašau šį blogą, niekada televizijos kritikų pasaulyje nemačiau tiek sumaišties kaip po „Ozymandias“. Visi tą seriją ir kiekvieną jos detalę analizavo po penkis kartus, nepraleisdami nieko, kas galėtų pakeisti serialo baigtį. Daugiausiai diskusijų susilaukė praėjusios serijos pabaigoje vykęs pokalbis telefonu, kai Voltas dviprasmiškai kalbėjosi su Skailer, ir internetai pasidalijo į dvi puses - Voltas arba norėjo įžeisti Skailer, arba apsaugoti savo šeimą, ir tos diskusijos buvo tiesiog nuostabos.

Praėjus penkioms „Granite State“ minutėms Solas garsiai pasako, kad Volto planas per tą skambutį apsaugoti savo šeimą buvo idealus.

Solo atvežimas į tą pačią slėptuvę ir suvedimas su Voltu serialui buvo reikalingas, nes Voltas daugiau nesikalbės su kitu žmogumi visiškai atvirai (na, dar pamatysite). Ir scenaristai negalėjo numatyti, kad ta „Ozymandias“ scena sukels tiek ažiotažo. Ir netgi išsilavinusiems žmonėms suprantant, jog tai, ką sako kūrinio autorius, ir tai, ką galvoja kūrinio vertintojas, yra du skirtingi dalykai, to sakinio pasakymas nėra toks svarbus. Bet jis yra pasakomas ir jis atsako į svarbiausią praėjusios serijos klausimą, ir įrašo dar vieną tašką serialo pabaigos nenaudai.

Čia kartu Voltas yra pateikiamas visai kitokiu žmogumi. Ne tuo, kokiu jis buvo praėjusios serijos pabaigoje, bet tradiciniu Heisenbergu, kuris sudarinėja sąrašą žudikų, galinčių pašalinti Džeką ir sugrąžinti Volto pinigus. Dabar tai yra vienintelis Volto tikslas prieš neabejotinai artėjančią mirtį, kuri link jo juda vis greičiau, tačiau su Solo pagalba jis supranta, kad viskas baigta ir Heisenbergas jau yra miręs. Trečiasis per serialą matomas pagrindinis veikėjas, pasivadinęs ponu Lambertu ir persikėlęs į Naująjį Hampšyrą (kažkoks simbolizmas tame, jog Voltas savo vardus keičia maždaug kas metus, turėtų būti, o gal ir ne), į kitus du visiškai nėra panašus ir tai supranta kiekvienas.

Tiesa, kaži ar daug buvo šią seriją žiūrėjusių žmonių, kurie per daug gailėjosi Volto, nors aš niekad nesupratau gailesčio dėl Volto, tai gal ir čia klystu. Ir net jeigu stipriausias šios serijos koziris buvo žiūrovų gailestis dėl Džesio, apie ką dar pakalbėsime, mane labiausiai paveikė Skailer situacija. Moterį visam laikui palieka žmogus, kuris ją terorizavo ir dėl kurio ji praktiškai išėjo iš proto, ir vietoje to, kad ją paliktų ramybėje, paskutinis jo poelgis yra nukreipti policijos dėmesį nuo žmonos ir išeiti su gražia nata. Skailer negali teisti Volto ir dėl to jos parodymai policijai nieko negali duoti, todėl taip pat, kaip ir nuostabios Kate Chopin istorijos „The Story of an Hour“ pagrindinė veikėja, taip ir Skailer negali išsilaisvinti iš vyro praeities. Kartais tiesiogine to žodžio prasme - Todas su savo naciais atvyksta pas Skailer ją užčiaupti grasindami Holei, dėl ko Skailer atsiduria dar didesnėje duobėje, ir net jeigu jos daugiau šioje serijoje nematome, faktas, jog ji yra baisioje padėtyje, nenuteikia gerai.

Juo labiau dėl to, kad Todas nėra iš be pagrindo grasinančių žmonių. Jo šypsena yra ta pati kiekvienoje situacijoje, ar žudant nekaltą vaiką, ar flirtuojant su jam patinkančia moterimi. Kitaip sakant, čia yra nuostabus sociopato apibrėžimas. Paskutinis „Breaking Bad“ sezonas buvo sukurtas parodyti pagrindinių veikėjų griūtį ir naciai kaip pagrindiniai jo blogiečiai galbūt neatrodė taip nuostabiai, kaip toje pačioje situacijoje pasirodytų Gusas, bet savo darbą jie atliko. Todo kaip veikėjo išplėtojimas šiai misijai dar labiau padėjo. Tai, jog jis grasino Skailer ne dėl savo, o dėl Lidijos gerovės, tikėdamasis, kad tai padės suvilioti moterį, yra smulkus ir aiškus veikėjo apibrėžimas. Netgi Lidijos apsigalvojimą ir sprendimą toliau pirkti iš nacių stebuklingai pagerėjusį produktą Todas supranta kaip meilės išraišką, ne kaip Lidijos pinigų troškimą ir žavėjimąsi Džesio talentu.

Tai va. Džesis. Nemanau, kad televizijoje kada nors buvo (nesakau, kad nebus) toks veikėjas, kurį šioje situacijoje visi taip mylėtų ir užjaustų. Jokios ironijos - kai kurias scenas šioje serijoje buvo sunku žiūrėti fiziškai. Tai, ką čia išdarinėjo scenaristai ir Aaronas Paulas, man pateisina visas problemas, kurias turiu su paskutiniosiomis dviem serialo serijomis. Šiose serijose tiesiog paaiškėja, jog Džesis tampa visapusiškai giliausiu „Breaking Bad“ veikėju. Atsirakindamas rankas ir, pasinaudojęs savo sumanumu, pabėgdamas nuo kankintojų Džesis pademonstruoja sau ir visiems žiūrovams, jog perėmė geriausias savo mokytojo savybes. Kas, jeigu ne Voltas, visą serialą demonstravo savo sumanumą ir kartais beprasmišką, bet žavintį užsispyrimą?

Tik Voltas jame ir paskęsdavo. Džesio tragiška lemtis parodo, kad jis šio dalyko išvengė. Naciai nėra tie žmonės, kurie juos policijai skundžiantį ir nuo jų bandantį pabėgti žmogų gali uždaryti atgal ir apsimesti, kad nieko nebuvo. Sociopatai yra skirti ne tam. Šią seriją, jeigu atvirai, matau tik antrąjį kartą („Ozymandias“ mačiau bent jau penkis kartus), tačiau net daugiau nei po metų Andrėjos mirties scena man nedingo iš atminties. Nei viena smulkmena. Ir dabar kai Todas toliau išdidžiai šypsodamasis paleidžia kulką Andrėjai į galvą, kai Aaronas Paulas savo talentą išspaudžia iki absoliutaus maksimumo, kai Džekas pagrasina nužudyti Broką, aš tiesiog privalėjau sustabdyti įrašą.

Ir kai pagalvojate, viskas vyksta tuo pačiu metu, kai Voltas ramiai leidžia laiką Naujajame Hampšyre. Jo istorija, simply put, man čia buvo absoliučiai neįdomi, nes jos atomazgą žinojo visi. Nei Voltas, nei Lambertas, nei Heisenbergas negali sėdėti ramiai apsiglėbę pinigų statinę. Kaip žinome, Voltas taip išbuvo metus laiko, trokšdamas žmogiško kontakto ir mokėdamas pasakiškus pinigus už kiekvieną jo minutę. Nieko neveikti jis negali; to, kad visas jo darbas bus veltui, jis negali pakelti. Matydamas Grečen ir Eliotą televizoriuje, girdėdamas, kaip jie menkina Volto darbą ir genialumą, jis tai dar labiau supranta. Visą gyvenimą jis buvo žeminamas ir vilkdavosi kažkur uodegoje, ir net jeigu Heisenbergo karjera metus laiko tęsėsi visai sėkmingai, Voltas vėl yra pradiniame taške. Prieš minutę laiko ruošęsis pasiduoti, dabar jis vėl tampa Heisenbergu. Paskutinioji serija bus skirta Voltui. Nosines ruoškitės jau dabar.

Kitos mintys

  • Turėčiau jaustis blogai, bet Volto scenos manęs tiesiog neveikė. Nuostabusis Voltą slėpęs vyras, iš tikro pardavinėjantis siurblius ir įkūnijamas Roberto Forsterio, tiesiog atliko savo darbą, ir pinigų norėjimas už papildomą Volto valandą nėra toks blogas dalykas. Jeigu gali pasipelnyti, pelnykis.
  • Kaip kritikas turėčiau žiūrėti į platesnį vaizdą, bet RJ Mitte vaidyba manęs neįtikino net ir pokalbio su Voltu scenoje. Šiaip scena yra emocinga ir graži, net jeigu sunku patikėti, jog Voltas atsimena Flino mokyklos telefoną.
  • Viso, Solai. Išvykimas į Nebraską negali būti sutapimas, bet mes dar pasimatysim.
Namų darbai: s05e16 - Felina

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą