2014 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. To'hajiilee

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios serijos „To'hajiilee“ detalės ir aptariami iki šios serijos įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Breaking Bad“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Didžiausias televizijos fenomenas „Simpsonai“, turbūt niekada nedingsiantys iš televizijos ekranų, šiomis dienomis sulaukia pusiau pagrįstų pasipiktinimų. Sakau tik pusiau pagrįstų, nes taip jau yra, ir mažai kas tai supranta. Trečią dešimtmetį skaičiuojantis serialas kenčia nuo to, kad pirmieji aštuoni jo sezonai, kad ir ką daugelis kalbėtų apie geriausią visų laikų televiziją, yra meno šedevras, kurio niekas negali pralenkti, prikimštas tokio scenarijaus, kokio šiomis dienomis niekas net iš tolo negalėtų sukurti. Šių dienų „Simpsonai“ gyvena tokiame pasaulyje, kad santykinai šis serialas yra drąsiai žiūrimas ir turintis po keletą linksmų epizodų per seriją, tačiau jį lyginant su pirmaisiais sezonais, kiekvieną savaitę jis žiūrovų yra malamas į miltus. Moralas - vertinkite meną tame kontekste, kuriame jis yra, ne tame, kuriame jis buvo prieš dvidešimt metų.

„To'hajiilee“ toli gražu nėra taip nutolusi serija nuo „Breaking Bad“ pamatų, kad ją kas nors peiktų ar ja piktintųsi. Savo originalioje apžvalgoje, parašytoje kitą dieną po serijos pasirodymo, aš dėl jos buvau tiesiog išprotėjęs ir negalėjau protu suvokti, kaip visi šie dalykai baigsis. Dabar šią seriją vertinu kur kas atsargiau. Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios atsargiau vertinu ir dar vieną čia laukiančią seriją ir tikiuosi, kad po pakartotinės peržiūros mano nuomonė apie ją pasikeis. Ta priežastis yra daugelio vadinama nereikalingu kabinėjimusi, tačiau man ji yra visų serialų pagrindinė dalis. Ji, jeigu trumpai, yra nukrypimas nuo serialo logikos ir atmosferos, kai daugelį serijų istorija buvo plėtojama kitu būdu.

Apie tai, tiesa, kiek vėliau. Kad suprastume, kas šioje serijoje yra ne taip, į viską reikia žiūrėti paeiliui, nes bet kokiu atveju viskas galiausiai susives į tą pačią vietą dykumoje. Joje bus ir Todas, kurį žiūrovai iki serialo pabaigos galėjo pažinti kur kas geriau. Net ir su tuo ribotu laiku, tiesa, jis sugeba pasižymėti. Todo keistumas ir neapgalvoti sprendimai, dažniausiai vedami paprastu jo nesupratimu. kaip veikia socialiniai santykiai tarp žmonių, jau pasižymėjo žiūrovų tarpe, tačiau seriale be vaiko nužudymo daugiau nieko rimto jis nedarė. Jo susižavėjimas Lidija yra bene paskutinis serialo scenaristų bandymas suteikti visiems savo veikėjams rimtesnį plėtojimą. Kai Lidija nėra patenkinta Todo gaminamo produkto tyrumu ir spalva, Todas ją bando įtikinėti, kad jis viską padarys teisingai, jai pataikauja ir kalba gražius žodžius. Amžių skirtumo tarp jų logiškai nusakyti negalima, tačiau Lidijos emocijos aiškiai parodo, jog ji vaikinu naudojasi tam, kad jį palenktų į savo pusę ir gautų tai, ko nori, ir kažkokių rimtesnių jausmų tarp jų nėra ir negali būti.

Todo plėtojimui padeda ir tai, kad scenaristai čia meistriškai sukonstravo sceną, kurioje jis bando vilioti ir kalbinti Lidiją, po kurios sektų scena, kai jis kalbasi su Voltu ir sutinka suorganizuoti susitikimą su dėde Džeku. Vis dar be jokių emocijų, vis dar žmogžudžio tonu, vis dar susižavėjęs Voltu. Tuomet, kai Voltas susitinka su Džeku, buvo pirmoji mano užuomina, kad siužetas bus kiek kitoks nei įprasta. Kai jie susitiko pirmą kartą, Voltas buvo įjungęs Heisenbergo režimą ir vadovo tonu aiškino, kad sumokės kiek tik reikia, kad tik nacis nužudytų visus kalėjime sėdinčius išdavikus. Jau tuomet vėžiu sergantis pusamžis vyras prieš nacius atrodė silpnai, tačiau žinot, kaip sako - jeigu kažką darai, daryk iki galo. Dabar Džekas be didesnių Volto atsikalbinėjimų staigiai pasiekia savo - Voltas pagamins jiems vieną metamfetamino partiją, šie nužudys Džesį. Pastebėkite, kad Voltas savo jaunąjį draugą gina iš paskutiniųjų, aiškindamas, kad jis nieko neišdavė, bet net ir pats supranta, kad tokiais pareiškimais svaidytis nelabai protinga.

Ir ne be reikalo. Voltas sugalvoja išvilioti Džesį nuvykdamas pas Andrėją ir šią priversdamas kviesti Džesį pas save, tačiau Džesis jau yra tapęs išdaviku. Bent jau Volto akyse. Vien dėl to, kad Henkas neperdavė Džesiui šios žinutės suprasdamas Volto planus, ir dėl to, kad Henkui absoliučiai nerūpi narkomano gyvenimas ir jo baigtis. Tačiau viskas pradeda veikti priešingai. Pastarosios serijos tapo tokia vieta, kur veikėjai pagaliau pradeda kalbėti vieni apie kitus atvirai, taip parodydami, kad pažįsta juos net ir nematydami visų jų daromų veiksmų. Pavyzdžiui, Džesis nežinojo, kad Voltas kruopščiai paslėpė savo pinigus, tačiau žinojo, kad juos jis saugos bet kokia kaina. Tai Henką priveda prie vargšo Huelo, kuris yra geraširdis ir nenorintis nieko blogo, kartu pasakantis, kad Voltas turi tiek pinigų, jog žadą atima net Henkui. Visa tai priveda prie labiausiai įtemptų scenų per visą serialo laiką.

Kai Džesis atsiunčia Henko sukurtą nuotrauką Voltui apie atkastus jo pinigus (dar po to, kai Henkas Huelui parodo Džesį su ištaškytomis smegenimis; protingasis Henkas pasirodo tik dabar, metus nesupratęs, jog didžiausias jo priešas yra svainis), Voltui tampa neįdomu priedanga ar apsimetinėjimas. Jis visu greičiu išlekia į dykumą, bijodamas, kad Džesis tikrai po truputį degina visus jo sunkiai uždirbtus pinigus. Dabar Voltas tik spaudžia gazą, tačiau kartu sugeba įterpti vieną kitą sakinį apie tai, kaip jis privalėjo nunuodyti Broką, kad tik Džesis praregėtų. Voltas net ir baisiausioje sau situacijoje bando įkalbinėti vienintelį žmogų, kurį jo kalbos paveikė itin stipriai, tačiau jis ilgainiui supranta, jog šie įtikinėjimai yra visiškai bevaisiai.

Supranta ir dar kai ką. Dalyką, dėl ko kelias minutes ši serija man kvepėjo visišku bulšitu. Kai Voltas atvyksta į pinigų slėptuvę ir ten nieko nepamato, kiekvienas protingas žmogus - ypač Voltas, kuris nenori, kad su juo būtų žaidžiama - apsisuktų ir jeigu ne važiuotų nužudyti Džesio, tai bent jau suprastų, jog jis yra sekamas ir būtų atsargesnis. Vaikščiojimas ir kažko laukimas nepatenka į vieną iš šių variantų. Ir atkreipkite dėmesį kai sakau, kad buvau praradęs viltį dėl šios serijos tik kelioms minutėms. Į jas įėjo ir tai, jog Voltas, pamatęs link jo važiuojantį džipą, nedelsdamas pasikvietė Džeką ir jo gaują tam, kad nužudytų Džesį. Ir iš karto savo geruosius pagalbininkus atšaukė, nes tai, ką Voltas pamatė, buvo išskaptuota Bryano Cranstono veide. Džesis atvyko su Volto šeima. Su Henku. Su žmogumi, kuris jam yra artimas, ir šeima jam yra viskas, kad ir kaip su jais būtų susipriešinta.

Tai, ką Voltas darė po to, man bent kiek paaiškino scenaristų sprendimą kiek prikvailinti Voltą (ir vėlgi, viskas, prie ko čia kabinėjuosi, turi aukštesnį tikslą; visos tos klaidos davė tokių rezultatų, kokių televizija dar nebuvo regėjusi). Jis pasidavė. Išvadindamas Džesį kvailiu, gaudamas spjūvį į veidą, bet pasidavė be didesnio vargo. Henkui ir Gomezui prieš Voltą nereikėjo naudoti ginklų, byla pasibaigė. Tik čia vėl atsirado dalykai, dėl kurių į šią seriją bandau žiūrėti atsargiai. Henko skambutis Marie ir pasakymas, kad jie vienas kitą myli, man buvo aiškiausias simbolis, kad kažkas atsitiks. Joks serialas, filmas ar kitoks meno kūrinys neturėjo tokios emocingos scenos be jokių žiaurių pasekmių. Taip nebūna, ir „Breaking Bad“ tai klišei pasidavė. Ji visuomet veikia, ji yra šilta ir romantiška, veikianti dramine prasme, tačiau ar to reikėjo? Žiūrovai ir taip žinojo, kad po metų Voltas nebus kalėjime, tačiau vėlgi, čia yra kabinėjimasis.

Vien dėl to, kad tai, kas vyksta toliau, yra kažkas nerealaus. Kalbėti apie šitą dalyką reikštų išduoti kitos serijos įvykius, tačiau paskutinėmis šios serijos minutėmis jūs pasigrožėkite. Jos yra aukščiausio lygio menas, įtampa ir drama, šaukiantis Voltas ir dėmesio į jį nekreipiantis Džekas, ginklus traukiantys naciai ir policininkai. Kai prasideda susišaudymas, jūs būtumėte nusikeikę, jei jums iki kitos serijos būtų reikėję laukti ilgiau nei minutę. Man reikėjo laukti savaitę.

Kitos mintys

  • Solo atvykimas į plovyklą yra vienintelis pusiau linksmas epizodas per visą seriją. Kai jį atpažįsta Flinas ir Solas įsijaučia į advokato iš televizoriaus vaidmenį, iškart supranti, koks auksas yra Bobas Odenkirkas ir kodėl reikia laukti „Better Call Saul“.
  • Noriu tikėti, kad tokio lygio serialuose netyčinių dalykų nebūna. Galbūt vaikai aktoriai nėra tokie tobulai sutverti emocijų rodymui, tačiau Brokas Voltu nepasitiki ir žino daugiau, nei parodo.
  • Nenustebkite, kad čia yra tik viena serija. Po kelių dienų pasirodys kitos serijos apžvalga, ir jai aš noriu skirti išskirtinį dėmesį.
Namų darbai: s05e14 - Ozymandias

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą