2014 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Telemanai 2014

Sveiki atvykę į antruosius kasmetinius apdovanojimus, pagerbiančius geriausius per metus rodytus serialus. Arba tuos, kuriuos mačiau aš pats, nes rinkimų komisiją sudaro tik vienas žmogus. Televizijos šiemet buvo daug, visiems skoniams ir įvairios kokybės, todėl supraskit, kad didelė tikimybė, jog jūsų favoritai nėra mano favoritai, ir kai kurie jų čia išvis nebus paminėti. Todėl, kaip visada, nepamirškite palikti savo malonių ar piktų komentarų apačioje ir pasidalinkite, kokie serialai, aktoriai ir bendrai televizijos akimirkos jums paliko didžiausią įspūdį. Kategorijų ir teksto daug, taip kad pasiryžkite skaityti.

Apie visus serialus kalbu abstrakčiai, todėl joks siužetas čia tikrai nebus atskleidžiamas.

Telemanas geriausiam metų serialui (drama)

Mad Men

Jau tapo šiokia tokia kliše, kad kiekvieni metai yra įvardijami kaip įspūdingiausi televizijos prasme, bet tai tikrai nėra melas. Savo topą dėliojau ir persidėliojau kelias savaites, ir iš čia nepaminėtų serialų galima būtų sudaryti ne ką mažiau įspūdingą sąrašą. Visgi šis sugrįžusių serialų penketas mane paveikė labiausiai. „Game of Thrones“ šį sezoną galutinai pavergė mane į savo pusę, prie ko galėjo prisidėti George'o R.R. Martino knygų skaitymas, tačiau serialo veikėjai sparčiai auga ir siužetas nebėra bereikalingai tampomas, kas suteikia džiaugsmo. „Mad Men“, sezoną pradėję silpnokai, ilgainiui įsibėgėjo ir sukūrė geriausias ir emocingiausias savo serijas, dėl ko jau dabar gaila, kad liko tik septynios šio gėrio valandos. „The Good Wife“ man tapo maloniu šių metų atradimu - subtiliai kuriamas serialas, turintis itin didelę dramos dozę ir nuostabius veikėjus, pakeliančius šį projektą aukščiau įprastinių serialų apie teisę. „The Americans“ turbūt įvardinčiau antrąja savo vieta, kadangi šeimyniniai konfliktai, praturtinti griūnančių veikėjų gyvenimų, per daug dažnai mane palietė asmeniškai, kad šitą serialą sugebėčiau ignoruoti.

Ir visgi dėl savo pirmosios vietos neabejojau nei kiek. „Hannibal“, rodytas pirmoje šių metų pusėje, yra kažkas, ką paaiškinti yra itin sunku. Nuo antrojo šio serialo sezono jau prabėgo nemažai laiko ir nuo tada jau mačiau ne vieną nuostabų serialą, bet šiais metais būtent „Hannibal“ paliko ryškiausią pėdsaką mano televizinėse kelionėse. Pirmasis sezonas buvo neįtikėtinai stiprus, stebinęs žiūrovus savo technine puse su kinematografija ir neeiliniu garso takeliu, aktoriais ir nauju senos istorijos pateikimu. Antrasis sezonas, patobulinęs šiuos aspektus, kartu įjungė ir įspūdingą siužetą, kurio struktūra buvo sukurta itin kruopščiai, dėl ko kiekviena savaitė turėjo savo užduotį, visuomet vesdama link šokiruojančio ir dar dabar šiurpą keliančio sezono finalo. Bryanas Fulleris, kartu su juodą darbą dirbančia kūrybine komanda, jokių apdovanojimų negavo ir, tikėtina, negaus, bet „Hannibal“ jų nereikia. Serialas, kenčiantis nuo nerealiai skurdžių reitingų ir mažiausiai žiūrimoje savaitės vietoje numestų serijų, yra kuriamas savo darbą mylinčių žmonių ir dėl to ištikimi žiūrovai yra apdovanojami tobula televizija.


Telemanas geriausiam metų serialui (komedija)

Louie
Veep

Komedijos prasme pastarieji metai turi įspūdingai daug pasirinkimų. Geriausiais NBC laikais situacijų komedijos buvo tiesiog nuostabios, tačiau kartu ir stipriai panašios tarpusavyje, kas po kurio laiko pradeda varyti į neviltį. Dabar tiek stiprių ir įvairių komedijų, kiek tik nori. „Orange is the New Black“ oficialiai yra vadinama komedija, net jeigu man serialas yra panašesnis į linksmų elementų turinčią dramą, bet į šią kategoriją įtraukiau todėl, kad antrasis sezonas buvo nei kiek neprastesnis nei pirmas ir serialas vis dar yra neįtikėtinai stiprus, sugebantis kokybiškai žongliruoti didžiulį veikėjų būrį. „Brooklyn Nine-Nine“ nuo pirmojo savo sezono tikrai nesuprastėjo (o pernai šiuose prestižiniuose apdovanojimuose serialas netgi triumfavo) ir istorijos ten vis dar yra vežamos įdomių veikėjų, tiesiog bendras lygis kitur yra stipriai pakilęs.

Išsirinkti iš likusio trejeto yra dar sunkiau. „Louie“, mano manymu, pirmus tris sezonus drąsiai buvo geriausia pastarojo dešimtmečio komedija, ir kuo daugiau ankstyvąsias serijas peržiūrinėju, tuo labiau tuo įsitikinu. Ketvirtasis sezonas buvo labiau asmeniškas ir daugiau priminęs dramą nei humorą, kas nėra blogai, tačiau istorijų pasakojimas man buvo kiek per sausas. „Community“ neturėjo jokios priežasties atsigauti, bet su Danu Harmonu grįžo garsiai ir vėl ambicingai, gražindami senąsias veikėjų savybes ir savo išprotėjimu neturintys konkurentų likusioje televizijoje. Ir visgi „Veep“, mano tik šiemet atrasta komedija (kurią apžvelgsiu artimiausiu metu), suderina visus šiuos serialus. Su giliais, bet išprotėjusiais veikėjais šita komedija humoro prasme visuomet veikia trimis lygiais ir tarp jų dar sugeba įkišti itin profesionalią politinę satyrą. Julia Louis-Dreyfus yra lobis, keliantis tą serialą į visiškas aukštumas.

Telemanas geriausiam naujam serialui

Last Week Tonight

Jeigu turėčiau bent kiek drąsos, šitoje kategorijoje tikrai laimėtų „Last Week Tonight“. Ir čia net ne serialas. Čia tiesiog yra laida, vedama iš „The Daily Show“ išėjusio brito Johno Oliverio. Šitas žmogus per kelis mėnesius sugebėjo pakeisti Ameriką, kai informaciją kartą per savaitę sugebėjo perteikti lengvai ir sklandžiai, atkreipdamas dėmesį į visuomenės visiškai pamirštas temas ir drąsiai išnaudodamas visą HBO laisvumą. Bet, kaip sakiau, drąsos šia prasme turiu nedaug, nors bet kuris serialas iš šio penketo būtų teisingas pasirinkimas. Metų pabaigoje atsiradęs „Transparent“ emocine prasme paveikė taip, kaip retas serialas, retkarčiais tapdamas tiesiog per daug asmeniškas, o Jeffrey Tamboro pasirodymas daužė širdį. „True Detective“ buvo nuostabus serialas visomis prasmėmis, pradedant pagrindinių aktorių vaidyba ir baigiant smegenis susukančiu muzikiniu takeliu, ir aš pats jį myliu labai stipriai, tiesiog jam reikėjo laiko, kad atrastų vietą mano širdyje.

Ilgai galvojau, kad geriausia šių metų naujiena man bus „Fargo“ - neįtikėtinas pusėtino filmo perdirbinys, iškart suradęs savo stilių ir sukūręs žmogiškus ir neperspaustus veikėjus juodo humoro pilnoje dramoje. Istorijos pasakojimo prasme „Fargo“ priešininku šiemet galėtų tapti nebent „Hannibal“. Tačiau didžiausią įspūdį galiausiai paliko „The Leftovers“. Serialas man yra tobulos struktūros pavyzdys, kai net ir nereikalingai atrodžiusios serijos pirmo sezono atomazgai turėjo didžiulę įtaką. „The Leftovers“ slogios ir liūdnos atmosferos nesupainiosi su niekuo kitu, ir net jeigu veikėjai čia nei karto nenusišypsojo, jie buvo įdomūs ir tikri - tokie, kad kai jiems kas nors atsitikdavo, per kūną pereidavo šiurpas, ir kiekvienas tai galintis padaryti serialas yra vertas neeilinės pagarbos.

Telemanas geriausiam metų atradimui

Veep

Net kai naujai pasirodančių serialų, atrodo, yra per akis, aš vis dar bandau skintis kelią per klasikinius serialus ir tuos, kurie vis dar yra rodomi, tačiau turi daugiau sezonų. Ir nusivilti tenka retai. Kalbant apie klasiką, šiemet mane stipriai sužavėjo komedijos. „Seinfeld“ ir „Cheers“ neabejotinai yra geriausiai parašytų mano matytų komedijų penketuke. Šie serialai taip pakeitė televiziją (ypač kurdami nebe visai šeimai tinkančias, o daug tragikomedijos turinčias istorijas), kad be jų dabartines komedijas būtų sunku ir įsivaizduoti. Kiti du dabar rodomi serialai - jau minėtas „Veep“ ir „The Good Wife“ - yra tiesiog džiaugsmas mano akims. Geriausia šių dienų komedija ir viena stipriausių dramų savo centru padaro moteris. Ir ne tas užsispyrusias ir perdėtai kietas, bet subtilias ir savais būdais besiskinančias kelią tarp vyrų, į ką žiūrėti yra neįprasta ir smagu. Tačiau „The West Wing“ yra kita lyga. Šitas serialas pirmoje metų pusėje man padarė itin didelį darbą, nes buvo laikotarpis, kai visi serialai pradėjo atrodyti vienodai, besikartojančiai ir nuobodžiai. „The West Wing“, su neeilinėmis politinėmis dramomis, savo darboholikais veikėjais, nuolat antrame plane vykstančiu veiksmu ir, be jokios abejonės, legendiniais Aarono Sorkino dialogais, yra septynis sezonus (pirmi keturi iš jų yra tiesiog tobuli) trunkanti televizijos šventė. Kai po dešimčių serialų atranda toks, dėl kurio gali gyventi su trimis valandomis miego, atradai kažką rimto.

Telemanas geriausiam metų aktoriui

Matthew McConaughey, „True Detective“

Ar galima buvo rinktis kitą variantą? „True Detective“ turėjo savų problemų, kurias paminėjus internetai jus gali užmėtyti akmenimis, bet Rastis ir jį įkūnijantis Matthew McConaughey nebuvo viena jų. Perspaustas, kitame pasaulyje gyvenantis, apsinešęs, bet įspūdingais dialogais kalbantis ir didesnę teisybę nei bet kas kitas užuolankomis pasakantis veikėjas nebūtų veikęs su bet kokiu aktoriumi. Dėl žiniasklaidoje vis šmėžuojančio McConaughey ilgainiui galima įsitikinti, jog nuo šio veikėjo jis skiriasi ne taip jau ir stipriai, todėl vaidinti jam gal ir nebuvo sunku, tačiau Auksinį gaublį jis turėtų pasigriebti be didesnių problemų.

Verti paminėjimo: Jon Hamm („Mad Men“) - už bene emocingiausias metų scenas; Jeffrey Tambor („Transparent“) - už įtikinimą, kad kitokie žmonės gali drąsiai didžiuotis savo unikalumu; Matthew Rhys („The Americans“) - už skausmo, bandant suderinti asmeninį gyvenimą ir pasaulinės svarbos darbą, perteikimą.

Telemanas geriausiai metų aktorei

Julianna Margulies, „The Good Wife“

Rinktis buvo nelengva, nes yra daug gerų ir skirtingų aktorių, ir joks vaidmuo šiemet neišsiskyrė taip, kad iškart automatiškai šautų į galvą. Turbūt renkuosi pagal tai, kokią svarą serialui turi aktorė, o be Margulies „The Good Wife“ tiesiog išsiderintų. Tai yra serialas, kuris su savo beprotišku tempu ir dešimtimis vienu metu vykstančių įvykių itin dažnai balansuoja tarp baisiausio žmonių košmaro ir atmestino scenaristų linksminimosi. Margulies ir jos veikėja viską sutvarko taip, kad „The Good Wife“ tampa subtiliausiu dabar rodomu serialu - Alicia Florrick yra įkūnijama taip, kad ji rodo tik minimalias emocijas, nes ji yra vienas iš nedaugelio stresą galinčių ištverti žmonių „The Good Wife“ pasaulyje. Čia menas gimsta tiesiog prieš akis.

Verti paminėjimo: Claire Danes („Homeland“) - už tai, kad „Homeland“ apsisuko 180 laipsnių ir tuo pačiu sugebėjo sukurti įsimintiniausią sezono sceną panaudojant serialo praeitį, o Danes ten parodė visą talentą; Julia Louis-Dreyfus („Veep“) - už tai, kad yra geriausia šių dienų aktorė komedijose ir nuostabi viceprezidentė; Tatiana Maslany („Orphan Black“) - už tai, kad aš ją vis dar myliu ir pykstu ant savęs dėl to, kad jos darbas man jau atrodo per daug įprastai; Keri Russell („The Americans“) - už tai, kad sukūrė televizijoje šiuo metu labiausiai už širdies griebiantį šeimos moters pateikimą.

Telemanas geriausiam metų antro plano aktoriui

Billy Bob Thornton, „Fargo“

Lieku be žodžių, kai bandau suprasti, kokiu būdu veikė Billy Bobo Thorntono pasirodymas. Jo veikėjas yra klasikinis Bondo blogiukas, numatantis daug žingsnių į priekį, bet kažką vis tiek padarantis ne taip. Čia turbūt „Fargo“ scenaristų nuopelnas, kad nei veikėjas, nei visas serialas neatrodė perspausti - tiesiog buvo sukurtas pasaulis, kur tragikomedija tapo natūraliu funkcionavimo būdu. Thorntonas kiekvieną savaitę varė nepaaiškinamą siaubą ir, sumaišius su staigiais siužeto vingiais, emocijų suteikė daugiau nei bet kas kitas visame seriale. Bet jo žvilgsnis net nevaidinant kiek baugina, tad vėlgi - vaidybos gal ten nebuvo daug.

Verta paminėti: Woody Harrelson („True Detective“) - už tai, kad savo serialui protu nesuvokiamu būdu suteikė tikroviškumo ir dėl to viskas tapo dar kraupiau; Robin Lord Taylor („Gotham“) - už tai, kad ilgą laiką buvo vienintelis, tempiantis labai pusėtiną serialą.

Telemanas geriausiai metų antro plano aktorei

Allison Tolman, „Fargo“

Retai taip būna, kad niekur nevaidinęs žmogus tiesiog pribloškia visus žiūrovus, bet su Tolman atsitiko būtent taip. Menka paslaptis, kad daugelis aktorių, kurie įkūnija vienintelius rimtus ir absurdiškumą suvokiančius veikėjus savo seriale, atrodo galbūt geriau nei iš tikrųjų yra, tačiau tai man per daug nerūpi. Allison Tolman savo veikėjos mažo miestelio naivumą, darbštumą ir linksmumą perkėlė į ekraną taip, kad bent jau aš visiškai patikėjau nepatyrusios policininkės darbu tokioje keistoje byloje. Tai, jog ta veikėja dar bandė gyventi ir asmeninį gyvenimą, davė daug pliusų ir jos plėtojimui, ir Tolman vaidybai. Dabar ją kuo greičiau turėtų pasigriebti besikuriantys serialai.

Verta paminėti: Christine Baranski („The Good Wife“) - už tai, kad iš kitų antro plano veikėjų rimtai įsiminė tik ji ir už tai, kad jeigu vaidini stiprią ir kietą veikėją, ją reikia vaidinti būtent šitaip.

Telemanas geriausiam lietuviškam projektui


Jeigu galvojate, kad čia veikia korupcija, galvojate teisingai. Po to, kai parašiau šią vasarą rodyto dar vieno Starkaus ir Radzevičiaus kelionių ciklo apžvalgą, įvyko nemažai dalykų. Tas straipsnis tapo pačiu skaitomiausiu per blogo istoriją, atėjo dar daugiau naujų skaitytojų ir toks Martynas Starkus uždėjo mano citatą ant savo knygos „Žemyn galvą į Australiją“. Vėlgi, lietuviškos televizijos žiūrėjau nedaug ir maždaug tik tiek, kad įvykdyčiau pažadą per šiuos metus parašyti apžvalgą apie ką nors lietuviško. Tačiau „Visos Australijos dulkės“ glosto širdį dėl to, kad šita laida visai neprimena lietuviškumo - laida dvelkia vakarietišku laisvumu, yra kuriama žiūrovų poreikius suprantančių žmonių ir tiesiog kelias savaites vasarą tapo dalyku, kurį pasižiūrėjęs galiausiai nusišypsosi, o ne norėsi išsibadyti akis, kaip būna su didžiąja dalimi lietuviškų televizijų rodomų dalykų. Bet gal jūs irgi taip kalbėtumėt, jeigu jūsų žodžius atspausdintų ant knygos.

Telemanas didžiausią pažangą padariusiam serialui

„The Walking Dead“

Net jeigu savo pirmosios penkto sezono pusės pabaigoje „The Walking Dead“ nuėjo ne ta linkme, nepaminėti šio serialo negaliu. Jo scenaristai darė tokius drąsius ir įdomius dalykus, kad jie stebino net visko mačiusius. Tai yra serialas, kuris muša visos televizijos rekordus - net jeigu valandą televizoriuje būtų rodomas Normano Reeduso veidas, jį žiūrėtų milijonai žmonių. Vietoje to „The Walking Dead“ nusprendė pagrindinius veikėjus suskirstyti į kelias grupes ir turėti kelias siužeto linijas, sugebėjo pristatyti naujus ir nelabai klišinius veikėjus, išdrįso skintis į priekį ir netgi atskleisti svarbias paslaptis netempiant dar trijų sezonų. Šį sezoną daugelis antro plano veikėjų tapo svarbiais žaidėjais, kurie nėra statomi prieš kameras dėl kelių banalių žodžių, ir bent jau kurį laiką „The Walking Dead“ atrodė kaip serialas, sugebėjęs puikiai suderinti psichologiją, veiksmą ir protu nesuvokiamus reitingus. Iliuzija greitai baigėsi, bet žinoti, kad „The Walking Dead“ scenaristai sugeba tokius dalykus, yra malonu.

Telemanas geriausiai metų serijai

„Hannibal“, Mizumono

„Masters of Sex“ su „The Fight“ man priminė, dėl ko aš taip myliu butelines serijas, kai į paviršių iškyla visi veikėjų nesutarimai ir pasirodo visas scenaristų originalumas. „True Detective“ su „Who Goes There“ man priminė, dėl ko televizija apsimestinių kino ekspertų negali būti nurašomas kaip trečiarūšis produktas, nes techninė pusė šioje serijoje buvo vienas įspūdingiausių mano matytų dalykų televizijoje. „Hannibal“ su „Mizumono“ man priminė, dėl ko šitą serialą vadinu geriausią struktūrą televizijoje turinčiu serialu, nes net po visą sezoną keltos įtampos ši serija tiesiog pribloškė. „Community“ su „Cooperative Polygraphy“ man priminė, dėl ko myliu Daną Harmoną ir kad protingiausios komedijos priverčia juoktis garsiausiai ir ilgiausiai. Tačiau „Mad Men“ su „The Strategy“ man davė skaudžiausią priminimą iš visų. Serija parodė, kaip per septynis sezonus aš susigyvenau ir pamilau šituos veikėjus, kiek daug vietos jie užima mano širdyje ir kad aš dar nesu pasiruošęs jų išėjimui. Ta serija buvo absoliučiai tobula, ir jeigu su ja būtų pasibaigęs serialas, niekas net nedrįstų ginčytis.

Telemanas geriausiai metų citatai


Peter, is your social worker in that horse? - Will Graham, „Hannibal“

11 komentarų:

  1. O "Mėnulio fazę" ar žiūrėjai? Jei taip, tai kokios nuomonės?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mačiau tik pirmą laidą ir vis norėjau sugrįžt, bet tempiau tiek, kad galiausiai dingo, taip kad rimtai pakomentuot negaliu. Toks eksperimentinis projektas pasirodė, sukurtas daugmaž taip, kad tik neapeliuotų į platesnę auditoriją, bet būna atvejų, kai tokios laidos ilgainiui įdomiausiomis tampa. Bet kažko konkrečiai pagirti ar supeikti tikrai negaliu, tiesiog mačiau per mažai.

      Panaikinti
  2. „True Detective“ turėjo savų problemų, kurias paminėjus internetai jus gali užmėtyti akmenimis". Gal galima plačiau? Nesidomiu, ką kalba kritikai, ar kiti žiūrovai, bet jei neklystu jau nepirma karta apie tai rašai. Įdomu, nes man asmeniškai tai tobulas darbas, gal kažko nepastebėjau? Akmenimis mėtytis nesiruošiu, jeigu nuomones išsiskirs, tad sakyk kas ir kaip ten tavom akim žiūrint.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėl to akmenų mėtymo užsiminiau tik todėl, kad labai didelė dalis „True Detective“ gerbėjų šitą serialą laiko geriausiu dalyku televizijoje, ir užsipuola visus, kurie apie jį pasako ką nors blogo. Su užsieniečiais šitas dalykas matosi ryškiau, bet jau ir su lietuviais šitą patyriau.

      Man pačiam, pavyzdžiui, kažkiek kliuvo pirmo sezono struktūra. Pirmos serijos buvo daugmaž tuščios, rodžiusios tą patį Rasčio kalbėjimą. Dialogų prasme jos atrodė stipriai, bet serialuose tokie dalykai, nebandant paaiškinti viso keistumo ar veikėjų, bent jau man nepatinka. Buvo kritikų, kurie kritikavo moterų pateikimą seriale, kas man pačiam per daug nekliuvo, nors keistų vietų šia prasme irgi buvo.

      Bet sakau, šitą serialą aš pats labai myliu ir tos klaidos nėra kertinės ar padarančios jį labai blogu, tiesiog jo aklai ginti tikrai nereikia.

      Panaikinti
  3. o kaip "peaky blinders"? nebandei? man asmeniškai vienas rimtesnių serialų šiais metais:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dar nematęs, bet daug kas stipriai įkalbinėja, tai artimiausiu metu reikės pabandyt.

      Panaikinti
    2. būtinai! lauksiu tavos nuomonės, baisiai įdomu, kaip įvertinsi:)

      Panaikinti
  4. tai kaip dėl Z Nations? Laukiu atsakymo.

    AtsakytiPanaikinti
  5. O kur mano ilgasis komentaras apie WD ir Z Nation? įžeidė tamstos ego ir nepraėjo cenzūos?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kurioj vietoj jūs jį rašėt? Visus komentarus prieš paskelbdamas peržiūriu ir jeigu tai nėra spamas, jokių necenzūruoju. Bet jeigu jums labai norisi iškart prie nelogiškų įžeidinėjimų pereiti, linksmų švenčių ir jums. Geriau įsitikinkit, kad tikrai komentarą parašėt, o ne mane kaltinkit.

      Panaikinti