2014 m. gruodžio 5 d., penktadienis

Telemano savaitė #91


The Walking Dead. 5 sezonas. 8 serija. Coda
Per du blogo rašymo metus, atrodytų, turėjau suprasti, kad „The Walking Dead“ per daug nesikeičia. Šitas serialas yra sukūręs vieną mėgstamiausių mano televizijos sezonų (pirmasis sezonas mane privertė šį serialą įsimylėti) ir vieną iš mėgstamiausių bet kokio serialo serijų („Clear“ yra tikra draminės televizijos viršūnė, kad ir kokios serijos ją būtų supusios). Ir visgi jam pagerėjus visad ateidavo nuosmukis, tik galvojau, kad dabar to nebus. Paskutinės dvi serijos man priminė, kad televizijoje stebuklų nedaug. „The Walking Dead“ scenaristai didžiąją sezono dalį kūrė tarsi klausydamiesi visos įmanomos kritikos, taip sukurdami įdomius ir gilesnius veikėjus, nesivaikydami vien zombių žudymo, bet siekdami žmogiško kontakto. Tai serialą sulėtino, bet net puslapiuose, kur tarpsta didžiausi serialo fanbojai, vykdavo kažkas nerealaus - tie žmonės serialą įsimylėjo dar labiau. „The Walking Dead“ atrado balansą, kurį pamilo ir kritikai, ir milijonai žiūrovų, ir paskutinėje serijoje visgi grįžo prie tradicijų. Visa serija gražiai buvo statoma link Riko ir ligoninės grupės susidūrimo, kartais nukrypstant prie bažnyčios ar Judžino nužudymo temos, bet viską vedant link tos vietos. Ir Betės nužudymas tapo tuo dalyku, kurio šiame seriale nemėgstu labiausiai. Scenaristai jautė pareigą ką nors nužudyti, nes čia yra midseason finale. Priešingai nei pirmoje sezono serijoje, po kurios žiūrovai buvo išprotėję dėl aukštos įtampos ir niekas nemirė, čia reikėjo nužudyti Betę, kuri pastaruoju metu tapo tarsi serialo moraline atsvara ir nebuvo tokia nepastebima kaip anksčiau. Emocine prasme jos mirtis nepaveikė turbūt nei vieno žiūrovo, nes ji kaip veikėja dar nebuvo išplėtota, bet nužudymo pliusą scenaristai užsidirbo (nors tas pliusas greitai išnyksta supratus, kad Megė tik paskutinėje serijoje atsiminė turinti seserį). Sarkazmo daug, bet kitaip tiesiog negaliu. Kai scenaristai parodo savo išmonę ir tai, jog gali sukurti kažką daugiau nei lengvą televiziją, jie per valandą sugeba viską išmesti pro langą nusirisdami iki paviršutiniško veiksmo ir veikėjų sukvailinimo. Laiko dar turiu, bet man atrodo, kad su šituo dalyku aš jau baigiau. 4/10

Brooklyn Nine-Nine. 2 sezonas. 9 serija. The Road Trip
Antrasis „Brooklyn Nine-Nine“ sezonas, nepaisant to, kad yra itin stiprus, nežavi kritikų taip įspūdingai, kaip tai darė praėjusiais metais. To priežastis, be didesnio stiprių komedijų kiekio, slypi serialo gilume. Antrasis sezonas dažniau koncentruojasi į linksmas situacijas, kas jam sekasi gerai, tačiau stipriausia komedija kyla iš žmogiškumo. Atkreipkite dėmesį, kad „The Road Trip“ yra nuostabi serija dėl to, kad ji yra apie žmonių suartėjimą. Paprastas Boilo bandymas įtikti kapitonui, o šio noras paruošti pusryčius savo vyrui yra puikiausias to pavyzdys. Veikėjai vienas kitam rodo dėmesį, ir mažas akcentas, jog kapitonas ne tiek mokosi gaminti, kiek mokosi gaminti dėl kito žmogaus, visiškai pakeičia šią istoriją. Humoro prasme geriausiai pasirodžiusi Terio/Rozos/Džinos istorija irgi turėjo žmogiškumo elementų. Jų buvo mažiau, sukoncentruotų į Džinos rūpinimąsi kolege ir Rozos dėkingumą, tačiau dialogai čia buvo verti „Emmy“ nominacijos. Ir visgi didžiausi laurai čia tenka Džeiko ir Eimės istorijai. Serialas gražiai buvo nukrypęs nuo jų romantikos, kai nebuvo per daug įtampos ir nenatūralaus bandymo suvesti veikėjus atgal, o dabartinis sprendimas atnaujinti jų romantiką per antraeilius veikėjus veikia dar geriau. Anksčiau ar vėliau jie vis tiek bus kartu ir čia yra tik laiko klausimas, tačiau „Brooklyn Nine-Nine“ šia prasme eina ir atsargiai, ir kiek naujoviškiau, kas siužeto linijai, kuri yra svarbi visam serialui, yra labai paranku. 9/10

Modern Family. 6 sezonas. 9 serija. Strangers in the Night
Tarp daugybės mano silpnybių žiūrint serialus, kažkur aukštumoje yra garsių filmų parodijos. Joms pasiduodu lengvai, bet nemanau, kad šia prasme esu išskirtinis - tiesiog kiekvienas, kuris supranta užuominą į kitą kultūros kūrinį, pasijaučia kažkokiu ypatingu ar nepakartojamu. Kitaip sakant, šiokia tokia aliuzija į „The Usual Suspects“, su bandymu išgalvoti įvairias vietas ir vardus matant daiktus kambaryje, man buvo linksmiausia serijos vieta. Ironiška, kad ji buvo suporuota su baisiausia siužeto linija. Aleks daužymas man primena tą beprasmį „Family Guy“ norą tampyti Meg, tik ten yra animacinis serialas - čia, bent jau teoriškai, yra tikras žmogus, kuris jau suaugo ir apie jo beviltiškumą juokeliai kada nors privalo baigtis. Kitos dvi istorijos bent jau dalinai buvo linksmos. Džiaugiausi tuo, kad Pričetų siužetas pagaliau nukrypo nuo Džėjaus amžiaus aptarinėjimo ir pagaliau buvo atkreiptas šioks toks dėmesys į Džo, kuris anksčiau ar vėliau turės pradėti vaidinti, nors jis pats kaip juokų šaltinis kol kas veikia neblogai. Kamerono ir Mičelo bandymai išsaugoti brangią sofą, aišku, galėjo baigtis kur kas lengviau, nes paprašyti elgtis atsargiai juk nėra nemandagu, bet humorą serialas dabar traukia iš visų įmanomų vietų. Net jeigu taip yra paaukojama eilinė serija, kai Lilė atsiduria nekompetetingų tėvų globoje. Bet ei - jie jau buvo blogi tėvai, viena kita papildoma serija to nepakeis. 6/10

Black-ish. 1 sezonas. 9 serija. Colored Commentary
Atskleisiu paslaptį, kad serialų serijos yra kuriamos likus bent mėnesiui (dažniausiai - kur kas daugiau) iki jų pasirodymo datos, todėl „Black-ish“ niekaip negali reaguoti į baisius su rasizmu susijusius įvykius JAV, o pirmo sezono serialui to daryti iš viso nepatartina. Ir visgi jie dabar po truputį pradeda krypti nuo rasinės temos, kur kas daugiau dėmesio kreipdami į pagrindinę Džonsonų šeimą. Sutinku, kad ši serija buvo kiek nenatūrali, bet jos esmė yra reikalinga. Džonsonai privalo suartėti ir dėl savęs, ir dėl serialo. „Colored Commentary“ paliečia kiekvieną jų, kuomet tėvas bando išsiaiškinti apie skylę sienoje, ir serialas ryžosi televizijoje kiek rečiau sutinkamam sprendimui serijos pagrindine nusikaltėle paverti mažą mergaitę, nors čia mačiau per daug progų, kurios nebuvo išnaudotos net ir paprastam humorui. Serialo stiprybe vis dar lieka jo subtilūs rasiniai nukrypimai („African American Express“ mane privertė užspringti), bet smagu matyti „Black-ish“ bandymą tapti labiau į veikėjus, ne į jų fizines ypatybes dėmesį kreipiančiu serialu. Su humoru šįkart prastai, bet idėjos patiko. 6/10

Arrow. 3 sezonas. 8 serija. The Brave and the Bold/The Flash. 1 sezonas. 8 serija. Flash Vs. Arrow
Šiaip apie šiuos serialus atskirų apžvalgų nerašau, net jeigu juos pradėjau žiūrėti kiekvieną savaitę, bet dabar susilaikyti sunku. Šitas crossoveris, sakau nelabai perspausdamas, yra kažkas, ko televizijoje dar nelabai matėme. Čia persipina serialai, kuriuos ilgainiui tikrai papildys daugiau projektų ir visata tik dar labiau plėsis (bendros jų serijos abu serialus reitingų prasme pakėlė į neregėtas aukštumas, taip kad jų ateitimi neabejokite). Ir aš likau sužavėtas. Tikėjausi paprasto veiksmo, daug darbo nereikalaujančių dialogų tarp dviejų komandų ir abiejų herojų bendro darbo. Gavau dvi serijas, kurioms labiau rūpėjo serialų pagrindas, ne veiksmas. Bario ir Oliverio konfrontacija parodė herojų priešingumą, kai jaunesni eina prieš patyrusius ir super galias turintys eina prieš, na, patyrusius, ir viso to atomazga buvo išspręsta gražiai ir veiksmo, ir dialogų prasme. Kas linksmiausia, jau antroje serijoje galima buvo pamatyti visus šiuos pasikeitimus, kai Oliveris nepraleido visos serijos skųsdamasis, o suprasdamas Bario pagalbą jam ir „Arrow“ serija jau tapo abiejų komandų suartėjimu, ne dar vieno konflikto pradžia. Scenaristai čia sugebėjo ir pasismaginti, efektingai išnaudodami antraeilius veikėjus humorui ir rimtesnėms temoms (daktaras Velsas man dabar yra neaiškiausia „The Flash“ dalis, nes jo piktumas ir blogumas kišamas taip įkyriai, kad ilgainiui jis turėtų tapti geriečiu, nes taip veikia televizija), todėl bendros serijos tikrai yra pasisekusios. Bijojau, kaip bus išnaudotas „Arrow“ rimtumas ir „The Flash“ laisvumas, bet scenaristai bendrai dirbo gražiai ir abi atmosferos viena kitą papildė, o tolimesnių serijų dabar tiesiog negaliu sulaukti. 9/10

Savaitės serialas - The Flash/Arrow

Savaitės scena - Modern Family. The Usual Suspects


Savaitės citata - Brooklyn Nine-Nine. 'As a lawyer, it’s my duty to tell you to shhh.'

O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

1 komentaras:

  1. Ačiū už Arrow ir The Flash apžvalgą. Ir kad ir kaip mylėčiau Arrow, manau šį sykį stipresnė buvo The Flash dalis (nors dar tiksliai nežinau, ar taip yra dėl to, kad joje pasirodė visa Arrow komanda, ar dėl to, kad buvo labai smagu pamatyti tamsiąją Bario pusę. Bet kokiu atveju, The Flash dalis labai skaniai susižiūrėjo). Taigi iš "The Flash" dalies labiausiai įstrigo Diglo reakcijos į Flešą, Oliverio ir Bario treniruotė, na ir aišku pagrindinė kova! Strėlėje labai retai matome kovas sulėtintai, todėl visos tos "Slow motion" scenos taip maloniai susižiūrėjo... O vieta, kur Oliveris krito nuo stogo... Kažkaip aplankė dejavu jausmas apie Sarą... Na ir ašku serijos pabaiga, kur pasirodė kai kas iš Oliverio praeities. Ateity ta tema tikrai dar bus paliesta, tik dar neaišku, kokiomis aplinkybėmis.
    O Arrow dalyje labiausiai įstrigo Kapitonas Bumerangas. Tikrai vienas iš žiauriausių ir kiečiausių iki šiol pasirodžiusių blogiečių. Labai stiprus varžovas ir tie jo iš visur skraidantys bumerangai tikrai šiurpiai atrodė. Tik va pats Flešas man čia nelabai žiūrėjosi. Kažkaip jo tie juokeliai ir vėjavaikiškumas nelabai derėjo visoje toje mėsmalėje. Nors ir neblogų dialogų buvo.

    AtsakytiPanaikinti