2015 m. sausio 20 d., antradienis

Serialo apžvalga. „Penny Dreadful“: šviežiai pateikiama klasikinė literatūra

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Penny Dreadful“ serijos.

Po aštuonių pirmojo „Penny Dreadful“ sezono serijų negaliu jums pasakyti, apie ką yra šis serialas. Ne todėl, kad slėpčiau kokią nors paslaptį - sudėlioti šio serialo siužetą galvoje yra itin sunku. Galima netgi ginčytis, kad viską vienijančio siužeto „Penny Dreadful“ tiesiog neturi ir, tiesą sakant, serialui jo visai nereikia. Jis susideda iš daugybės mažų istorijų, kurios sukasi apie serialo veikėjus, ir visas jas vienijantis tikslas yra paprastas: suteikti platformą kūrėjams tam, kad jie galėtų kitaip nei įprasta pateikti kiekvienam žiūrovui pažįstamus personažus. Taip, visus pagrindinius „Penny Dreadful“ veikėjus žiūrovai turėtų pažinoti itin gerai, ir būtent tame slepiasi serialo originalumas.

Naujausio Bondo filmo „Skyfall“ kūrėjų Samo Mendeso (kuris yra įvardijamas tik kaip prodiuseris) ir Johno Logano bendras projektas yra tarytum anglų literatūra televizijoje. Vykstantis karalienės Viktorijos laikų Anglijoje, veiksmas dažniausiai sukasi apie tai, kaip vienas vyras nusprendžia ieškoti savo pagrobtos dukros ir pakeliui akis į akį susiduria su keisčiausiais žmonėmis ir reiškiniais. Seras Malkolmas nėra pagrindinis serialo veikėjas ir pirmojo sezono pabaigoje jo rolė yra visiškai kitokia nei pradžioje, kas jums turėtų sudaryti bent šiokį tokį vaizdą apie „Penny Dreadful“ pasakojimo stilių. Serialas dažnai yra lyginamas su „The League of Extraordinary Gentlemen“ komiksais, kurie taip pat suburia garsiausius literatūros veikėjus, tik šiuo atveju labiau susijusius su moksline fantastika, o „Penny Dreadful“ tiesiog sumaišo fantastiką su realiu pasauliu.

Visos serijos, sukurtos Johno Logano (kartu parašiusio ir „Gladiator“, „Hugo“ ir daugelį kitų žymių filmų), yra sukurtos taip, kad jų su niekuo nesumaišysi. Jeigu klasikinę anglų literatūrą įsivaizduojate kaip pripildytą įdomių stilistinių motyvų ir nenatūralių, bet ausiai malonių dialogų, „Penny Dreadful“ yra būtent tai. Stiliaus prasme serialas tikrai yra išskirtinis dabartinėje televizijoje. Pagal aprašymą būtų galima spręsti, kad jis turi daug siaubo elementų, ir tai tikrai yra tiesa, nors žiūrovų gąsdinimas nėra pagrindinė „Penny Dreadful“ užduotis. Keturių režisierių po dvi serijas režisuotas pirmasis sezonas tiesiog yra sukurtas tokioje aplinkoje, kurioje visą seriją galimą laukti gąsdinančio siurprizo, kuris taip ir neateis. Tamsūs tonai, silpnai apšviestos patalpos, dažniausiai naktį vykstantis veiksmas ir trilerių bei siaubo žanrų muzikos mišinys patys savaime sukuria kraupią atmosferą, ir tam tikra prasme toks siaubo pateikimas yra dar subtilesnis, nes nežinia už paprastą baimę mene veikia kur kas stipriau.

Iš pirmo žvilgsnio panašų stilių tarp šio serialo ir neseniai apžvelgto „American Horror Story“ pamatę žmonės kartu suskuba pasakyti kažką protingo ir pradeda lyginti šiuos du kūrinius. Tarp jų yra vienas esminis skirtumas: abu serialai pasižymi chaosu, tačiau kai „American Horror Story“ dėl to jums gali įvaryti neurozę, „Penny Dreadful“ chaosas yra malonus akiai. Jeigu pereitume prie objektyvesnių tokio pastebėjimo ištakų, „Penny Dreadful“ siužetas veikėjų rodymui yra absoliučiai nereikalingas, ir nors su „American Horror Story“ turėtų būti panašiai, šio projekto kūrėjai neriasi iš kailio ir niekaip nesukuria viską vienijančio siužeto. „Penny Dreadful“ naujų veikėjų pristatymas yra paprastas - anksčiau matyti veikėjai susitinka su naujaisiais, su jais praleidžia šiek tiek laiko ir paleidžia vienus į pasaulį, suteikiant jiems savarankiškumą ir šviežumą.

Toks pasaulio statymas bet kokioje meno formoje yra ir efektyviausias, ir sunkiausias, nes ne kiekvienas kūrėjas gali kurti vis naujus veikėjus ir pateikti juos taip, kad žiūrovai nereikalautų veiksmui grįžti prie senų pažįstamų. Johnas Loganas, panašu, yra vienas tų retųjų scenaristų. Taip, jis turi ganėtinai aiškų šabloną kiekvienam veikėjui ir pagrindines jų savybes žino turbūt visi žiūrovai, ir nors modernia adaptacija šio serialo nepavadinsi, daugelis veikėjų turi naujų savybių, kurios yra pristatomos logiškai ir nesijaučia per daug pritemptos. Loganas „Penny Dreadful“ pasaulį bando statyti visapusiškai ir į gylį, ir į plotį, pristatydamas vis daugiau veikėjų, per kartu ir nieko nelaukdamas leisdamasis į jų psichologiją. Ilgainiui „Penny Dreadful“ tikrai primena solidžią klasikinę knygą, kurioje tarytum bereikšmiai pastebėjimai apie veikėjus skaitytojams padeda susiformuoti tikslesnę nuomonę apie juos. Šiame seriale smulkių scenų bent jau pirmosiose serijose yra daug, ir nors atrodo, jog mažų mergaičių svaičiojimai apie svajonių jaunikį yra visiškai nereikalingi, jie prie serialo gilumo prisideda dar labiau.

Aktorių prasme serialas taip pat yra stiprus ir kartu dar kartą pabrėžiantis, jog „Penny Dreadful“ branduolys yra Bondo filmai, o tai interpretuoti galite įvairiai. Malkolmą įkūnijantis Timothy Daltonas yra buvęs Bondas, o pagal eterio laiką svarbiausia serialo veikėją Vanesą vaidinanti Eva Green buvo Bondo mergina, tai sutapimai malonūs, net jeigu ir ne atsitiktiniai. Tarp žymiųjų veikėjų yra ir kitokio seksualinio pateikimo Dorianas Grėjus (Reeve Carney), arogantiškas Frankenšteinas (Harry Treadaway), nuostabiai išplėtotas Frankenšteino monstras Kalibanas (Rory Kinnear kaip dar vienas Bondo filmų atstovas), Van Helsingas, vampyrai ir daugelis kitų. Teoriškai svarbiausias veikėjas žiūrovams yra amerikietis Ethanas (Josh Harnett), visiškai nesusijęs su antgamtiniais reiškiniais ir į viską, nepaisant savo kietumo, reaguojantis panašiai kaip žiūrovai, tik jo paties reikalingumas seriale yra ginčytinas.

Taip išgyręs serialą tiesiog turiu pasakyti, kad „Penny Dreadful“ man nepatiko taip, kaip norėjau. Galbūt čia yra subjektyvi problema, kai visa fantastika man po kurio laiko suvienodėja ir tampa šabloniška, net jeigu įgyvendinama ji tikrai kokybiškai. Ilgainiui kiek nuvargino bandymas stebinti žiūrovus siurprizais ir į fantastikos pusę atvesti tuos veikėjus, kurie gerai atrodė ir be jos. Vienaip ar kitaip, „Penny Dreadful“ šiandieninėje televizijoje yra kažkas jeigu ir ne naujo, tai malonaus. Johnas Loganas neužsiima su dalykais, kuriuos tragiškai bando įgyvendinti kiti kūrėjai vien dėl tradicijos. „Penny Dreadful“ nėra platus serialas savo tematika ir niekad nebus priimtinas plačiajai auditorijai, tačiau originalumo, klasikinės literatūros ar tiesiog fantastikos mėgėjai čia atras kažką savo.

O ką apie šį serialą manote jūs?

4 komentarai:

  1. Nesužavėjo manęs šis serialas, kaip ir mano draugo. Abu žiūrėdavome, bet pernelyg išskaidytas, intrigos mažai, nors vizualumas ir atmosfera lyg ir daug žada, bet netgi "Salemas" siaubo serialas buvo kur kas įdomesnis, jau nekalbu apie intriguojantį ir iš esmės novatorišką "Amerikietišką siaubo istoriją". "Penny D." man mažiausiai paiko. :(

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. o man patiko vaidyba, gal istemptas, bet originalus serialas, turi savotisko zavesio

      Panaikinti
  2. Liuks serialas. Manyčiau ne visur turi būti masė intrigos - ką dabartinis žiūrovas taip mėgsta. Ypač šiame serialu, kur ji yra pateikiama šiek tiek subtiliau ar galbūt ne taip pastebimai. Ir tai yra šaunu. Dėl to daugiau laiko galima skirti veikėjų charakterio analizei ir vaizdavimui - taip pat nuo pagrindinės istorijos išsišakojimas į atskiras, individualias arkas. Galbūt čia ir jūsų minėtas išskaidymas. Nors man tai buvo didelis pliusas, leidžiantis truputį giliau pažvelgti į kiekvieną veikėją, ką nevisi serialai sugeba padaryti. P.S. Šauni apžvalga. Surašyta kas aktualu, trumpai ir aiškiai, prisiliečiant prie svarbiausių serialo elementų. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. man tai Prometėjo "gimimo scena" buvo kaži koks šedevras, apskritai, nuostabus jo aktorius. vien tai truputį palenkė mane PD pusėn. o šiaip gera apžvalga!

    AtsakytiPanaikinti