2015 m. vasario 23 d., pirmadienis

Gerumas pavertė „Parks and Recreation“ svarbiausia šių dienų komedija


„Parks and Recreation“, kaip ir daugelis geriausių pastarojo dešimtmečio televizijos ir kino komedijų, gimė šiemet keturiasdešimtmetį švenčiančios laidos „Saturday Night Live“ aplinkoje. Daugiau nei prieš dešimt metų vienas iš laidos scenaristų Mike‘as Schuras bei aktoriai Amy Poehler ir Sethas Meyersas darbo metu kartu žiūrėjo paskutines britų komiko Ricky Gervaiso sukurto serialo „The Office“ serijas ir kartu verkė serialui pasibaigus. M. Schuras tuomet pasižadėjo, kad kada nors sukurs tokį projektą, kuris privers kitus žmones jaustis taip, kaip jis jautėsi žiūrėdamas „The Office“ pabaigą.

Antradienį, kuomet pasirodys paskutinė serialo „Parks and Recreation“ serija, M. Schuras savo tikslą bus neabejotinai pasiekęs. Per septynis sezonus ir 125 serijas šis žmogus kartu su itin talentinga aktorių ir scenaristų komanda sukūrė serialą, kuris pastaraisiais metais buvo kaip joks kitas dalykas televizijoje. Geriausią humorą ir didžiausią širdį turėjęs serialas metai iš metų kovojo su prastais reitingais, tačiau jau dabar aišku, kad „Parks and Recreation“ ilgainiui taps tikra televizinės komedijos klasika.

Optimistinės tikro gyvenimo nuotaikos perkeltos į serialą

Pagrindinė M. Schuro mintis prieš kuriant šį serialą buvo „Simpsonai“ tikrame gyvenime. Jis norėjo sukurti miestą, pilną keistų veikėjų, kurių kiekvieną savaitę lauktų žiūrovai, ir kokiu nors būdu suteikti jiems visiems pakankamai laiko. Patirties ji jau turėjo, nes tarp išėjimo iš „Saturday Night Live“ ir „Parks and Recreation“ sukūrimo jis buvo vienas pagrindinių amerikietiškosios „The Office“ versijos scenaristų.

Kai buvo paskelbta, jog NBC kanalas kurs naują M. Schuro serialą, daug kas neabejojo, kad tai bus reitinguose lyderiavusio „The Office“ spinoffas (kalbininkams – šalutinis projektas, savo siužetu ir veikėjais susijęs su kitu serialu). Ši mintis tik ir liko teorine, nes M. Schuras turėjo kitų planų. Pagal tuo metu vyravusias tendencijas, jis sukūrę Leslę Noup – veikėją, įkūnijamą aktorės Amy Poehler ir dirbančią mažo Pawnee miestelio parkų ir pramogų (arba Parks and Recreation, iš ko ir atsiranda serialo pavadinimas) skyriuje, kuri buvo užburta 2008 metais įnirtingai vykusios ir optimizmu tryškusios Baracko Obamos rinkimų kampanijos.

Liūdnai pagarsėjusiame pirmajame „Parks and Recreation“ sezone M. Schuras suteikė Leslei vieną tikslą – vidury miestelio esantį griovį, į kurį yra pilamos šiukšlės ir gyvena įvairiausi gyviai, paversti parku. Kaip dabar kartoja visi su serialo susiję žmonės, Leslė buvo žmogus, kuris pasiryžo iš nieko padaryti kažką, kas ją ir padarė išskirtine.

Pirmasis sezonas kūrėjams buvo pats sunkiausias, kadangi scenaristai nerado vietos daugeliui veikėjų, o dėl A. Poehler nėštumo serialas galėjo sukurti tik šešias serijas ir atsisakyti galimybės pilotinę seriją parodyti iškart po „Superbowl“ rungtynių – žiūrimiausio laiko visoje JAV televizijoje. Kritikai nebuvo sužavėti, reitingai buvo žemi, tačiau geriausiais sprendimais negarsėjantys NBC televizijos vadovai suteikė kūrybinei komandai antrą galimybę.

Unikalūs veikėjai – didžiausia „Parks and Recreation“ stiprybė

Nenoriu, kad šis straipsnis taptų išsamia serialo istorija, tačiau reikia suprasti, iš kur jis atsirado. Jau antrajame sezone scenaristai suprato, jog jie nekuria nieko originalaus ir verto dėmesio, ir visos pajėgos buvo mestos į pagrindinius „Parks and Recreation“ veikėjus. Serialo klestėjimo laikais reguliarių veikėjų buvo net dešimt – negirdėtas skaičius bet kokiame didžiųjų televizijų seriale, ypač komedijoje. Tačiau būtent tai tapo didžiausiu serialo privalumu. Jis niekada nesustodavo – įvarius vieną veikėją į kampą, kiti trys savo visiškai unikaliais sugebėjimais jį iš ten iškrapštydavo. Nei vienas veikėjas nebuvo banalus, atstovavo vis kitą komedijos žanrą, ir tai, jog jie pasirodė interneto klestėjimo laikais, serialui buvo tik privalumas.

Svarbiausias žmogus seriale be Leslės buvo Ronas Svansonas (Nick Offerman) – valdžios, kurioje pats dirba, nekenčiantis vyras, valgantis žmonėms nesuvokiamą kiekį maisto, nepripažįstantis jokių artimų santykių su pašaliniais, bet savyje turintis pakankamai širdies, kad per septynis sezonus taptų geriausiu Leslės draugu ir savotišku globėju. Geriausia Leslės draugė Ana buvo žavi realistė, niekaip nesugebanti susitvarkyti savo gyvenimo. Ją įkūnijo aktorė Rashida Jones, kuri anksčiau vaidino amerikietiškajame „The Office“, kas dar labiau stiprino kalbas dėl šių serialų sąsajos. Anai scenaristai kurį laiką nerado tinkamos vietos, tačiau ilgainiui ji tapo geriausias Leslės savybes išryškinančiu žmogumi.

Tomas (Aziz Ansari) buvo kiekvienai komedijai privalomas niekaip nesuaugantis veikėjas, šiuo atveju besidomintis visomis technologinėmis naujovėmis ir kas savaitę kuriantis naują ir vieną už kitą absurdiškesnį verslą. Iš visų „Parks and Recreation“ veikėjų, būtent Tomas kiekvieną savaitę serialui suteikdavo daugiausiai cituojamų minčių.

Antrajame sezone prie serialo prisijungė du veikėjai, kurie (tarp kitko, visiškai pagrįstai) yra laikomi serialo gelbėtojais. Adamo Scotto įkūnytas Benas buvo sukurtas tik kaip paprastas Leslės meilės objektas, tačiau absurdiška jo biografija ir supratimas, kokiame keistame miestelyje jis atsidūrė, suteikė žiūrovams pakankamai informacijos apie Pawnee išskirtinumą. Jo draugas Krisas buvo įkūnijamas didžiausios serialo žvaigždės Robo Lowe, ir tokį perspaustai optimistišką veikėją taip įtikinamai galėjo suvaidinti tik jis.

Visgi yra du veikėjai, kurių egzistavimas šiame seriale yra keistas, tačiau visą „Parks and Recreation“ įkūnijantis reiškinys. Eipril (Aubrey Plaza) yra tarsi ta viskuo besišlykštinti mergaitė iš „Adamsų šeimynėlės“, kuriai nerūpi jokie žmonės ir gyvenimas neturi prasmės, kas ją automatiškai padarė geriausia Rono drauge. Tuo tarpu Endis (Chris Pratt) buvo per visą gyvenimą į visas puses mėtytas žmogus ir geriausias grynos komedijos veikėjas visame seriale, savo naivumu ir keistumu pavagiantis kiekvieną sceną, kurioje jis pasirodo. Būtent Eipril ir Endis tapo gražiausia šio serialo meilės istorija, ir didžiulis scenaristų nuopelnas, kad nei vieną sekundę tai nesijautė kaip nenatūralus dalykas.

Iš antraeilių veikėjų į svarbesnius bėgant laikui perėjo ir dar du žmonės. Džeris (Jim O‘Heir), kurio vardas serialo metu keitėsi nesuskaičiuojamą kiekį kartų, yra nesėkmingiausias ir žiopliausias veikėjas, turintis geriausią asmeninį gyvenimą visame seriale. Tuo tarpu Dona (Retta) yra tarytum Tomo papildinys ir dažniausiai yra skirta keleto linksmų sakinių pasakymui per seriją, tačiau nuo to ji netampa prastesne veikėja.

Leslė ir Amy Poehler – problemas sutvarkančios moterys

Kad ir kaip bebūtų, kad ir kiek bet koks serialas turėtų veikėjų, viskas subyrėtų neturint pagrindinio herojaus. Ir Leslė yra aiškiausias to pavyzdys. Pagrindinė „Parks and Recreation“ grupė per sezoną bent kelis kartus atsiduria ant visiško bedugnės krašto ir būtent Leslė tampa tuo žmogumi, kuris viską išgelbėja. Ji nėra tobula, dažnai pati nukenčianti dėl savo optimizmo, tačiau ji yra šventai tikinti gera bet kokios problemos baigtimi ir pakankamai užsispyrusi, kad išgarsėtų visame miestelyje. Žmonės iš jos juokiasi tol, kol nepradeda bijoti, ir ji savo įkyrumu pasiekia pačių neįtikinamiausių tikslų.

Tiesa ta, kad Leslė ir ją įkūnijanti Amy Poehler ne taip jau ir skiriasi. A. Poehler galbūt nėra tokia įkyri ar nuožmi, tačiau kiekvienas „Parks and Recreation“ vaidinęs aktorius tvirtina, kad būtent ji suklijuoja visą serialo kūrybinę grupę. Pasižiūrėkite bet kokį A. Poehler interviu (arba, geriau, perskaitykite jos autobiografiją „Yes Please“, kuri bent jau man paliko nemenką įspūdį) ir suprasite, kad jos nuoširdumas, pasitikėjimas žmonėmis ir humoro jausmas yra užburiantis.

Piktieji viršininkai

Nepaisant to, kad pirmasis sezonas nekelia pačių maloniausių jausmų, ilgainiui „Parks and Recreation“ tapo daugelio numylėtiniu. Kritikai šį serialą visuomet bandė traukti už ausų, stengdamiesi į jį atkreipti didesnį žiūrovų dėmesį, ir jų meilė „Parks and Recreation“ atžvilgiu tęsiasi iki šiol. Įvairūs apdovanojimai serialą taip pat pastebėjo, nors rimčiausias pripažinimas serialą aplankė tik 2014 metais, kuomet Auksinių gaublių“ ceremonijos metu „Parks and Recreation“ laimėjo geriausios komedijos, o Amy Poehler – geriausios aktorės kategorijose.

Atrodo, kad vieninteliai nepastebėję šio serialo liko žiūrovai. Ieškoti kaltų dabar jau per vėlu, bet vis tiek didžiausi tokios situacijos kaltininkai yra NBC televizijos vadovai. Tik pagalvokite – „Parks and Recreation“ buvo serialas, kuris atsirado pačiu metu. Ronas Svansonas jau įėjo į interneto folklorą kaip kiečiausias vyras pasaulyje, o visos serialo citatos kaipmat išpopuliarėja internete. NBC nesunkiai galėjo užkabinti jaunąją ir daugiausiai pinigų televizijoms atnešančią auditoriją.

Paskutiniais metais atsirado dar dešimtys naujų galimybių. Amy Poehler pramogų pasaulyje turi neįtikėtiną reputaciją ir yra žiūrovų mylima aktorė. Tomą įkūnijantis Azizas Ansari tapo vienu iš daugiausiai žiūrovų pritraukiančių stand-up komikų Amerikoje. Robas Lowe ir toliau didino savo kaip žvaigždės statusą. Eipril vaidinanti Aubrey Plaza vaidino ne viename rimtos sėkmės susilaukusiame filme. Galų gale Endį įkūnijantis Chrisas Prattas tapo didžiausia žvaigžde planetoje – jis atliko pagrindinius vaidmenis didžiausiuose praėjusių metų filmuose „Guardians of the Galaxy“ ir „The Lego Movie“, o šiemet savo sėkmę tęs su „Jurassic World“.

NBC dėl to nedarė nieko. Nežinia, kas užpykdė šios televizijos vadovus, bet daugybė televizijos ekspertų teigė nematę nieko panašaus, kai didžiausias įmanomas žvaigždes turinčio serialo paskutinis sezonas yra praktiškai niekur nereklamuojamas. Ir suprantu, kad kažką blogo sakyti apie NBC po to, kai tragiškus reitingus turintis serialas buvo rodomas net septynis sezonus, yra visai nepadoru, tačiau televizija, kuri vos prieš dešimtmetį garsėjo savo nuostabiomis komedijomis, dabar paskutinę likusią situacijų komediją nugrūdo užmarštin. Daug klausimų sukėlęs sprendimas pagreitinti paskutinio „Parks and Recreation“ sezono rodymą ir kas savaitę parodyti po dvi serialo serijas yra paskutinė iš daugelio NBC keistenybių.

Širdis ir gerumas

Ir visgi užkadriniai dalykai serialui niekada nekenkė. Jis neabejotinai bus vienas tų, kuriuos su kiekvienais metais atranda vis daugiau žmonių. Nes „Parks and Recreation“ buvo visiškai unikalus. Taip, tai buvo komedija, kurios trečiasis sezonas turbūt yra vienas geriausių bet kokios komedijos sezonų. Visuomet originalūs scenaristai atrasdavo istorijų, kurios buvo linksmos ir niekad nebūdavo vienpusiškos, linksminančios žiūrovus ir per fizinę, ir per žodinę komediją.

Tačiau, visų svarbiausia, „Parks and Recreation“ turėjo širdį. Paprasta, bet šiandien joks serialas to neturi. Laikykite mane tuo ant viso pasaulio piktu žmogumi, kuris aiškina, kad anksčiau buvo geriau, tačiau taip jau yra. Dabar visos komedijos yra piktos, besišaipančios iš savo veikėjų, įstumiančios juos į nepatogias padėtis ir besijuokiančios iš to, kaip jiems nesiseka.

„Parks and Recreation“ visi buvo geri. Neperspaustai, nes visi vienas iš kito dažnai šaipydavosi, tačiau nebuvo serijos, kur veikėjai išsiskirstytų susipykę. Svarbiausia ir labiausiai iš kitų šį serialą išskirianti „Parks and Recreation“ savybė ir buvo kiekvieno veikėjo širdis – ar tai būtų vienas iš pagrindinių veikėjų, ar vienas iš dešimčių antraeilių veikėjų, gyvenančių Pawnee miestelyje. Apie pastarąjį būtų galima parašyti atskirą straipsnį, nes ten sukurti veikėjai, pradedant viską per daug išaiškinančiu žurnalistu Perdu ir baigiant kvailu miestelio tarybos nariu Džemu, yra geriausi serialo scenaristų genialumo pavyzdžiai.


Visi, kurie matė „Parks and Recreation“, šį serialą mylėjo. Jame pasirodė didžiausi kino aktoriai, žymiausi sportininkai ir, svarbiausia, politikai, visuomet priverčiantys Leslę dėl džiaugsmo kraustytis iš proto. Serialą žiūrėjo vos saujelė žmonių, tačiau tai jam veikiausiai išėjo į naudą. „Parks and Recreation“ nejautė jokio spaudimo kam nors pataikauti ir scenaristai čia galėjo į darbą pilnai paleisti savo fantaziją, ką jie sėkmingai ir padarė. Serialas, kaip ir Leslė, neklausė kritikų ir buvo visiškai nepriklausomas, ir istorija jam už tai bus dėkinga.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą