2015 m. vasario 19 d., ketvirtadienis

Sopranai. Pirmas sezonas. Boca/A Hit Is a Hit

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Pirmas sezonas. Devinta serija. Boca


Life is putting the prozac to the test. - Tony Soprano

Kiekvieno serialo gyvenime anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai tiesiog nebegalima sukurti serijos su viena mintimi. Scenaristai per pirmąsias serijas galbūt išnaudoja visas temas, kurias iš pradžių buvo sugalvoję, ir reikia sukurti bent vieną seriją neturint rimto tikslo. Tai tikrai nėra blogas dalykas, ką mums puikiai parodo „Boca“. Vietoje to, kad serija visais savo siužetais rodytų į konkrečią temą ir žiūrovams atskleistų vieną užslėptą mintį, „Boca“ jų turi ne vieną, kas ne tik išplečia pačią seriją, tačiau kartu duoda žiūrovams smulkesnės informacijos apie veikėjus, kuriuos pastaruoju metu matėme ne taip dažnai.

Jau vien seriją pradedančios mergaičių futbolo varžybos, kur vieną komandą sudaro praktiškai išskirtinai mergaitės iš italų šeimų, į paviršių iškelia mafijos atstovų charakterį. Net ir tokioje paprastoje vietoje kaip mokyklos futbolo varžybos Silvijus yra visiškai įsijautęs ir pasiruošęs už neteisingą sprendimą teisėjui iškabinti akis. Vis dažniau ir dažniau scenaristai bando nukelti mafijos atstovus į realų pasaulį, kur jie atsiduria tarp įprastų amerikiečių ir supranta, kad jų elgesys nėra priimtinas, tačiau jie to keisti visiškai nemėgina.

Vietoje to, jie visais gyvenimo klausimais pritaiko mafijos taisykles. Mergaičių komandos treneris yra atsakingas už komandos pergalę, todėl mafija jį privalo apdovanoti, nes jiems tokios taisyklės yra suprantamos. Žmogui, niekad nesusidūrusiam su mafija, tai nėra įprasta, todėl jis nejaučia jokių įsipareigojimų ir panašių dalykų tuomet, kai gauna mafijos dovanas. Treneris apie Tonį ir jo draugus galvoja kaip apie normalius žmones, atsidėkojančius, kad pastarasis gerai atlieka savo darbą, tačiau nesusimąsto, kad dabar jis tiems žmonėms turėtų jaustis įsipareigojęs.

Tonis su draugais mąsto panašiai, todėl jiems nelabai suprantama, kaip apdovanotas žmogus gali po tokių dalykų išvykti iš miesto ir persikelti treniruoti kitą komandą. Ir šioje siužeto linijoje, tarytum koncentruojantis į trenerio gyvenimą, scenaristai žiūrovams parodo kokiu būdu veikia mafijos įkalbinėjimai. Priešingai, nei yra įsišakniję daugelio žmonių galvose (mano tai tikrai), mafijos atstovai iškart nesiima smurto. Jų procesas yra laipsniškas, prasidedantis nuo mandagių kyšių, ką šiuo atveju matome kuomet Polis padovanoja treneriui didžiulį televizorių. Aišku, mafijai nerūpi pelnyti žmonių palankumą ir kyšis tiesiog reikštų tai, kad treneris dabar jau yra įsipareigojęs, tačiau viskas yra pradedama gražiuoju. Kuomet Kristoferis treneriui atveža atrastą (nors, veikiausiai, pavogtą) šunį, viskas palipa vienu laipteliu aukščiau, bet ne per aukštai. Galima natūraliai suprasti, kad vėliau ateitų šuns galas, jau pereinant prie tiesioginio smurto, tačiau mafija yra protinga ir veikianti pagal dėmesio į juos per daug neatkreipiančias taisykles.

Reikalai pakrypsta kita linkme tuomet, kai Tonis sužino, kad venas susipjausčiusi Medou draugė iš tikrųjų visa tai darė dėl to, kad yra įsimylėjusi trenerį ir su juo turėjo rimtų santykių. Ši siužeto linija pas daktarę Melfi iš dalies buvo paliesta, kuomet Tonis išreiškė baimę, kad Medou taip pat gali bandyti nusižudyti (tiesa, jų pokalbis vyko prieš žinią apie trenerio santykius su mergaitėmis), tačiau ši tema Melfi kabinete galėjo būti aptarta kur kas rimčiau, nes neišsakytų Tonio minčių šioje serijoje buvo daug. Tik tuomet, kai jis sužino apie trenerio ir mergaitės santykius, jis visiškai pasimeta. Natūralu būtų tikėtis, kad jis iškart griebtųsi rimtų sankcijų, tačiau net ir kartu su Silvijumi jie dvejoja kažką daryti, kadangi jiems sunku patikėti, jog toks iš išorės normaliai atrodantis žmogus gali padaryti tokį dalyką.

Šioje vietoje pasirodo Artis, kuris man kol kas yra vienas keisčiausių serialo personažų. Su juo rimčiau susipažinome tuomet, kai Silvijus sudegino jo restoraną, ir tada žiūrovams buvo parodyta, kad Arčio žmona nepritaria jo santykiams su mafija, net jeigu Tonis yra jo vaikystės draugas. Tai išryškėja ir šioje serijoje, kai Artis aiškiai nori linksmintis, tačiau žmonos yra traukiamas vis toliau nuo linksmybių. Ir aš suprantu, ką scenaristai čia nori padaryti - Artis turėtų būti moralinis serialo balsas, tiltas tarp eilinių žmonių ir mafijos, tačiau man jis kol kas yra toks vienpusiškas veikėjas, kad tai atrodo visai nekaip.

Arčio įkalbinėjimų dėka Tonis atsisako savo plano nužudyti trenerį ir leisti jį sugauti policijai (gražiai pabrėžiant faktą, kad nužudymas suteiktų džiaugsmo tik Toniui ir dar porai žmonių, o viešas policijos suėmimas trenerį visiškai sugniuždytų ir užsitrauktų visų žmonių nemalonę), tačiau po tų įkalbinėjimų Tonis praranda visą savitvardą. Jis dabar yra kažkokių pašalinių aplinkybių veikiamas žmogus, kuris šiuo metu gali tik nusigerti, kadangi jo kietumo lieka vis mažiau.

Kiek smulkesnėje šios serijos siužeto linijoje matome Jaunėlį, kuris vis dar randa, kaip džiaugtis gyvenimu. Pasirodo, kad jis jau kurį laiką draugauja su iš pažiūros jaunesne už jį moterimi ir džiaugiasi šia draugyste. Jis yra įkalbamas bent kurį laiką paatostogauti ir pabėgti iš vietos, kur jį gaudo FTB (nors jis yra sekamas net atostogų metu), ką jis ir padaro. Viską dar labiau praturtina scena, kuri, atrodytų, yra dar viena linksma „Sopranų“ smulkmena, kuomet draugė dėkoja Jaunėliui už jo - kaip čia pasakius - papildomas paslaugas, į ką Jaunėlis atsako supykdamas, nes vyrui taip daryti negalima. Ypač mafijoje, kur nusileidimas (tarp kitko, tiesiogine to žodžio prasme) prieš moterį yra vienas didžiausių įmanomų pažeminimų. Tik su mafijos moterimis tame ir yra esmė, kad jos dalinasi viskuo ir žodis ten laksto pilnu greičiu.

Didžiąją serijos dalį tai vis dar atrodo kaip linksmas žaidimas, kai iš pradžių dėl Jaunėlio juokiasi Karmela, paskui jį erzina Tonis, tačiau pastaruoju atveju viskas perauga į žodžių karą dėl Tonio psichoterapijos, kas jau tuoj pat gali iškilti į paviršių. Tik Jaunėlis, kaip spėjome įsitikinti, yra jautrus žmogus, kuriam rūpi, ką apie jį kalba kiti žmonės. Jis itin tamsioje ir be smurto apsieinančioje, tačiau stipriai paveikiančioje scenoje sugeba visais įmanomais būdais įžeisti savo draugę ir sugrūsti visą pyragą jai į veidą. Vien dėl to, kad ji prasitarė apie Jaunėlio jautrumą. Nes mafijoje jausmų negali būti.

Kitos mintys

  • Mafijos bosai dabar renkasi senelių namuose, nes ten jų niekas negali įtarti. Viskas per Tonį ir jo nuostabią mamą, kuri ir toliau yra įsitikinusi, kad jos sūnaus yra pasiųstas Šėtono.

Pirmas sezonas. Dešimta serija. A Hit Is a Hit




I can't tell if you're old-fashioned, you're paranoid, or just a fucking asshole. - Carmela Soprano

Kad „Sopranai“ yra susiję su italų kultūra, niekam nėra paslaptis. Visi veikėjai savo (nors, labiau, tėvų ar netgi senelių) gimtąją valstybę garbina joje veikiausiai net nebuvę ir kaip italų atstovai Amerikoje jie yra itin ryškūs. Tik niekas nepaneigs to, kad „Sopranai“ yra glaudžiai su Amerika susijęs serialas. Ne visada tiesiogine prasme ir nebandantis kiekvienoje scenoje lįsti į amerikietiškumą, tačiau scenaristams čia yra itin svarbu parodyti tai, ką reiškia būti amerikiečiu ir tai, kaip ši valstybė priima visus įmanomus žmones.

„Sopranai“, bent jau kiek aš atsimenu šį serialą, niekada nebuvo perdėtai patriotiškas serialas Amerikos prasme. Italijos prasme - be abejo, tai jau ne kartą matėme, tačiau amerikietiškumas čia veikia kiek kitaip. Jis papildo kiekvieną veikėjų gyvenimo detalę, atverdamas visas įmanomas galimybes, kas visuomet skamba nerealiai gerai tol, kol žmonės nesupranta, jog tas galimybes jie turi išnaudoti patys. „A Hit Is a Hit“ prasideda bent jau man gražiu tokio atvejo pavyzdžiu, kai Tonio gauja sugauna vieną didžiausių jų kada nors matytų pinigų siuntų ir nužudydami pasiuntinį pasiunčia žinią savo konkurentams. Vyrai tokį įvykį atšvenčia viešbutyje su savo meilužėmis, kas yra gražus itališko laisvumo meilės reikalais ir amerikietiško prabangumo suderinimas.

Vienintelis su draugais nešvenčiantis žmogus yra Kristoferis, kuris, kaip ir praėjusioje serijoje Jaunėlis, po truputį pradeda rodyti savo jautresnę pusę. Tik vėlgi, kaip ir Jaunėliui, taip ir Kristoferiui šia prasme sekasi ne taip jau ir gerai. Teoriškai jį būtų galima pavadinti romantiku, kai jam yra svarbu laiką leisti ne su kitomis merginomis, bet su savo drauge, o scenarijaus rašymas irgi yra skirtas prie meno linkusiems žmonėms. Tik Kristoferiui nesiseka nei vienu atveju, nes net ir su drauge išėjęs romantiškam pasimatymui jis galiausiai tampa tuo žiauriuoju ir negalinčiu pakęsti nemandagumo mafijos atstovu tuomet, kai su juo nėra tinkamai elgiamasi eiliniame greito maisto restorane.

Šioje vietoje serija pasisuka „Sopranams“ kol kas nelabai įprasta linkme, kai Kristoferį kaip Tonio Soprano bendrą atpažįsta garsaus juodaodžio reperio draugai ir jis yra pakviečiamas pasisvečiuoti vakarėlyje pas muzikantą. Jau čia yra užgriebiamos tik Amerikai būdingos problemos, kai konservatyvūs italai niekada nebūna per daug sužavėti juodaodžių kultūros, dėl ko vos nekyla rimtesnis konfliktas dėl Kristoferio tame pačiame restorane. Visgi pastarasis su padėtimi susitaiko, nes jo draugė Adriana pareiškia, jog ji yra pasiryžusi tapti muzikos vadybininke (ji kartu pasako, kad nenori tapti tokia nuobodžia moterimi kaip Karmela, kas yra gražus priminimas, kaip net glaudžios mafijos šeimos atstovai laiko visas nuomones savyje ir prieš kitus žmones to tikrai nesakytų).

Turiu pasakyti, kad net jeigu Adrianos naujasis pomėgis padėjo scenaristams kalbant apie amerikietiškumo temą, bendrąją prasme man jis didesnio įspūdžio nepadarė. Nemažą serijos dalį užima ne tokie ir subtilūs reperio bandymai suvilioti Adrianą ir režisieriaus bandymas pabrėžti, kad Kristoferis nesugeba pamatyti tokio atviro flirtavimo, ir tai yra vienu būdu parodoma ne vieną kartą, kas subtilumo tikrai neprideda. Kai Kristoferis sutinka, kad Adriana prodiusuotų savo buvusio vaikino grupę, būtent Kristoferis perima visą kūrybinę kontrolę, dar kartą parodant, kad šioje siužeto linijoje rimtesnio tikslo niekas neturi, nes Kristoferiui svarbiausia tik parėkti ant dainininkų dėl to, kad šie blogai dainuoja. Jo nestiprius nervus ir protrūkius mes matėme ne kartą ir man būtų buvę kur kas įdomiau pamatyti tai, kaip su užduotimi tvarkosi Adriana ir kaip antrame plane sėdi Kristoferis. Galbūt tai ir buvo scenaristų idėja, kai Kristoferis negali egzistuoti antrame plane, tačiau šitą taisyklę buvo galima kokiu nors būdu apeiti.

Muzikos prodiusavimo istorija su rimtu amerikietiškumu yra susijusi tik iš dalies. Be rasizmo temos ir tokių atskiestų konfliktų tarp italų, žydų ir juodaodžių, nieko tiesioginio čia nėra. Kur kas geriau šią temą atspindi Tonio istorija. Jis yra pasiryžęs susidraugauti su savo kaimynu, daktaru Kuzamanu, kadangi šis ir gyvena šalia, ir dar parekomendavo daktarę Melfi, todėl atsidėkoti kokiu nors būdu juk reikia. Kaip ir praėjusioje serijoje futbolo trenerio atveju, taip ir čia daktaras nelabai nutuokia į ką veliasi ir mielai priima visas mafijos atstovo dovanas. Tik dabar galia persikreipia į kitą pusę. Dabar jau Tonis yra atsidūręs prastesnėje padėtyje, kuomet jis žūtbūt nori įtikti savo kaimynui.

Priežastis nėra tokia ir sudėtinga - Tonis tiesiog nori realaus pasaulio draugų. Kai jis yra pakviečiamas smagiam pasibuvimui pas kaimyną sode, jis negali įsijungti į neįpareigojantį pokalbį, ir tuomet Tonis supranta, kad jis yra atitrūkęs nuo tikro pasaulio. Mano apžvelgtame seriale „Breaking Bad“ buvo ne viena tokia situacija, kai pagrindinis veikėjas Voltas nesuprasdavo savo jaunesnio draugo Džesio kuomet šis kalbėdavo apie neįpareigojančius dalykus. O juk būtent per tokį tuščią kalbėjimą galima suprasti žmones ir sužinoti, kokie jie yra iš tikrųjų. Tonis yra įpratęs kalbėti tik visiškai atidirbtomis temomis, apie Italiją ir mafiją, ir viskas, todėl realių draugų jis nori turėti.

Nors pastaruoju metu, kaip ir turėtų būti, apsilankymai pas Melfi tampa antraeiliu dalyku, jie vis dar yra svarbi serialo dalis. Jie ne tiek pasako pagrindinius „Sopranų“ akcentus kiek juos papildo. Kaip ir šiuo atveju, kai Tonis negražiai mėgdžioja savo vaikystės draugą, kuris sunkiai sirgo. Per vieną nedidelę sceną žiūrovai pamato, kad Tonis nori turėti tikrų draugų, tačiau kartu negalėtų jų išlaikyti, nes jis tiesiog yra nemalonus žmogus. Todėl kai jis dar kartą susitinka su tikrojo pasaulio atstovais ir pastarieji pradeda Tonio klausinėti apie mafiją ir įvairius su ja susijusius dalykus, jis nesupyksta ir nepasimeta. Jis, žiūrovams itin aiškiu būdu, pradeda meluoti, skiesti tiek, kad net susilenkia, tačiau kaip ir mafijos atveju, taip ir čia jam svarbu įtikti kitiems. „A Hit Is a Hit“ Toniui ir, tam tikra prasme, visiems žiūrovams parodo bendravimo svarbą, kaip be kitų žmonių niekas negali egzistuoti.

Smagu, kad ši siužeto linija užkabina ir Karmelą, kuri taip pat prisijungia prie kito, tikrojo pasaulio atstovių. Šiuo atveju amerikietiškumas yra dar svarbesnis, kai Karmela pajaučia, kad tos moterys gali daryti ką tik panorėjusios ir nėra taip stipriai priklausomos nuo savų vyrų, ką ji akcijų biržoje bando padaryti pati. „A Hit Is a Hit“ yra serija apie laisvę, savo tikslo siekimą ir neaprėpiamas galimybes, kurias gali išnaudoti tik pats žmogus. Na ir kas, kad Tonio nepriėmė į slaptąją susibūrimų grupę. Jeigu ne Amerika, Tonis tokios progos net nebūtų turėjęs.

Kitos mintys

  • Daktarė Melfi, Tonio dideliam džiaugsmui, pradeda atvirai žavėtis savo pacientu. Svečiuodamasi pas pažįstamą ji žūtbūt stengiasi pamatyti Sopranų namą ir džiaugiasi girdėdama, kad Toniui ji patinka.
  • Smagi detalė - atrodo, kad Melfi girdi riksmus ir jai atrodo, kad Tonis ką nors kankina, nors iš tikrųjų tai tėra jo rėkimas sporto salėje. Toniui gėda prisipažinti, kad jis gali kada nors rėkti, todėl geriau palikti pusiau atsakytą klausimą nei pripažinti tokį dalyką.
Namų darbai: s01e11 - Nobody Knows Anything / s01e12 - Isabella

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą