2015 m. vasario 21 d., šeštadienis

Telemano savaitė #95


Better Call Saul. 1 sezonas. 3 serija. Nacho
Mano bendrąją (tebūnie ir trumpą) „Better Call Saul“ pirmųjų dviejų serijų apžvalgą galite rasti čia. Ir jeigu po pirmųjų serijų dar buvo galima pagalvoti apie tai, kad šitas serialas išgyvens tik kaip „Breaking Bad“ šalutinis projektas, dabar aišku, kad „Better Call Saul“ yra savitas darinys. Taip, jame vėl yra pasakojama apie vyrą, kuriam nesiseka gyvenime ir kurį jo turima profesija netenkina, todėl jis tą profesiją nusprendžia pasukti kita linkme ir daryti nelegalius darbus. Tačiau čia yra visiškai nauja istorija ir Solas bent jau pradžioje yra dar įdomesnis veikėjas. Jis neturi nieko, tačiau turi pakankamai sumanumo, kad įsivėlęs į kvailas situacijas iš jų sugebėtų išsikapstyti. Man labai smagu pamatyti pirmuosius Solo žingsnius supratus, kad jis padarė kažką neleistino, kaip kad pinigus pavogusios šeimos įspėjimas, kad jiems gali baigtis blogai. Solui atvirai rūpi žmonės ir jo paties karjera, ir jūs jau suprantate, kokį kelią jis nuėjo iki tol, kol jį matėme „Breaking Bad“. Serialas kol kas nepersistengia rodydamas buvusius „Breaking Bad“ veikėjus ir tik dabar, pasinaudojant visiškai paprasta scena, suporavo Maiką ir Solą, kurių komandą dabar noriu pamatyti kuo greičiau. Nenoriu, kad „Better Call Saul“ jaustų įsipareigojimą rodyti veiksmą tuomet, kai jo nereikia, tačiau jau pamatėm, kad tie patys kūrėjai senų triukų nėra pamiršę, todėl per daug nesiskųsiu. 8/10

Shameless. 5 sezonas. 6 serija. Crazy Love
Po tokių serijų man darosi keista, kodėl „Shameless“ kur kas dažniau yra laikoma gryna komedija net nesuteikiant serialui dramedy statuso, bet čia jau terminologijos klausimas. „Crazy Love“ buvo viena rimčiausių serialo serijų ir, drįsčiau sakyti, yra viena geriausiųjų, kurias bet kada sukūrė „Shameless“. Iano istorija buvo tiesiog gniuždanti, nes matyti žmogų, kuris nesuvokia savo veiksmų ir viską daro iš inercijos dėl savo psichologinės būklės, yra žiaurus vaizdas. Pridėkite ir tai, kad su juo buvo kūdikis, ir tai istoriją padaro baisesne dar kelis kartus. Paskutinioji scena, kai šeima kartu su Mikiu pasiima Ianą, buvo viena emocingiausių mano matytų pastaruoju metu, nes čia ką tik įvyko baisus dalykas ir nėra nei vieno žmogaus, kurį dėl to būtų galima kaltinti. Aišku, „Crazy Love“ daugeliui įsimins kaip Džimio sugrįžimo serija, ir tegul. Man Džimis nebuvo pats svarbiausias veikėjas, kuris serialui sugebėdavo suteikti normalesnių akimirkų ir į viską pažvelgti iš šalies, kartu suteikdamas ramumo Fionai, tačiau prie jo dingimo visi jau buvo prisitaikę. Jo sugrąžinimas serialui natūraliai reiškia kažkokias permainas, kurios turbūt įvyks pusiau smagiu, pusiau draminiu būdu, tačiau jo buvimas čia manęs neveikia nei į vieną pusę. O jeigu jau kalbam apie Frenką, jis didžiąją šios serijos dalį miegojo, kas yra judėjimas tinkama linkme. 9/10

Brooklyn Nine-Nine. 2 sezonas. 16 serija. The Wednesday Incident
„Brooklyn Nine-Nine“ jau nuo pirmo sezono vidurio nebando laužyti jokių nusistovėjusių komedijos normų, nes jeigu viskas gerai sekasi ir šiaip, tai kam kažką taisyti? „The Wednesday Incident“ yra eilinis priminimas, kad šis posakis yra teisingas ir „Brooklyn Nine-Nine“ šiuo metu yra turbūt geriausia (po „Parks and Recreation“) komedija televizijoje. Kiekviena istorija, pavyzdžiui, Džeiko bandymas išsiaiškinti, kodėl kapitonas yra toks piktas, yra prikimšta mažesnių momentų, kurie yra prikimšti dar mažesnių momentų. Jau vien Džeiko bandymas parodijuoti kapitoną yra komiška situacija, bet jo sakomos nesąmonės jai suteikia dar daugiau absurdiškumo. Scenaristai dabar mėgaujasi faktu, kad žiūrovai jau pažįsta veikėjus ir žino, ką jie gali ir negali daryti, todėl visos serijos dabar yra skirtos tik linksmų situacijų kūrimui. Tai ilgainiui gali tapti problema, nes veikėjus iš nusistovėjusių vietų reikia judinti, tačiau kol kas viskas atrodo tikrai gerai. Ir negali atrodyti kitaip, nes jeigu vienoje serijoje yra kraupiai besišypsantis Holtas ir košę bandantis užgesinti Teris, reiškia, kad „Brooklyn Nine-Nine“ vis dar turi nuostabius komedijos sugebėjimus. 8/10

Parks and Recreation. 7 sezonas. 10/11 serijos. The Johnny Karate Super Awesome Musical Explosion Show / Two Funerals
Kai neatradau laiko daryti kassavaitinių apžvalgų, jaučiau, kad daugiausiai dėl to prarandu neapžvelgdamas „Parks and Recreation“ paskutinio sezono. Likus vienai serijai galiu drąsiai sakyti, kad čia yra ne tik vienas geriausių „Parks and Recreation“ sezonų, bet ir vienas geriausių paskutiniųjų bet kokios komedijos gyvavimo metų. Vien pirmoji šios savaitės serija - nu kas sugalvotų ją šitaip sukurti? Idėją yra nuostabi, bet ne likus vos porai serijų iki serialo pabaigos, o pasirodo, kad čia buvo geriausias įmanomas sprendimas. Visi veikėjai eilinį kartą parodė savo švelnesnę pusę susitelkdami į vieną tikslą - Endžio atsisveikinimą su vaikais - ir galbūt be didesnio subtilumo, bet linksmiausiu įmanomu būdu dar kartą parodė visų serialo veikėjų geriausias ir keisčiausias savybes. Serija yra švelni, tinkanti prie bendro serialo tono ir, visų svarbiausia, labai labai juokinga, taip kad viskas yra tiesiog nuostabu. Išėjimas aukštai pakelta galva yra tai, ko „Parks and Recreation“ nusipelnė. 9/10

Aš „Parks and Recreation“ rodymo metu buvau vienas tų neįdomiųjų žmonių, kurie kalbėjo apie Džerio (kad ir koks būtų jo vardas) skriaudimą ir kuriam tas dalykas bent jau nebuvo viena iš mėgstamiausių serialo dalių. Na, bent jau vardų keitimas, nes keistieji jo nuotykiai yra nuostabus dalykas. Tai, kad jis buvo paverstas miestelio meru, o Dona sugrąžino tikrąjį jo vardą, yra geriausias įmanomas veikėjo išsiuntimas. „Parks and Recreation“ niekad nebuvo piktas serialas ir kiekvieną negražų poelgį atitaisydavo penkiais gražiais, ir čia buvo puikus to pavyzdys. Ir, be abejo, Billo Murray pasirodymas bus tarp geriausiųjų serialo momentų, nes aš jau taip seniai girdėjau apie tai, kad scenaristai ir aktoriai miestelio metu nori padaryti Murray'ų, kad net sucypiau jį pamatęs. Pirmadienį iš manęs sulauksite straipsnio, kuris bus ne tiek žmonių supažindinimas su serialu kiek seilėjimasis dėl jo pabaigos, bet kitaip aš negaliu. Daugiau televizijoje tokių dalykų nėra ir nebus. 9/10

Justified. 6 sezonas. 5 serija. Sounding
Kodėl to nebuvo galima padaryti pernai? Kažkada perskaičiau pusiau juokais parašytą teoriją, kad „Justified“ kuria tik kas antrą gerą sezoną, nes antrasis ir ketvirtasis iki šiol buvo arti tobulybės, ir dabar suprantu, kad šeštasis prie jų prisijungia taip pat gražiai. „Justified“ galbūt net labiau nei „Parks and Recreation“ savo paskutinį sezoną skiria atsisveikinimui ir paskutiniam pasimatymui su visiems įprastais veikėjais, ir esmė ta, kad jie visi yra sukurti nuostabiai, o scenaristų kuriami dialogai yra vienas už kitą geresni, todėl čia nėra jokios problemos. Bobo sugrįžimas ar pagaliau rimtesnio charakterio Dafiui sugrąžinimas yra tas „Justified“, kurį tikiuosi pamatyti kiekvieną savaitę. Tačiau paskutiniojo sezono pagrindinė istorija irgi yra stipri, nes Eivos pavertimas svarbiausia veikėja po to, kai ji tiek laiko nieko neveikė, yra itin sumanus scenaristų sprendimas. Ir Eiva yra pristatoma kaip tikras žmogus, kartu su nuolatine baime ir nenoru tęsti pradėto darbo, ir Boidas su Reilanu pradeda ja žavėtis, nei vienas iki galo nesuprasdamas, kad ji žaidžia su jais abiem. „Justified“ vienu metu buvo mylimiausias mano serialas ir dabar toks nėra tik dėl to, kad kitų kokybė išaugo kelis kartus, tačiau jo praradimas man bus sunkus ir tuo dabar įsitikinu kiekvieną savaitę. 8/10

The Americans. 3 sezonas. 4 serija. Dimebag
Sakiau vieną kartą ir pakartosiu dabar: jeigu „Hannibal“ nepadarys kažko įspūdingo, „The Americans“ man bus geriausias šių metų serialas. Viską dar galima sugadinti, bet jeigu apie sezoną spręsčiau iš pirmųjų keturių serijų, galimybių mažai. Ir suprantu, kad šitas serialas nėra skirtas visiems, bet čia jau įsijungia subjektyvumas, nieko nepadarysi. „The Americans“ ir yra geras serialas dėl to, kad veikėjus paveikia savo lėtumu ir subtilumu, ne greitumu. Praėjusią savaitę mane pritrenkė žmogaus kišimas į lagaminą ir kai galvojau, kad toks kraupumas negali būti pakartotas, dabar jie parodė su naminėmis replėmis traukiamą dantį, kuris sugeba dar ir nulūžti. Kaip žmogus, kuris paniškai bijo dantistų ir yra jautęs traukiamo danties suteikiamą euforiją, dėl šito dalyko galėjau tiesiog susigūžti (ir ji man priminė žiauriąją „Deadwood“ sceną su akmenų traukimu pro vieną vietą). Bet ir plačiąja prasme ši serija buvo puiki. Jau vien ko verta vakarienės scena, kai Peidž jau yra galutinai perpratusi tėvus ir supratusi, kad jie kažką nuo jos slepia, todėl vienintelis mergaitei liekantis dalykas yra užspeisti tėvus į kampą. Tas pastoriaus ir jo žmonos pasikvietimas, kartu su prašymu leisti kaip apsikrikštyti, yra žiaurus Peidž manevras, kuris tuo pačiu yra tobulas (net jeigu mergaitės atsiskyrimo nuo savo bendraamžių man ir yra gaila). Steno istorija šį sezoną taip pat yra dar labiau varanti į depresiją nei įprastai, tik jaučiu, kad serialas su tuo gali perspausti. Vienoje vietoje užsistovintys veikėjai arba kenkia sau, arba pačiam serialui, ir tikiu, kad „The Americans“ spės susigriebti. 9/10

Savaitės serialas - Parks and Recreation

Savaitės scena - The Americans. Dantų traukimas

Savaitės citata - Justified. 'I have balls like Death Stars.'

O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą