2015 m. vasario 27 d., penktadienis

Telemano savaitė #96


Better Call Saul. 1 sezonas. 4 serija. Hero
Kai atrodo, kad žiūriu per daug televizijos ir kino, ir kad jau tikrai žinau visus scenaristų triukus, „Better Call Saul“ mane per vieną seriją sugeba apgauti du kartus. Ir abu jie yra sukurti ne vien dėl apgavimo, o dėl paties Solo veikėjo plėtojimo. Pirmasis, pradedantis seriją, yra skirtas tam, kad Solas parodytų savo pagrindinę apgaudinėjimo techniką. Jis ne puola žmones iš karto, o palenkia juos į savo pusę, leidžia pasijausti padėties šeimininkais ir juos paleidžia nieko iškart nedarydamas, tik žinodamas, kad ateityje prieš tą žmogų turės didelį pranašumą. Antrasis jo triukas, tuomet, kai jis gelbėja ant virvės pakibusį darbininką, yra tiesiog skirtas priminti tam, kad Solas yra pasiryžęs pasiekti pergalę bet kokiu tikslu ir netgi tuomet, kai jis po tiek daug laiko vietoje normalaus kabineto turi paprastą sandėliuką, jis vis tiek nepasiduoda ir siekia pergalės, net ir pasitelkdamas nešvarius žaidimus. „Better Call Saul“, be savo vizualiojo stiliaus, jau visiškai atsiribojo nuo „Breaking Bad“, nes čia yra pakankamai veikėjų, Solo priešų ir antraeilių istorijų, kad neliktų laiko galvoti apie originalą. Dar matosi šiokių tokių nesklandumų, nes scenaristai tarytum skuba iš mažų detalių sudėti didesnį paveikslą, kas nėra blogai - Solo susidraugavimas su Maiku ar Solo tėvo psichologinių problemų atskleidimas veikia puikiai, - tiesiog jaučiasi šioks toks skubėjimas judant link konkretaus tikslo. Tik, žinant scenaristus, tas tikslas atpirks visas negandas. 8/10

Parks and Recreation. 6 sezonas. 12/13 serija. One Last Ride
Apie „Parks and Recreation“ pastaruoju metu pasakiau tikrai daug. Galbūt ne tiek, kiek norėjau, bet užtektinai, kad sunervinčiau kai kuriuos žmones kalbų apie šitą serialą kiekiu, todėl tikslą lyg ir pasiekiau. Ir praėjus kelioms dienoms lyg ir jaučiu, kad viskas bus gerai. Kad gal dėl to nenumirsiu. Vien dėl to, kad „Parks and Recreation“ suteikė visiškai nuostabią finalinę seriją. Serialas neapsimetinėjo - viskas čia buvo sukurta dėl fanų, nebuvo taikyta į įspūdingas naujoves ar ką nors panašaus, tiesiog grynas crowd-pleaseris ir to visiškai užteko. Parodyti kiekvieno veikėjo ateitį, kuri būtų ne tiek logiška dabartinių įvykių tąsa, bet labiau pačių veikėjų atspindys, buvo puikus sprendimas. Donos įsiliejimas į labdarą ar Džerio mirimas per savo šimtąjį gimtadienį yra tai, kas visiškai atspindi pačius veikėjus, net jeigu iš karto apie tokius dalykus nepagalvotum. Man, kaip ir daugeliui, didžiausią įspūdį visgi paliko Rono istorija, kuria aš visiškai patikėjau - per septynis sezonus žiūrovai pamatė visišku beširdžiu apsimetantį Roną, kuris retkarčiais parodo savo jautrumą, ir tai, kad jis vieną dieną visiškai atvirai parodytų savo jautrumą Leslei yra absoliučiai normalu. Jo šypsena plaukiant kanoja mane paveikė labiausiai, nes tai yra toks nekaltas, bet kartu ir visą veikėją atspindintis vaizdinys, kad net kraupu. 

O Leslė... ji pasakė tai, ko kartu bijau ir aš: kad tie žmonės daugiau niekada nebus vienoje vietoje. Ne tik veikėjai, bet ir aktoriai, kurie buvo tikrieji komedijos Avengeriai, kokių televizija daugiau neturės. Galbūt kitokius, bet ne šituos ir ne tokioje aplinkoje. Todėl kai Leslė įėjo į kambarį, kuriame laukė visi jos draugai, o galiausiai įėjo atėjo ir Ana su Krisu, aš jau visiškai nesivaldžiau. „Parks and Recreation“ svarbiau buvo kelionė, ne jos pabaiga, ir bet kokia paskutinė serija būtų tikusi, bet ji buvo tokia gera ir pasiliekanti prie veikėjų, kad neturiu apie ją pasakyti ką nors blogo. Jokio serialo pabaiga man nesukėlė tokių emocijų (neskaičiuojant „Dingusių“) ir aš tikrai niekad nebuvau šitaip susigyvenęs su viena grupe veikėjų (net ir įskaitant „Dingusius“), ir tai buvo sunku, bet dabar suprantu, kad šitą serialą turėsiu visada, ir apie jį pasakosiu kiekvienam žmogui. Juos užknis, taip, bet bus verta. I love you and I like you. 10/10

The Americans. 3 sezonas. 5 serija. Salang Pass
„The Americans“ kiekvieną savaitę sugeba pasiekti naujas aukštumas ir „Salang Pass“ nebuvo išimtis. Kai daugelis panašaus tipo serialų bando parodyti šnipų gyvenimo grožį ir prabangą (kas visai nėra blogai, nes tai dažniausiai yra populiarumo siekiantis žanras), trečiasis „The Americans“ sezonas kaip niekad giliai skverbiasi į tai, kad būdamas šnipu tu negali turėti moralinių nuostatų. Tu jas turi, ką Filipas ir Elizabeth pademonstruoja puikiai, tačiau jomis gali retai pasinaudoti. Man tai yra absoliučiai nuostabu. Tai, kaip serialas dabar tvarkosi su Filipo ir jaunosios Kim istorija, mane žavi jau antrą savaitę, nes net jeigu „The Americans“ yra turbūt vienintelis tokias temas galintis apsiimti serialas, jas matyti iš tikrųjų vis tiek yra baisu. Kuomet Filipas, jausdamas kaltę dėl mergaitės suviliojimo, perka savo dukrai brangiausius drabužius, tokios scenos apie veikėjų moralinę pusę pasako viską, ką reikia žinoti. Kol kas iki galo nesuprantu, kur juda Elizabeth istorija, nors galima jausti, kad link kažko ji su savo drauge jau bando kastis, tačiau kol kas scenaristai į šią siužeto liniją investuoja daug laiko be matomų rezultatų, kas lyg ir yra viso šnipų gyvenimo įprasminimas. Steno gyvenimas vis dar yra apsiribojęs atsiminimais apie žmoną ir sūnaus nesupratimu, kas Filipui jau yra pabodę, tačiau galima suprasti, kad po truputį atsigauna ir jis. Bet rimtai, dabar viskas yra susiję su Filipo ir Kim istorija, ir kad ir kokia šlykšti bei nepatogi atomazga tai bebūtų, ją pamatyti man norisi kuo greičiau. 9/10

Savaitės serialas - Parks and Recreation

Savaitės scena - Parks and Recreation. Rono šypsena

Savaitės citata - Parks and Recreation. 'A fucking library?'

O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą