2015 m. kovo 8 d., sekmadienis

Sopranai. Pirmas sezonas. I Dream of Jeannie Cusamano

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios serijos „I Dream of Jeannie Cusamano“ detalės ir aptariami iki šios serijos įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „The Sopranos“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Pirmas sezonas. Trylikta serija. I Dream of Jeannie Cusamano


What kind of a person can I be if his own mother wants him dead. - Tony Soprano

Tai, ką aš kartoju jau kurį laiką ir ką „Sopranų“ scenaristai norėjo, kad jūs suprastumėte, yra parodoma pirmosiomis šios serijos minutėmis. DiMeo gauja susitinka dar vienoms deryboms, tačiau ten jau visi žino, kad Džimis yra išdavikas, tik pastarasis artėjančios grėsmės visai nesupranta. Ir kai atrodo, kad ši serija su juo ir bus susijusi, Kristoferis savo kolegą nusiveda į nuošalų kambarį tarytum maloniai pasišnekėti, o iš nugaros priėjęs Silvijus Džimį nušauna. Įprasti serialai būtų pabijoję ir Džimio nužudymą pavertę svarbiausiu serijos įvykiu; „Sopranai“ nėra tarp tų bailių ir aiškiausią dalyką padaro pirmosiomis minutėmis, taip paliekant likusią valandą tikrajai serialo žvaigždei: psichologijai.

Ji eilinį kartą žiūrovus pasiekia įvairiausiomis formomis, tačiau būtent dėl jos įvyksta visi svarbiausi „I Dream of Jeannie Cusamano“ įvykiai (tarp kitko, taip pavadinta serija yra aliuzija į seną serialą „I Dream of Jeannie“, kurį, jeigu neklaidina atmintis, rodė lietuviškos televizijos ir kuris taip pat buvo susijęs su įvairiomis fantazijomis, tik jau grynos komedijos forma. Nors, aišku, „Sopranuose“ šitas pavadinimas suprantamas tiesiogiai). Niekas nepaneigs, kad didžioji Livijos problemų dalis yra susijusi su giliomis psichologinėmis problemomis. Galbūt jai daktarai nori diagnozuoti vėžį, tačiau iš visų jos veiksmų tampa aišku, kad Livija atsimena tuos dalykus, kuriuos nori atsiminti, ir jos nuklydimas iki Tonio namų vidury nakties negali būti paprastas atsitiktinumas.

Geriausias to pavyzdys - Livijos ir Arčio pokalbis. Po klaidžiojimų Livija yra paguldoma į ligoninę, kur ją lanko šeima ir draugai, ir atėjus Arčiui ji prisimena savo sūnaus draugą. Artis giriasi atsidaręs naują restoraną ir džiaugiasi klestinčiu verslu, kai staiga Livija paklausia jo, ar šis nepyksta, kad mafija sudegino jo restoraną. Jis nesustoja pagalvoti, ar tai gali būti dar vienas Livijos svaičiojimas - be to, kad toks klausimas yra itin specifinis, jis kartu sustato visas Arčio mintis į vieną vietą. Jo staigūs vėlesni veiksmai parodo, kad Artis tikrai įtarinėjo Tonį tuo, kad pastarasis sudegino visą gyvenimą kurtą restoraną, ir Arčiui tereikėjo paprasto postūmio.

Kai Tonis stovi prieš savo vaikystės draugą su jam į tarpuakį įremtu šautuvu, jis vis tiek nepasiduoda. Tonis žino pagrindinę melo taisyklę, kad žmogus privalo įsikibti ir laikytis konkrečios versijos, juolab kai jis dėl neteisingo atsakymo gali ir mirti. „Sopranai“ šioje situacijoje nebando nagrinėti tokios temos kaip melavimas dėl aukštesnio tikslo, tačiau iš konteksto viską suprasti nesunku, kadangi taip ilgai melavęs Tonis dabar, praėjus visiems neramumams, gal ir galėtų draugui pasakyti tiesą, tačiau tik ne tada, kai dėl tos tiesos pats gali nukentėti.

To kainą jis jau puikiai žino. Pačioje serijos pradžioje mes matome Tonį, susitikusį su FTB agentais, kurie leidžia jam pasiklausyti slaptų įrašų iš senelių namų, kuriuose gyvena Livijos motina. Čia kartu yra ir lengvas parodymas, kaip bendrą serialo siužetą paveikia užkulisinės aplinkybės - toje scenoje pirmą kartą pamatome agentą Kubitosą, kuris vadovauja operacijai, skirtai demaskuoti DiMeo šeimą. Šioje vietoje „Sopranai“ jau buvo tapę tam tikru fenomenu ir antrasis serialo sezonas buvo neišvengiamas, o agentas, kuris bus ganėtinai svarbus serialui judant į priekį, čia yra paliekamas žiūrovams suprasti, kad serialas dar tikrai grįš ir turės ką papasakoti.

Visgi tos scenos esmė nėra tame. Tonis pagaliau supranta, kad motina planavo jį nužudyti. Nors praėjusioje serijoje kalbėdamasis su Melfi jis tai kaip ir suprato, tiesioginis to išsiaiškinimas yra visai kitas dalykas. Bet čia ir yra „Sopranų“ psichologijos grožis: paprastas serialas būtų sugriovęs viską, ką statė anksčiau, ir iš karto pasiuntęs Tonį pas savo motiną saldžiam kerštui; šitas serialas Tonį iš pradžių nusiuntė pas Melfi. Ne dėl patarimo, o ieškodamas paaiškinimo, kodėl jo motina nori užmušti savo sūnų. Tonio galva negali pakelti fakto, kad motina jį nori nužudyti be jokios priežasties ir jis ieško tų priežasčių savyje, nors po truputį supranta, kad pasiteisinimai gali greitai išsekti.

Šie įvykiai, ilgai buvę nuošalyje, dabar stipriai paliečia ir pačią Melfi. Su Tonio agresyvumu ji iš dalies gal ir buvo apsipratusi, tačiau šioje serijoje susidūręs su tiesa jis sprogo su tokiu įtūžiu, kad net daktarė nebegalėjo išlikti rami. Sugrįžus Toniui ji nenorėjo su juo susitikti, nes pajuto, kad jai gresia tiesioginis pavojus, tačiau kažkas toje platoniškoje draugystėje juos traukia vieną prie kito. Tonis gali kiek nori įrodinėti, kad jį traukia Melfi fizinės savybės, tačiau iš tikro jis yra traukiamas jos sugebėjimo su juo normaliai susikalbėti, o pati Melfi niekada nėra turėjusi tokio įdomaus paciento. Tik viskas šioje situacijoje atsisuka prieš ją: Melfi sužino, kad ją gali persekioti Tonio gaujos nariai dėl to, kad ši žino daugiau nei turėtų, ir ji privalo bėgti iš miesto. Tonis tai pasako atlaidžiai, nes mafijos gyvenime yra įprasta bėgti iškart gavus signalą. Bėda ta, kad Melfi yra iš eilinių žmonių tarpo, kurie su nusikalstamumu neturėtų būti susiję jokiais būdais, tačiau būtent taip ir atsitinka, ir čia Melfi protestai dėl nesąžiningo gyvenimo tiesiog neveikia.

Tonis su Melfi atsisveikina tarsi matydamasis su ja paskutinį kartą, nors iš dalies jo akyse matyti gailestis, nes jis praranda žmogų, kuris jam patarinėjo svarbiausiais gyvenimo klausimais. Taip, jis galėtų apie tuos pačius dalykus kalbėtis su Karmela, tačiau į tai nededa jokių pastangų ir pats prisidaro dar daugiau bėdų. Juo labiau kad Karmela nuo jo vis tolsta ir visomis jėgomis pasineria į bandymus suvilioti tėvą Filą. Ši istorija atrodo visai netinkama sezono finalui, ypač tokiame seriale, tačiau be psichologinių motyvų tam yra dar viena svarbi priežastis: „Sopranai“ buvo vienas iš pirmųjų serialų, kurie suprato atskirų sezonų svarbą. Sezono pabaigos iki šio serialo kartais būdavo svarbios, tačiau „I Dream of Jeannie Cusamano“ suveda visas per sezoną plėtotas siužeto linijas - Karmelos susižavėjimas Filu, Arčio restorano sudeginimas, Livijos panieka Toniui, FTB sekimas - ir parodo jų atomazgas. Karmelos istorijos atomazga gal ir nėra tokia įspūdinga, tačiau parodo tai, ką su ja padarė Tonis. Ji yra tiek naivi ir besigriebianti bet kokio žmogaus artumo, kad net tėvo Filo jausmus ir šiltą bendravimą priima kaip kažką daugiau, niekaip nesuprasdama, kad tarp jų niekas niekaip negali įvykti.

Serijoje yra stipresnių kulminacijų. Per vieną pusiau linksmą sceną yra suimami visi Jaunėlio gaujos nariai ir Tonis tuo džiaugiasi, nes pagaliau atkeršijo savo skriaudikams. Tonis, iš žuvies ištraukęs ginklą, vienu įsimintiausių būdų visame seriale nužudo išdaviku tapusį Čakį. Tačiau jokia kulminacija nėra tokia įspūdinga kaip Tonio supratimas, jog jis nekenčia savo motinos. Sužinojęs, kad ji patyrė insultą, jis išsiviepęs nulekia į ligoninę ir visais būdais įžeidinėja savo motiną, kuri jam taip kenkė. Livija, tiesa, triumfuoja net ir šioje situacijoje, nes scenos pabaigoje šypsosi būtent ji, kadangi Tonis nuo jos yra atitraukiamas apsauginių ir jau netveria savame kailyje. Jo agresija prasiveržia gražiausiu ir įspūdingiausiu įmanomu būdu, ir jūs tiesiog žinote, kad tai tėra tik pradžia.

Tačiau serija baigiasi ne tuo. Jos pabaiga yra paprasta scena naujame Arčio restorane. Tonis ten atsiveža savo šeimą slėptis nuo lietaus, o ten pat yra prisiglaudę ir Silvijus su Poliu bei Kristoferis su Adriana. Jie visi šnekasi apie jiems rūpimus dalykus, niekas nekalba apie darbą, scenos labiau primena komediją nei dramą. Ir Tonis, gal kiek sugadindamas scenos esmę (kadangi ji ir be jo kalbos buvo aiški), pasako, kad jo šeima privalo branginti tokias mažas akimirkas. Vienas stipriausių sezonų visoje televizijos istorijoje baigiasi su mafijos vadeivos šeima, sėdinčia prie vakarienės stalo ir su šypsenomis veiduose. Per pirmąjį sezoną „Sopranai“ sukūrė žmones, ne vien įspūdingą mafijos istoriją, ir tai yra neeilinis pasiekimas.

Kitos mintys


  • Bent jau man viena iš labiausiai įsiminusių „Sopranų“ scenų yra tuomet, kai Tonis pasako savo gaujai, kad ilgą laiką lankosi pas psichiatrę. Jie žino, kad negali priešintis savo vadui ar jam kaip nors kenkti, o Polis netgi priduria, kad pats yra turėjęs panašių problemų. Susinervina vienintelis Kristoferis, išlekiantis su trenksmu, tačiau jis dar nepasižymi supratingumu. Gauja šią žinią priima pakankamai ramiai ir dar kartą Toniui parodo, kad jaudinimasis dėl kažko darymo ir pats darymas yra visiškai skirtingi dalykai.
  • „Sopranai“ su žudymu visuomet smagindavosi ir iš to padarydavo šou. Jaunėlio parankinio Mikio nužudymas yra dar vienas puikus to pavyzdys, kai Polis labiau rūpinasi dilgėlėmis nei pačiu Mikiu ir jį nužudo tik tarp kitko, kai atranda laiko nuo rankų kasymosi.
  • Cunnilingus and psychiatry brought us to this.
Namų darbai: s02e01 - Guy Walks into a Psychiatrist's Office... / s02e02 - Do Not Resuscitate

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą