2015 m. kovo 25 d., trečiadienis

„The Jinx“ ir televizijos gyvybę palaikantys socialiniai tinklai


Šį sekmadienį HBO kanale pasibaigė dokumentinis serialas „The Jinx: The Life and Deaths of Robert Durst“, kurį sveiko proto sumetimais vadinsiu tiesiog „The Jinx“. Ir to serialo kūrėjai, be to, kad yra nepalyginami savo srities profesionalai, dar kartą išryškino, ką šiame televizijos amžiuje reiškia socialinių tinklų svarba.

Jeigu jums atrodo, kad dokumentinis serialas negalėjo sukelti didelio šurmulio, tai „The Jinx“ čia jau laimėjo, nes jus užklupo netikėtai. Įspūdingą šešių dalių dokumentinį serialą sukūrė režisierius Andrew Jarecki, kurio 2003 metų dokumentinis filmas „Capturing the Friedmans“ buvo nominuotas Oskarui ir laimėjo begalę kitų apdovanojimų.

Ir jo dokumentiniai filmai nėra paprasti pasakojimai apie gyvūnus ar milijardierių patiriamus sunkumus. Su „Capturing the Friedmans“ jis pasakojo apie devintajame dešimtmetyje nebaigtą tirti pedofilijos bylą; su „The Jinx“ jis tiria, kas per tris dešimtmečius galėjo nužudyti tris žmones.

Pasakyti apie „The Jinx“ per daug būtų baisus nusikaltimas. Jums šiuo metu tereikia žinoti tiek, kad pagrindinis dokumentinio serialo veikėjas ar, labiau, subjektas, yra Robertas Durstas. Jis yra vienos turtingiausių Niujorko šeimų palikuonis, kuriam dabar yra daugiau nei 70 metų, ir buvo pagrindinis įtariamasis 1982 metų byloje, kuomet be žinios dingo pirmoji jo žmona. Tyrimas buvo apipintas daugybe neaiškumų ir klausimų, Durstas toliau vaikščiojo laisvėje ir Jarecki dabar nusprendžia pats aiškintis visas bylos detales, ir tai tampa pačiu geriausiu detektyviniu serialu, kurį pamatysite šiais metais, o jūs pamatysite antrus „True Detective“, „Fargo“ ir „Broadchurch“ sezonus.

Kadangi čia nėra apžvalga per se, tai daug apie serialo kokybę nepasakosiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad Jarecki ir kiti serialo kūrėjai yra visiškai atviri ir kalba apie savo abejones (*). Jie neturi vieno tikslo išteisinti arba apkaltinti Durstą, bet kuo daugiau jie gauna įrodymų, rodančių į vieną pusę, tuo daugiau jiems kyla abejonių ir klausimų. „The Jinx“ yra nerealiai stilingas serialas, neperspaudžiantis su suvaidintomis scenomis, bet parodantis, kad net dokumentikoje galima išspausti stilių ir pademonstruoti, kad šitame žanre tikrai egzistuoja režisūra.

Tik mane domina kitas serialo aspektas: jis užkūrė visus socialinius tinklus. Visas Twitteris tiesiog degė nuo spėliojimų, kokie įrodymai pasirodys vėliau, visi blogeriai rašė savas tyrimo versijas, o Feisbukas ir toliau mėtė savo katukų nuotraukas, bet ne tame esmė.

Esmė tame, kad ilgainiui visa televizija bus būtent tokia – rodanti ekspresyvumo reikalaujančius projektus, impresyvumą paliekanti internetinėms platformoms. Galbūt per didelė hiperbolė, bet bent jau iš dalies tai bus tiesa. Pastaraisiais mėnesiais turėjome jau ne vieną tokio atvejo pavyzdį. Serialas „Empire“ tapo neįtikėtinu rekordininku, kai net devynias savaites iš eilės augo serialo reitingai. Devynias. Jeigu nesidomite televizija, šitas skaičius nieko nereiškia, bet tai yra jau daugybę metų nematytas reiškinys, kadangi įprasti serialai po pirmos savaites dažniausiai krenta reitinguose ir geriausia, ko jie gali tikėtis, yra išlaikyti panašius reitingus tol, kol juos rodantys kanalai apsispręs dėl serialo pratęsimo.

„Empire“ sėkmės priežasčių yra nemažai. Didžiausios jų nereikia neigti: serialą myli juodaodžiai. Televizijoje nėra serialų, kurių visi pagrindiniai veikėjai būtų juodaodžiai, ir ypač tokių serialų, kurie pasakotų istorijas, o ne džiaugtųsi, kad jų pagrindiniai veikėjai yra juodaodžiai. Serialą žiūrinčių juodaodžių skaičius yra didesnis nei žiūrinčių Superbowlą  – renginį, kurį žiūri daugiau nei 100 milijonų amerikiečių.

Tačiau „Empire“ padeda tai, kad jis yra neįtikėtinai nuo siužeto priklausantis serialas. Ten per vieną seriją įvyksta tiek daug, kad praleidus vos penkias minutes nebūtų įmanoma susigaudyti, kas vyksta.

Formulė paprasta:

Daug siužeto à Reikalaujama didesnio žiūrovų dėmesio à Ištikimesni žiūrovai à Į serialą jie investuoja daug laiko ir emocijų à Privalo reaguoti į viską, kas rodoma ekrane à Geriausias būdas tai padaryti – socialiniai tinklai à Savo postais apie tą patį serialą užknisa visus draugus à Pastariesiems pasidaro įdomu, kas tame seriale yra gero à Jie užsikabina à Žiūrovų skaičius auga geometrine progresija.

Tai yra vienintelis būdas, kaip galima išgelbėti tradicinę televiziją. Aš nesakau, kad ją reikia gelbėti, bet čia yra tai leidžiantis padaryti būdas. Socialiniai tinklai dabar turi visą galią, ką pastaruoju metu įrodo ir „Scandal“, kurio gerbėjai, save vadinantys gladiatoriais, jau ketvirtą sezoną uždega Twitterį kiekvieną ketvirtadienio vakarą ir to serialo reitingai irgi yra milžiniški. Coincidentally, tame seriale pagrindinį vaidmenį atlieka juodaodė Kerry Washington, taip kad žiūrovams reikia įvairumo ir man dėl to yra itin džiugu.

Pavyzdžių dabar yra ne vienas. Podcastai, lietuvių išmaniai pavadinti tinklalaidėmis ar užuolaidomis, yra vieni jų. Na, kol kas tik vienas iš jų, kiti jį tik kopijuoja. Podcastas, pavadinimu „Serial“, turėjo panašią taktiką kaip ir „The Jinx“. Dėl pilno atvirumo turiu pasakyti, kad „Serial“ neklausiau, nes kas turi laiko ir kantrybės podcastams, tačiau jis irgi pasakojo apie tikrą istoriją dokumentiniu stiliumi, irgi išlaikė įtampą iki galo, ir irgi privertė Twitterį kalbėti tik apie jį.

Išimčių ar kitokių nukrypimų bus, bet tendencijos po truputį ryškėja. Televizija stipriai keičiasi (**), nes kas pernai metais po „True Detective“ būtų galėjęs pagalvoti, jog panašiu fenomenu gali tapti kažkoks dokumentinis serialas („The Jinx“ reitingai neprilygsta „True Detective“, tačiau „The Jinx“ šeštąją ir paskutiniąją seriją žiūrėjo 80 procentų daugiau žiūrovų nei penktąją, ir tam neabejotinai padėjo socialinių tinklų sukeltas ažiotažas.)

Tradicinė televizija – ta, kurią žiūrovai žiūri tiesiogiai, būtent tuomet, kai yra rodomas serialas ar laida, o ne po savaitės peržiūrimas įrašas – po truputį miršta, bet „The Jinx“, „Empire“, „Scandal“ ir daugybė kitų serialų, kurių kokybė taip tampriai priklauso nuo siužeto, rodo, kaip galima susitvarkyti su šia problema. Socialiniai tinklai išgąsdina žiūrovus, kurie bijo kitą dieną nebūti įdomių pokalbių dalimi, ir jie žiūri serialą kaip įkalti, net jeigu sekmadienio vakarą jie mieliau darytų kažką kitą.

Tokia gąsdinimo taktika gal ir nėra maloni, teisinga ar, galų gale, reikalinga, tačiau taip jau yra.

Kitaip sakant, pažiūrėkite „The Jinx“. Pats peržiūrėjau vienu prisėdimu, nusprendęs pasižiūrėti tik vieną seriją, bet vėliau supratęs, kad baigiau visas šešias serijas ir jau 03:30, o rytoj anksti keltis.

Ir žinau, kad šitas išsireiškimas yra naudojamas per dažnai ir jo reikšmė dažnai yra metaforinė, tačiau paskutinės serijos pabaigą žiūrėjau nekvėpuodamas ir daviau didelę apkrovą savo širdžiai. Neatsimenu, kada televizijoje mačiau ką nors panašaus, ir noriu, kad jūs taip pat tuo pasidžiaugtumėte.

______________________________________________________________________________

(*) Nekalbu apie tai, kas įvyko paskutinės serijos pasirodymo dieną – apie tai galite susižinoti patys, savo nuožiūra. Tiesiog po tų įvykių serialo kūrėjų skaidrumas nebuvo toks įspūdingas, nes „The Jinx“ pabaiga uždavė begalę klausimų apie Jarecki ir prodiuserių pasirinktus tyrimo būdus, kadangi dauguma čia rodomų dalykų buvo nufilmuoti prieš kelis metus, kas reiškia, kad potencialus žudikas vaikščiojo laisvėje kur kas ilgiau nei turėtų. Bet vėlgi, Jarecki dabar panašiai degina internetą niekam neduodamas jokių interviu, o klausimų yra šimtai.

(**) Kalbu, žinoma, apie amerikiečių televiziją, net jeigu lietuviška televizija gali išsigelbėti taip pat. Man visiškai nesuprantama ir net neįdomu, kaip moteris nokautuojantis žmogus gali laimėti projektą, kuriame yra šokinėjama nuo tramplino. Bet va aš suprantu, kad kai kurie žmonės, pamatę Katlerio įmestą nuotrauką su apsisnargliavusiais dalyviais, norėjo įsijungti tą kanalą ir pasižiūrėti, kas ten vyksta. Kai lietuviška televizija supras, kad žmonėms joje reikia įvykių, ne paprasto egzistavimo, jau bus per vėlu, tačiau yra daug pavyzdžių, kad ją išgelbėti tikrai įmanoma. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą