2015 m. kovo 4 d., trečiadienis

Sopranai. Pirmas sezonas. Nobody Knows Anything/Isabella

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Pirmas sezonas. Vienuolikta serija. Nobody Knows Anything


When it comes to backs, nobody knows anything. - Paulie

Quentino Tarantino filmai yra taip mylimi dėl to, kad jis savo istorijų nebando pasakoti tiesmukiškai. Yra daug režisierių, kurie kuria filmus vien dėl to, kad galėtų papasakoti konkrečią istoriją ir nuo jos niekur nenuklysti, bet čia nėra Tarantino stilius. Jis kiekvieną istoriją pasakoja kuo įdomesniu ir žiūrovus pritraukiančiu būdu, ir viso to centre yra atskiros scenos. Jose veikėjai dažnai kalba apie kvailus, su pagrindine tema nesusijusius dalykus, tačiau neatsiras žmogus, kuris pasakytų, kad Tarantino filmai tinkamai neišplėtoja savo veikėjų ar aiškiai nepasako savo esmės.

„Nobody Knows Anything“ turi savo pagrindinę temą - kad Tonio galvoje yra pasėta nepagrįsta abejonė ir ji vyrą varo iš proto. Tačiau pasakojant tą istoriją serialas susilaukia malonaus šalutinio efekto, kai po truputį, kiekvienoje scenoje pasakant sakinį ar du, „Sopranai“ sugeba papasakoti Toniui dirbusio FTB agento Vino istoriją.

Ji, jeigu trumpai, vėlgi yra labiau susijusi su Toniu nei su pačiu Vinu, tačiau dėl to serijos vertė nesumažėja. Kai Tonis pradeda galvoti, kodėl Vinui reikėtų meluoti dėl galimos Pussy išdavystės, Toniui Vinas jau pasirodo kaip žmogus, ne vien paprasta priemonė. Kai Tonis susitinka su viešnamio, kuriame Vinas dažnai lankydavosi, šeimininke, jis supranta, kad FTB agentas buvo ganėtinai švelnus žmogus, ieškojęs kitų žmonių prieglobsčio. Jis tiesiog nerado sau tinkamos vietos ir savo noru tikrai nebūtų bendravęs su Toniu, tačiau suprasdamas prastą padėtį Vinas su juo bendravo, nes jam paprasčiausiai patiko bendrauti su žmonėmis. Jo dažnas lankymasis viešbutyje yra bandymas užpildyti tuštumą, kurią jis jaučia bastydamasis ir darydamas nelegalius dalykus, ir tai jam bent iš dalies padeda.

Vėlgi, nors tai yra labiau susiję su Toniu, nes nusižudžius Vinui jis supranta, kad bendravo su tikru žmogumi, kuris buvo ne toks jau skirtingas nei pats Tonis, serialo sugebėjimas papasakoti istoriją jos nepasakojant yra tikrai vertingas. Tačiau plačiąja prasme ši serija nėra apie tai. Ji dar kartą yra apie Tonio moralę, kuri šįkart yra patikrinama pačiu stipriausiu būdu kol kas. „Nobody Knows Anything“ bando žiūrovams parodyti, kad Tonis, jeigu reikia, veikiausiai gali nužudyti geriausią savo draugą, tačiau jis to tikrai nepadarys visai lengvai.

Visa tai eilinį kartą susiveda į mafijos taisykles. Tonis, kad ir koks žiaurus ir vienvaldis vadovas bebūtų, vis tiek šventai laikosi visų pagrindinių mafijos taisyklių. Jis netgi per daug negalvoja, kad Big Pussy gali palikti gyvą; jam svarbu išsiaiškinti, ar draugas tikrai jį išdavė ir pasakė policijai didžiausias gaujos paslaptis, nes mirtis šioje situacijoje yra neišvengiama. Ir visa tai vyksta kiekvieno iš gaujos narių galvose: jiems negaila savo draugo ir jeigu Big Pussy juos išdavė, jį nebūtų per daug sunku nužudyti.

Todėl ši serija yra kur kas labiau susijusi su pačiu Toniu ir jo bendrais nei su Big Pussy. Pastarasis kenčia nuo įtartinų nugaros skausmų ir negali daug laiko leisti su savo draugais, kas jų įtarimus dar labiau sustiprina. „Nobody Knows Anything“ šia prasme turi ne vieną tragikomišką elementą, kai gaujos nariai bando iš Big Pussy išpešti informaciją. Tonis tai bando daryti apsilankęs draugo namuose ir liepdamas jam visiškai atsiskleisti; Polis bando nusivežti draugą į pirtį ir verčia jį nusirengti, taip atskleidžiant savo paslaptį ir parodant, jog jis turi prisisegęs pasiklausymo įrangą. Įdomiausia čia tai, kad ir Tonis, ir Polis, iš pradžių su draugu kalbantys mandagiai, ilgainiui pereina į agresyvų puolimą ir ant draugo tiesiog pradeda rėkti, kas yra lyg ir logiška, nes, kaip matėme ankstesnėje serijoje, Tonio gaujai būdinga iš pradžių susitarti gražiuoju, o paskui staigiai pereiti prie smurto.

Nors iš „Sopranų“ neatsimenu tiek daug dalykų kiek norėčiau, šios serijos baigtį atsiminiau ir žinojau, kad Tonis supras, jog savo draugą įtarinėjo be reikalo, ir viską stebėti žinant istorijos atomazgą tikrai yra smagu. Paprasčiausiai dėl to, kad Tonis čia elgiasi visiškai taip pat, kaip žinodamas, kad draugas tikrai jį išdavė. Jis bando ieškoti pasiteisinimų, ieškoti kažko, kas paaiškintų keistą Big Pussy elgesį. Nepadeda net Melfi, kuri pasako, kad draugui nugarą gali skaudėti dėl paslapčių naštos, ko Toniui visiškai nereikia. Tonis yra visiškai įsitikinęs, kad Big Pussy jį išdavė ir jis tarytum supranta, kad tai yra tiesa, tačiau ją visais būdais ignoruoja. Ne abejodamas, o tiesiog siekdamas gyventi mele.

Būtent todėl serijos atomazga yra tokia stipri. Džimiui grįžus iš kalėjimo ir Toniui galutinai supratus, kad būtent jis ir yra išdavikas, jis nori ant kažko išsilieti. Jis susitinka su savo gauja, kurios nariai lygiai taip pat buvo įsitikinę Big Pussy kaltumu, ir išsilieja ant jų, kone užmušdamas Polį ir negalėdamas patikėti, kad jie ką tik vos nenužudė geriausio savo draugo. Tonis siekė galios ir pagarbos iš savo antrosios šeimos, siekė kažko, kas jį pakeltų į aukštumas, tačiau kuo toliau, tuo labiau aišku, kad Tonis nesugeba susitvarkyti su jį užgulusia našta. Bent jau ne tada, kai jo mirties nori visi priešai.

Kitos mintys

  • Kuo toliau, tuo Livija darosi baisesnė. Dabar ji netgi nesislepia ir visiškai atvirai pasirodo kaip moteris, ieškanti ją užjaučiančiųjų. Karmela gal ir nėra mėgstamiausias Livijos žmogus, tačiau Livija daro viską, kad sulauktų kažkokios užuojautos dėl ją skriaudžiančio sūnaus, dėl blogų senelių namų prižiūrėtojų ir kitų dalykų. Ji yra šlykščiausias asmuo seriale, kurį Tonis myli besąlygiškai, ir Melfi raginimai Toniui pagaliau atsiriboti nuo motinos įgauna vis didesnę prasmę.
  • Jeigu dėl Big Pussy ar Džimio šnipinėjimo dar per daug nežinome, jaunojo Jaunėlio parankinio Mikio žmona tikrai dirba FTB, nes tokių smulkių scenų ir tokių aiškių klausimų, išryškinančių parankinio kvailumą, niekas be reikalo nerodo.

Pirmas sezonas. Dvylikta serija. Isabella


- You know what I want, Tony? I want those kids to have a father.
- They got one. This one. Me. Tony Soprano. And all that comes with it.

„Isabella“ kol kas yra pati stipriausia „Sopranų“ serija. Žinau, kad tai galiu sakyti kone kiekvieną savaitę, tačiau „Isabella“ yra taip toli nuo to, ką „Sopranai“ rodė anksčiau, kad konkurencija šiuo atveju nėra didelė. Ši serija paprasčiausiai parodo tai, ką serialas mums aiškino vienuolika serijų, ir visuma atrodo visiškai kitaip nei atskiros jos dalys.

Serija prasideda tuomet, kai Tonis yra puolęs į itin gilią depresiją dėl savo draugo Big Pussy dingimo. Net jeigu prie draugo dingimo jis neprisidėjo ir niekas nežino, kur jis yra, Tonis jaučia kaltę. Būtent jis įtarinėjo Big Pussy tuo, kad pastarasis jį išdavė FTB agentams, ir dabar Tonis už tai negali sau atleisti. Vėlgi, draugo dingimas ir įtarinėjimas yra logiškai nesusijusios temos, tačiau jos dar stipriau prabrėžia Tonio sugebėjimą įžvelgti niekam nereikalingas sąsajas (kuo šiuo metu pasižymi ir Livija).

Ši būsena veikia ir atvirkščiai, kadangi Tonis kartu ignoruoja prieš jį aiškiai padedamus faktus, jam tarytum pirštu parodančius į tai, kas jam sukelia tiek daug problemų. Serijos vinimi šiuo atveju tampa, na, Izabela, pagal kurią ši valanda ir yra pavadinta. Ji yra Tonio kaimyno daktaro Kuzamano namuose įsikurianti jauna ir įspūdingai graži mergina, kuri prižiūri daktaro namą šiam išvykus atostogų. Taip jau atsitinka, kad ji atsiranda tuo pačiu metu, kai Tonį aplanko gili depresija, ir Izabela tampa vieninteliu žmogumi, kuris kiek atitraukia vyro dėmesį nuo keisto ir tamsaus mąstymo.

Tonio istorija su Izabela visu kuo primena pasaką. Kai jis moterį pamato pirmą kartą, Izabela kieme džiauna drabužius. Jeigu jums tai neprimena filmų apie senąją Italiją ar XX amžiaus pirmos pusės Niujorką, kur tarp didžiųjų namų kabo virvės su ant jų padžiautais sniego baltumo drabužiais, tai jūsų fantazija kiek užsikirtusi. Ne be reikalo ji yra rodoma iš arti, jai atmetant plaukus ar išsišiepiant parodant ją sulėtintai - Toniui ji yra tarytum svajonių moteris (galbūt ne tik Toniui, bet likim prie esmės), kurios kiekvienas bruožas yra tobulas. Net tuomet, kai Tonis randa pretekstą ją užkalbinti ir atneša merginai pamestą drabužį, jo fantazija nesugriūva. Jis susižavi moters drąsa kalbėtis su juo, net jeigu ji sunkiai kalba angliškai, jam patinka, kad mergina iš jo kažko nori ir su juo bendrauja laisvai.

Tik visa tai ir yra fantazija. Izabela yra pramanyta, ji yra Tonio vaizduotės vaisius - vaizduotės, kuri gražių moterų atžvilgiu tikrai yra išranki, bet vėlgi, ne čia esmė. Toniui kylančių haliucinacijų niekas nepastebi, tačiau net ir nenuovokiausiems jo gaujos nariams tampa aišku, kad su bosu kažkas yra ne taip. Kristoferis, bijodamas savo neracionalių Tonio veiksmų dėl Jaunėlio, pradeda sekti savo bosą, iki kol supranta, kad jis tėra išsiblaškęs ir nieko blogo jam negresia. Na, bent jau tokia yra Kristoferio teorija.

Iš tikrųjų Tonis yra visiškai pasimetęs ir nesivaldantis savo veiksmuose ir, negana to, prie jo artėja išorinė grėsmė. Taip, „Isabella“ yra svarbi serija psichologine prasme, tačiau mafijos atstovams svarbiausi dalykai yra susiję su fizine jėga, o Jaunėlio planavimas nužudyti savo sūnėną tobulai atitinka šią kategoriją. Tuomet, kai Kristoferis slapta seka Tonį, jis netyčiomis užkerta kelią ir savo boso žmogžudystei, kuri jau bet kokiu atveju turėjo įvykti. Neapsieinant be rasistinių motyvų, ją yra pavesti atlikti du juodaodžiai, kurie yra aiškiai pasamdyti dėl šaudymo, ne dėl proto sugebėjimų, nes atsikratyti Kristoferio jie nesugeba.

Iš antro karto, tiesa, jiems pavyksta. Vėlgi, tik dalinai. Tonis parodo, dėl ko jis yra savo mafijos šeimos bosas - jis vieną užpuoliką sugeba priversti nužudyti savo bendrininką, o tą pirmąjį pervažiuoja su savo mašina, atsipirkdamas tik odos prakirtimu. Net jeigu scena yra pusiau tragikomiška (nepamirštant prieš užpuolimą Tonį priversti nusipirkti apelsinų sulčių, nes žmonėms turbūt vienintelis su mafija susijęs dalykas yra apelsinai), jos baigtis yra supjudanti šeimą iš pamatų. Toniui yra visiškai aišku, kad nužudymą užsakė Jaunėlis, o situacijos padariniai gali reikšti totalinį karą. Tuo bando naudotis FTB, stengdamiesi Toniui įrodyti, kad jis privalo jiems papasakoti viską apie mafiją ir pasinaudoti teise į liudininkų apsaugą, tačiau tai Toniui nėra variantas. Karmelai - taip, tačiau Tonis tiesiog negali pagalvoti apie gyvenimą besislapstant. Jam mafijos garbės kodo sulaužymas nėra vienas iš variantų, nors iš jo kalbų aiškiau galima suprasti tai, kad jis tiesiog nenori nuobodžiai praleisti likusio savo gyvenimo.

Po šio įvykio Tonis Izabelos daugiau nemato. Kaip jis atskleidžia savo daktarei su ja susitikęs nuošalioje vietoje, susišaudymas jį patį sukrėtė ir į vietą atstatė visus išsiderinusius mechanizmus. Tačiau žiūrovams pilnai užteko to, kas buvo parodyta. Dar prieš susišaudymą Toniui pietaujant su Izabela jis nugrimzta į savo fantazijas ir pamato kaip Izabela senoviškame Italijos name žindo kūdikį, vardu Antonio. Melfi tai nėra sunkus rebusas - Tonis įsivaizduoja, kad būtent jis yra tas kūdikis. Ir po daugybės kartų, kai Tonis iš visų jėgų pas Melfi gynė savo motiną, dabar jis paprasčiausiai apsiverkia supratęs, jog visa tai yra tiesa, jog būtent jis nori būti su motina ir pajausti jos meilę.

Ir ši serija būtų niekas be ankstesniųjų. Per vienuolika serijų serialas mums parodė, koks baisus žmogus yra Livija. Net dabar, kartu su Jaunėliu suplanavusi savo sūnaus žmogžudystę, ji vaidina auką - tokią, kurią norisi nugrūsti kuo toliau į pragarą. Ji pasirodo Tonio namuose šiam dar esant gilioje depresijoje ir kalba apie sunkiai dirbusią savo šeimą ir blogus Tonio vaikus, į ką pastarasis tiesiog nusispjauna. Atėjusi aplankyti sužaloto savo sūnaus ji pamiršta savo anūkės vardą ir net Toniui esant blogoje situacijoje bando jį įveikti apsimesdama, kad ji yra dar blogesnėje. Net ir Jaunėlis, tas pats, kuris negali patikėti, kad du kartus žlugo jo planas nužudyti sūnėną, Liviją laiko visiška kvaile ir beprote, kadangi tokios nesąmonės yra visiškas suvaikėjimas.

Todėl suprasti, dėl ko Tonis nori moters meilės, nėra sunku. Kol kas turbūt nesu tiek patyręs ir serialas dar nėra tiek parodęs, kad iki galo suprasčiau Karmelos vaidmenį šioje situacijoje, tačiau po šešių sezonų situacija bus kur kas aiškesnė. Šioje serijoje Tonio haliucinacijose gimusį vaizdinį, kaip Karmela ant jo rėkia dėl bendravimo su Izabela, aš suprantu kaip Tonio pasąmonės bandymą parodyti, kad vyrui reikia rimto sukrėtimo ir iššūkio, kad jis galėtų vėl tinkamai funkcionuoti. Nes viskas, kas vyksta dabar, yra jo pasinėrimas į fantaziją. Fantaziją mafijozo, kuris visą kietumą paaukoja dėl negautos meilės iš motinos.

Kitos mintys

  • AJ į šokius vyksta saugomas su juo nekalbančių Polio ir Silvijaus. „Sopranai“ šioje vietoje komedijos prasme jau buvo įsivažiavę kaip reikiant.
  • Man smagu, kad Tonis Karmelai savo įsivaizduotą sceną nupasakojo taip detaliai, kad net paminėjo žmonos grasinimą nukąsti jo pasididžiavimą, tarytum tai buvo privaloma pasakyti.
Namų darbai: s01e13 - I Dream of Jeannie Cusamano

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą