2015 m. balandžio 18 d., šeštadienis

Sopranai. Antras sezonas. From Where to Eternity/Bust Out

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Antras sezonas. Devinta serija. From Where to Eternity


Relax. We just wanna talk to you. - Tony Soprano

Nėra jokio atsitiktinumo, kodėl religija užima tokią didelę viso meno ir šios „Sopranų“ serijos dalį. Kad ir ką jūs galvojate apie religiją, ji yra vienas pagrindinių dalykų, apibrėžiančių žmones, jų charakterį ir vidinius jausmus. Tikrame gyvenime šis reiškinys galbūt nėra toks ryškus ir įjungti cinizmą šioje situacijoje yra itin lengva, tačiau net jeigu aš ir mėgstu asmeniškumus, šitoje situacijoje jų išvengsiu. Vien dėl to, kad tai, ką religija padaro serijoje „From Where to Eternity“, yra tiesiog per daug svarbu, kad visa tai užgožtų nelabai įdomūs dalykai.

Ir ji padaro tikrai daug. Turbūt niekas netikėjo, kad Kristoferis bus numarintas, kadangi „Sopranai“ yra serialas, kuris negarsėjo dažnais drastiškais ėjimais koncentravosi į tai, kaip tam tikri baisūs įvykiai paveikia tam tikrus žmones, ir šia prasme viskas buvo nuspėjama. Tos reakcijos, kita vertus, buvo įvairios ir įdomesnės viena už kitą. Paprasčiausia jų buvo Adrianos pozicija - ji šioje serijoje rodėsi ganėtinai mažai, tačiau Drea de Matteo tikrai gavo progų parodyti savo vaidybinius sugebėjimus.

Galima ginčytis dėl to, kiek tos audringos Adrianos reakcijos dėl Kristoferio sveikatos ir negalavimų kilo dėl meilės, ir kiek - dėl to, kad ji tiesiog gali prarasti savo naująjį sužadėtinį, veikiantį kaip paprastas meilės simbolis. Kadangi Adriana yra kiek kitokia veikėja visame seriale, iš dalies primenanti jauną Karmelą, šitoje vietoje aš matau tik atvirus jausmus ir nerimą, kas tokiam giliam ir psichologiniam serialui tikrai padeda. Jos pažadas, kad Dievas išgelbės Kristoferį, atrodė tikrai nuoširdžiai, nes daugiau ji neturėjo ko griebtis.

Visgi stipriausios siužeto linijos su religija buvo susijusios kiek abstrakčiau, bet kur kas įdomiau. Viena jų, susijusi su Poliu, man atmintyje yra įstrigusi itin ilgai, net jeigu daugelio „Sopranų“ serijų aš neatsimenu ar atsimenu blankiai. Bet šitų scenų pamiršti neįmanoma. Po to, kai morfijaus prisileidęs ir sunkią traumą patyręs Kristoferis trumpam atsibunda, jis papasakoja Poliui ir Toniui apie tai, ką matė sustojus širdžiai. Jis pasakoja buvęs pragare, kuris jo pasakojime tampa airišku baru, ir ten sutikęs Maikį. Pastarasis jam pažadėjo, kad trečią valandą susitiks su Poliu, nes kaipgi kitaip.

Ir net jeigu Polis iki šiol seriale buvo daugiau siužeto įrankis ir nesunkiai kokybiško humoro suteikiantis veikėjas, pagrindines jo savybes „Sopranai“ perteikė tikrai solidžiai. Viena jų - Polio praktiškumas, susijęs su žūtbūtiniu tikėjimu, kad reikia laikytis visų tradicijų. Todėl natūralu, kad jis Kristoferio žinią priima kur kas rimčiau nei paprastas žmogus. Jis negali ramiai miegoti naktį su savo meiluže ir galvoja, kad jį aplankys jo nužudytasis Maikis.

Šita siužeto linija, be to, kad yra itin linksma ir praturtinta nuotaikingo pokalbio tarp Kristoferio ir Polio, kartu yra ir tikrai įdomi. Polis yra ganėtinai paviršutiniškas veikėjas, tačiau jis vis tiek yra mafijos atstovas. Tai dar kartą parodo, kad pastariesiems žudyti žmones nėra taip lengva kaip gali pasirodyti iš pradžių, ir net jeigu Polis dėl grįžtančio Maikio jaudinasi dėl puskvailių priežasčių, negalima ignoruoti fakto, kad jis dėl to tikrai jaudinasi ir netgi ieško pagalbos pas aiškiaregius, nes tokius klausimus gali išspręsti tik jie.

Viso to sūkuryje atsiduria Tonis, kurio sąsaja su religija yra dar abstraktesnė, tačiau ne ką mažiau įdomi. Jis yra tas žmogus, į kurį Polis kreipiasi po to, kai pradeda bijoti sugrįžtančio Maikio. Jis kartu yra tas žmogus, kuris mato pamaldžią Karmelą ir tai, kaip ji didžiuojasi išgelbėjusi Kristoferį nuo mirties. Tonis atsiduria keistoje situacijoje, kadangi jį supa pamaldūs žmonės, tačiau jis negali pilnai priimti religijos idėjos.

Jis tai parodo pas Melfi - ten nuėjęs po Kristoferio kalbos jis sako, kad jo sūnėnas negali keliauti į pragarą, kas jis yra tiesiog eilinis taisyklių besilaikantis žmogus, net jeigu tos taisyklės yra paliktos interpretacijai. Todėl priešingai nei Polis, Tonis šioje vietoje ieško abstrakčių reikšmių, per kurias jis piktinasi dabartine valdžia, giria savo dirbančią klasę ir tai, kaip italai ir kiti imigrantai išgelbėjo amerikiečius, ir tiesiog atranda būdų prieiti prie neįtikėčiausių temų. Ir man tai yra gražu, nes net jeigu Tonis nuo to bėga, žiūrovams darosi vis aiškiau, kad jis yra jautriausias ir neabejotinai protingiausias serialo veikėjas, kuriam šie dalykai yra svarbūs.

Tačiau „Sopranai“ niekad nebuvo vienpusiškas serialas, kurio scenaristai, pasigriebę vieną temą, su ja prabūtų visą valandą. Tarp visų religinių istorijų yra ir mažiau pastebima, bet serialui ir ypač Toniui itin svarbi linija. Kai jis pamato eilinį kartą valgyti einantį ir savo nerangumą demonstruojantį sūnų AJ, jis ant šio pasiunta, nes supranta, kad čia yra jo paveldėtojas. Jis tuos žodžius išrėkia ne be reikalo - Tonio artumas su Kristoferiu visad buvo ryškūs, tačiau tai, kaip Tonis buvo įsitempęs visos šios serijos metu, dar aiškiau parodė, kad jis į jį labiau žiūri kaip į sūnų, ne sūnėną. Vėlgi, kalbant apie Tonio jautrumą galima suprasti, kad jis nuoširdžiai gailėjosi to, jog aprėkė tikrąjį sūnų ir jam tai atvirai pasakė, tačiau tokiose situacijose yra pademonstruojami tikrieji jausmai, ir šis neabejotinai buvo vienas jų.

Todėl kai jis kartu su jį kiekviename žingsnyje išduodančiu Pussy serijos gale nuvyksta savo rankomis (ar ginklu) nužudyti Kristoferį sužeidusio Meto, viskas atrodo logiškai. Be abejo, jie keršija už savo draugą. Tačiau Tonis keršija ir už savo sūnų, Pussy keršija už tai, kad jis privalo išduoti savo draugą, ir jie kartu gerbia savo religijos tradicijas nekenkti žmonėms prieš mirtį, kas jų kerštą padaro dar saldesniu. Sakau jums, viskas šiame seriale yra svarbu.

Kitos mintys

  • Apie religiją šioje vietoje kalbėjau gana abstrakčiai, nes šią seriją kartu galima įstatyti į kitą temą - žmonės čia mato tai, ką nori matyti. Tai yra viena iš sudedamųjų religijos dalių, čia pateikiama tikrai sumaniai. Karmela mato, kad jos maldos išgelbėjo Kristoferį, Polis mato, kad su juo atvyks susidoroti Maikis, o Tonis yra pasiruošęs ginti save ir savo artimuosius, net jeigu realiai nežino nuo ko.
  • Tonio gauja visai nenori matyti Ričio (nors turbūt niekad nebuvo kitaip), tačiau jie per sukąstus dantis su juo bendrauja norėdami surasti Kristoferio skriaudėją, kas yra gražus ir protingas gestas.
  • Melfi istorija, anuomet žavėjusi daugelį žmonių, man yra gan sunki, nes vis dar nesuprantu, kodėl su ja ir jos daktaru mes praleidžiame tiek daug laiko. Struktūrine prasme viskas aišku - „Sopranai“ atrado aukso gyslą leisdami savo pagrindiniam veikėjui išpasakoti visus savo jausmus. Tačiau tai liepti daryti kiekvienam veikėjui netikint, kad žiūrovai viską supranta (ypač po kelių parodymų pirštu), yra kiek neprotinga. Žinau, kada ir kaip visa tai atsipirks, tačiau dabar tos scenos be pakartojimo, kad Melfi griauna savo gyvenimą, neturi realios prasmės.

Antras sezonas. Dešimta serija. Bust Out


I'm in no shape for disharmony. - Junior

Pagrindiniai serialų ir filmų veikėjai pastaruoju metu yra universaliai vadinami herojais. Nors šitas vadinimas yra labiau automatinis, pateikiamas per daug negalvojant apie jo reikšmę, bet jis vis tiek egzistuoja. Herojus juk yra tas, kuris visus išgelbėja, visiems padeda, viską daro aukodamas save ir negalvodamas apie pasekmes sau.

„Sopranai“, kaip veikiausiai esate girdėję šimtus kartų, pradėjo antiherojaus erą. Antiherojus lyg ir yra priešingas žmogus herojui, darantis blogus dalykus, tačiau vis dar esantis pagrindiniu kūrinio veikėju. Ir niekas nepaneigs, kad Tonis darė blogus dalykus, šaudydamas žmones ir smurtu tvarkantis visus, ką gali sutvarkyti. Tačiau jo paties akyse jis vis dar buvo herojus, padedantis kitiems ir aukojantis save, ir tai iškelia rimčiausią „Bust Out“ dilemą.

Antiherojaus pavyzdžių čia yra nemažai, jau pradedant vien tuo, kad serialas parodo, kaip Tonis pasielgė su jam pinigus pralošusiu Deividu. Tai, kad Tonis pasiėmė jo sūnaus mašiną, buvo tik pradžia. Pasirodo, kad per sunkiai besiverčiančią Deivido parduotuvę Tonis pradėjo plauti pinigus ir tuo pačiu ten atidarė savo gaujos būstinę, kas Deividui nepatinka, tačiau jis dėl to negali nieko padaryti. Jis supranta, kad gyvenime padarė daugybę klaidų, dėl to atvirai gailisi, tačiau privalo už tai sumokėti.

Čia ir pasirodo Tonio herojiškumas. Jis mėgsta padėti žmonėms ir tai yra pagrindinė geroji jo savybė, kad ir kiek gerumo ten būtų. Jis žino, kad tiesiogiai sugriovė Deivido gyvenimą ir dėl to per daug nesigraužia. Tačiau jis tuo pačiu metu jaučiasi kaip didvyris tuomet, kai naktį nuvyksta į Deivido parduotuvę ir ten jį atranda miegantį, praradusį viską, ką kada nors turėjo gyvenime. Tonis jam paaiškina, kad gyvenimas yra negailestingas, už savo klaidas reikia mokėti ir panašiai. Atrodo, kad Deividas pasijaučia geriau ir tuo pačiu pakyla ir Tonio nuotaika, kadangi jis pasiekia savo tikslą - jis padėjo kitiems žmonėms.

Visa tai atrodo dar keisčiau tuomet, kai jis atsisako kitų žmonių pagalbos. Nuo pat šios serijos pradžios Tonį pradeda persekioti galingas FTB šešėlis, kadangi vienas liudininkas yra įsitikinęs, kad matė Tonį ir Pussy, kuomet jie žudė Kristoferiui pakenkusį Metą. FTB pusė šioje istorijoje nėra svarbi - jie iš dalies saugo Pussy nuo galimos grėsmės, nori susitvarkyti su Toniu patys, o pastarasis juos su pavydėtinu laisvumu nuveja, taip nesunkiai iš serialo pašalindamas teisėsaugą bent kuriam laikui. Tačiau visa ši serija yra sukonstruota taip, kad įtampa auga vis labiau. Tonis bijo dėl savęs, bijo dėl šeimos ir savo advokatui, kurį seriale pamatome pirmą kartą, duoda krūvą pinigų tam, kad šis pasirūpintų Karmela, jeigu Toniui kas nors atsitiktų.

Ir nepaisant visų tų problemų Tonis nenori pagalbos. Kitiems padėti jam yra malonu, tačiau jam pagalbos tiesiog nereikia. Kai Polis bando su juo pasikalbėti apie dabartinę situaciją ir tai, ką Tonis planuoja daryti toliau, pastarasis kalbą greitai nusuka. Kai jam nesiseka bendrauti su AJ, pas Melfi jis taip pat neklauso Melfi patarimų, kadangi jis žino kur kas geriau. Tarp kitko, nors AJ istorija man šioje vietoje vis dar atrodo pritemptai ir neturiu svarių argumentų manyti, kad Tonis taip stipriai bijo vaikų išvykimo iš namų, ji šioje serijoje turi bent kažkokią esmę, Tėvo ir sūnaus bendravimas yra svarbus kiekvienai istorijai, ir tai, jog serijos gale jie susitaiko ir ramiai plaukioja jachta tik tuomet, kai Tonis yra išskirtinai geros nuotaikos, yra geras parodymas, kad tuomet, kai Tonis yra užverstas kitais darbais, jam šeima nerūpi taip, kaip turėtų, ir viskas į savo vietas atsistoja tik atlaisvinus savo mąstymą.

Dar vienas dalykas, kurį „Bust Out“ pateikia pakankamai gražiai, yra eilinis parodymas, kaip Karmela yra supanašėjusi su Toniu. Per daug nenukrypstant nuo pagrindinės siužeto linijas, Karmela didelę šios serijos dalį praleidžia bendraudama su Deivido žmona. Ir vėlgi, Karmela yra visų skundų priėmėja - net jeigu ji drąsiai pati turėtų dėl ko skųstis, jai yra patogiau girdėti kitų problemas, kadangi gangsterių žmonos privalo būti tokios pat kietos kaip jų vyrai.

Tačiau Karmelai šioje serijoje leidžiama suminkštėti. Ir dar kaip. Deivido žmona supažindina Karmelą su savo broliu, ir jiedu iškart pajaučia kažkokią trauką, kurią Karmela užpildo paprašydama Viktoro, kad šis suremontuotų jos namus. Jokio nereikalingo subtilumo čia nėra - jų abipusė trauka yra aiški kiekvienam žiūrovui, Karmela prieš atvykstant remontininkams pasipuošia ir nejaučia rimtesnio kaltės jausmo nei dėl Tonio, nei dėl to, kad Viktoras yra našlys. Situacija yra tiesiog maloni jiems abiems.

Visgi šio serialo sugebėjimas parodyti, kaip žmonės kenkia kitiems net nesirodydami jų gyvenimuose, yra įspūdingas. Praėjusioje serijoje turėjome Kristoferį, kurio religinės pasakos padarė įtaką visiems veikėjams; dabar turime Tonį, dėl kurio veiksmų Deividas prarado visus savo turėtus pinigus ir susigriovė gyvenimą. Dėl šios istorijos Viktoras, po bučinio jausdamas gan rimtus jausmus Karmelai, galiausiai nusprendžia su ja daugiau nesusitikti, kadangi tokia rizika yra per daug didelė. Neaišku. ar Karmela sužinos tikruosius Viktoro sprendimo nesusitikti su ja motyvus, tačiau tai būtų dar didesnė paskata pagaliau užbaigti reikalus su Toniu visiems laikams.

Kitos mintys

  • Graži detalė - veikėjai per televiziją žiūri dalykus, kuriais jie visą gyvenimą domėjosi, tačiau dažniausiai tai slėpė. Tonis žiūri istorinę dokumentiką, Jaunėlis žiūri jausmingas melodramas, o Livija žiūri gaminamą maistą.
  • Dar vienas Tonio noro padėti pavyzdys - jis duoda Bynsiui didžiulę sumą pinigų ir nesirūpina tuo, ar draugui jam jie yra reikalingi. Jis tiesiog nori padaryti gerą darbą.
  • Vienas dalykas, kurį „Sopranai“ vis užglaistydavo, yra tai, kaip gerai visuomenė pažįsta Tonį ir jo gaują. Dabar liudininkas, laikraštyje pamatęs Tonio nuotrauką, iškart atsiima savo parodymus, matydamas baisią dėl jų galinčią kilti grėsmę.
Namų darbai: s02e11 - House Arrest / s02e12 - The Knight in White Satin Armor

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą