2015 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

„Broad City“: tikroviškumą pasitelkianti geniali komedija

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Broad City“ serijos.

Menas niekada neprivalo atrodyti kaip tikras gyvenimas. Žmonės, kurie skundžiasi filmų ar serialų netikroviškumu, tuo, kad tikrame pasaulyje niekas taip nedarytų, ir panašiais dalykais, tiesiog turi per daug laiko ir per mažai kitokių problemų. Jeigu norite pamatyti tikrą gyvenimą, reikia žiūrėti dokumentiką, skaityti negrožinę literatūrą arba tiesiog išeiti į lauką. Žinau, sunku, bet kartais gryno oro prireikia. Kalbu iš patirties.

Ir visgi. Net jeigu žeminti bet kokios formos meną dėl to, kad jis nėra tikroviškas, yra visiškai neteisinga, geriausiai veikia tie serialai (ir kadangi kalbam apie televiziją, minėsiu tik serialus, nors kitos meno formos atrodo panašiai), kurie iš visų jėgų stengiasi suderinti tikrą ir išgalvotą pasaulį. Tokie serialai kaip „Broad City“ pradeda savo istorijas tikro gyvenimo pavyzdžiais ir juos, šiuo atveju dėl humoro, priveda iki neįtikėtinų kraštutinumų. Pamatę tokius serialus patenkinti lieka visi, ir patikėkite manimi, po „Broad City“ jūs liksite patenkinti.

„Broad City“ yra serialas, pasakojantis apie dviejų jaunų merginų gyvenimą Niujorke. Jų gyvenimas toli gražu nėra sėkmingas, jog negyvena tuose stebuklinguose butuose, kuriuos jums rodė kiti serialai (kaip kad „Draugai“) ir tarp bandymų padoriai išgyventi jos kartu stengiasi susitvarkyti asmeninį gyvenimą. Serialą sukūrė draugės Ilana Glazer ir Abbi Jacobson, kurios yra pagrindinis „Broad City“ veikėjų duetas ir kartu įkūnija išgalvotas savo pačių versijas. Serialas yra naujoviškas daugeliu prasmių, bet geriausias to pavyzdys yra faktas, kad Glazer ir Jacobson nuo 2009 iki 2011 metų kūrė to paties pavadinimo trumpametražius filmukus internete, dėl to buvo pastebėtos ir gavo serialo užsakymą. Susitaikykite su tuo, kad artimiausiu tokių atvejų tik daugės ir dėl to tikrai nereikia pergyventi.

Anksčiau minėtas tikroviškumas ar jo siekimas čia pribloškia daugeliu prasmių. Jau vien platusis Niujorko vaizdas čia yra parodomas kuo kruopščiau ir bent jau siekiant pademonstruoti jo pagrindines savybes. Dėl visiško supratimo sakau, kad nesu buvęs Niujorke, tačiau nereikia didelių protinių sugebėjimų suprasti, kad praktiškai viskas, ką mes matome per televizorių, yra kuo labiau supaprastinta Niujorko versija, o niekada nemiegančio ir įdomiausio pasaulyje miesto paprastai juk nepateiksi.

„Broad City“ to ir nesistengia daryti. Jauni žmonės šiame mieste verčiasi sunkiai, jie puoselėja didžiules viltis, kurios dažniausiai visiškai sudūžta, turistų mėgiamos vietos čia nėra traukos objektas ir jas reikia apeiti didžiuliu lanku, turtuoliai mieste yra nekenčiami ir panašiai. Vėlgi, čia dažniausiai pateikiami kraštutinumai - tai yra dvidešimties minučių komedija, todėl tikslių faktų nesitikėkite, - tačiau jie puikiai perteikia daugelį niujorkiečių jausmų. Iš to, ką esu matęs, girdėjęs ir skaitęs, daugmaž toks Niujorko vaizdas visuomet ir atrodo tikriausiai, kai jauni žmonės laimę šiame mieste atranda itin sunkiai. Kažką panašaus galima pamatyti nebent seriale „Louie“, kuris yra turbūt vienintelis, bent kiek panašus į „Broad City“.

Tačiau didžiausias šio serialo grožis nėra plačiajame paveiksle - daugiausiai serialo humoro kyla iš konkrečių situacijų, kurios, savaime suprantama, kyla iš nuostabių pagrindinių serialo veikėjų. Kiek galima suprasti iš įvairių Glazer ir Jacobson interviu, merginos seriale neįkūnija specifinių veikėjų ir tik siekia pabrėžti pagrindines savo savybes, dėl ko jų vaidyba čia žavi savo absoliučiu natūralumu. Žiūrint „Broad City“ nėra sunku suprasti, kaip iš pirmo žvilgsnio skirtingos merginos tapo geriausiomis ir neišskiriamomis draugėmis.

Abė yra tradicinė geroji mergina, aiškiai siekianti savo tikslų ir turinti daug svajonių. Ji turi nuolatinį valytojos darbą sporto klube (kur jos jau tuoj tuoj paprašys pakeisti kurį nors trenerį ir ji įgyvendins savo gyvenimo svajonę treniruoti kitus), svajoja apie romantišką gyvenimą, turi daug įvairių planų. Tikrovė yra ta, kad Abė yra visiškai nedrąsi, nesugeba imtis iniciatyvos darbe, yra beviltiškai įsimylėjusi kaimyną ir apie tai su juo nekalba, o Abės gyvenimą kasdien gadina jos kambariokės vaikinas, pasižymintis pačiais šlykščiausiais ir kvailiausiais poelgiais (smagi serialo smulkmena - kambariokės mes niekada nepamatome, nors jos vaikinas iš buto niekada neišeina; jis pats, tiesa, yra vienas linksmiausių serialų veikėjų).

Būtent todėl keista, nors tuo pačiu ir logiška, kad jis bendrauja su tokiu žmogumi kaip Ilana. Kažkokiu būdu turinti gerai apmokamą ir atsakingą darbą biure, ji darbo metu yra labiau linkusi rūkyti žolę ar tiesiog leisti laiką mieste, dėl ko padeda ir jos naivus viršininkas. Ilana yra išprotėjusi dėl sekso, visur siekia laužyti taisykles ir geriau laiką leis atsipalaiduodama nei dirbdama. Jos vaikinas Linkolnas (įkūnijamas šiame seriale absoliučiai blizgančio Hannibal Buresso) yra dantistas, norintis su ja kur kas rimtesnių santykių, nors Ilana savo jausmų jam nepripažįsta. Galiausiai, tiesa, ir Ilana, ir Abė gyvenime pasiekia tų pačių rezultatų, dėl ko jos tampa visiškai panašiomis ir atsakymas, dėl ko jos draugauja, ateina pats - merginoms tiesiog reikia palaikymo iš panašius rezultatus turinčių žmonių, ir daugiau jos dėl nieko nepergyvens.

Visgi analizuoti galiu kiek noriu, faktas yra tas, kad „Broad City“ yra tiesiog įspūdinga komedija. Čia scenaristai niekada neieško istorijos moralo, humoristinės scenos čia visuomet pasirenkamos vietoje draminių, ir tokie sprendimai serialui pasiteisina. „Broad City“ paprasčiausias istorijas, tokias kaip siuntinio paieška ar kliūčių perpildyta kelionė į vestuves, paima ir pripildo absurdiškų elementų, kurie tempia pagrindinių veikėjų gyvenimą žemyn, tačiau kartu ir tampa priežastimi, dėl ko nei vienos serijos jos nepalieka nelaimingos ir yra patenkintos savo padėtimi. Humoras šiame seriale yra pripildytas ir linksmų citatų, ir daugybės specifinių užuominų į populiariąją kultūrą, nors daugumos jų suprasti nereikia, nes čia yra ir pakankamai fizinės komedijos, dažniausiai kylančios dėl žolę rūkančius žmones išskėstomis rankomis pasitinkančio Niujorko.

Šis serialas niekada neturės didelės auditorijos, nes jo istorijos kartais gali balansuoti tarp baisaus tikroviškumo ir visiško absurdo, o žmonės neretai nesugeba atskirti šių dviejų dalykų. Visgi „Broad City“ kartu ir tęsia daugelio komikų pradėtas tradicijas (serialą prodiusuoja Amy Poehler ir jos humoro stilius čia tikrai jaučiamas), ir daro kai kuriuos naujus dalykus, kurie šiaip neturėtų stebinti  ir televizijoje turėtų dominuoti kasdien, bet taip tiesiog nėra.

Jau vien ko verta tai, kad pagrindinės veikėjos čia yra tiesiog veikėjos, besirūpinančios savo asmeniniu gyvenimu ir savo pagrindiniu gyvenimo tikslu nelaikančios susitikimo su svajonių vyru ir romantišku gyvenimu. Tiesa, „Broad City“ visgi neieškokite per daug subtilumo. Jo čia nebus daug, todėl nežiūrėkite šio serialo su tėvais ar žmonėmis, su kuriais jaučiatės nepatogiai, tačiau „Broad City“ yra vienas tų, kurie privers net ir vieną namuose esantį žmogų juoktis balsu.

O ką apie šį serialą manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą