2015 m. gegužės 3 d., sekmadienis

Sopranai. Antras sezonas. Funhouse

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios serijos „Funhouse“ detalės ir aptariami iki šios serijos įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „The Sopranos“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Antras sezonas. Trylikta serija. Funhouse


Kiek esu skaitęs „Sopranų“ kūrėjo Davido Chase'o interviu (kad ir šitą), tiek jis žurnalistams pasako, kad nežinojo, ar šitą serialą rašė kaip komediją, ar kaip dramą. Dalis tokio pasakymo gali kilti tiesiog dėl to, kad Chase'as niekad nemėgo jam tenkančio dėmesio ir šiaip mėgdavo pilti pamazgas ant televizijos, todėl tas jo pasipūtimas ar sakymas ko tik nori gali būti nurašytas kaip paprastas juokavimas. Visgi šitame pasakyme kartu yra ir didelė dalis tiesos. Tie žmonės, kurie niekad nėra bandę rašyti istorijų (aš bent jau esu prie tų, kurie bandė), nelabai supranta, kad scenaristai nepradeda rašyti nuo žanro ir visa istorija, daugiau ar mažiau, jiems ateina organiškai, nededant fiksuoto humoro ar dramos kiekio.

Man atrodo, kad „Funhouse“ yra geriausias to pavyzdys. Be to, kad tai yra viena geriausių viso serialo serijų, ji neabejotinai yra ir juokingiausiųjų trejete (juokingiausia yra visiškai nenugalima ir ji jus aplankys trečiame sezone), tačiau tas humoras nėra vien dėl komedijos - čia įvyksta tragiškiausi įvykiai „Sopranuose“ iki šiol, o humoras padidina kontrastus ir padaro juos dar baisesniais.

Ir kaip jie negali būti baisūs - visa ši serija sukasi apie artėjantį Pussy galą. Jeigu priešpaskutinė sezono serija buvo susijusi su Ričio nužudymu ir kitaip net negalėjo būti - galų gale, jis aiškiai buvo pristatytas kaip eilinis blogiukas, kurį Tonis turėjo pašalinti, - ši serija galėjo eiti į bet kurią pusę, bet pasirinko pačią drąsiausią. Tonis čia jau nebėra pateikiamas kaip naivus Pussy draugas. Jis nuo pirmųjų minučių supranta, kad Pussy jį išdavė susidėjęs su FTB ir visas „Funhouse“ veiksmas sukasi apie tai, kaip Tonis ieško patvirtinimų šiai savo teorijai.

Iš vienos pusės atrodo, kad jis to patvirtinimo galėtų ir neieškoti. Pirmosios scenos parodo, kad jis jau įtarinėja savo draugą, tačiau neatrodo kaip besiruošiantis griebtis radikalių veiksmų. Galų gale, Tonis yra laimingas - jis pašalino Ričį, verslas sekasi kaip niekad gerai, motiną jis sugeba išsiųsti kažkur toli, o Karmelai nupirkęs kailinius supranta, kad ką tik nusipirko žmonos palankumą ir jo santuoka bent jau vizualiai atrodo gerai.

Visgi „Sopranai“ niekam neleidžia džiaugtis per ilgai ir galiausiai pilnu pajėgumu pasineria į Tonio psichologiją, pasireiškiančią per sapnus. Sapnams bus paskirta nemažai „Sopranų“ laiko ir netgi ištisa serija, tačiau čia pamatome, ką scenaristai su tuo sugeba padaryti. O sugeba tikrai nemažai, suderindami visišką absurdą ir nenugalimą logiką, susivedančius į paprastą išvadą, kad Tonis jau seniai suprato, jog Pussy jį apgaudinėja.

Tik pažiūrėkite į pirmą šios serijos sapną. Iš pradžių viskas lyg ir atrodo įprastai, tačiau akylesni žiūrovai laisvai gali pastebėti, kad tai nėra „Sopranų“ stilius. Kai Tonis ateina į prieplauką susitikti su draugais, jie jį priima šiltai, tačiau režisūra, veikėjų veidus rodanti neįprastai iš arti ir iš apačios, sufleruoja apie scenos neįprastumą. Toje scenoje Tonis praneša sergantis mirtina liga ir nusprendžia nesikankinti bei susideginti prieš savo draugus. Ir į tą situaciją telpa tiek daug - Tonis net ir paskutinėmis gyvenimo sekundėmis nori pasirodyti kaip didvyris, juolab kad draugai jam padėkoja už tai, kad jie neprivalės jo lankyti ligoninėje. Supraskite ir tai, kad čia yra Tonio sapnas ir viskas čia yra subjektyvu, todėl jis įsivaizduoja esąs kur kas didesnis didvyris nei iš tikrųjų yra ir kai suprantate tai, nesijuokti jau yra neįmanoma.

Tačiau toje scenoje nėra Pussy - žmogaus, kurį Tonis laiko vienu artimiausių savo draugų ir nesančio prie jo Tonio mirties akimirką. Tai yra eilinė „Sopranų“ stiprybė, nes scenaristai laisvai galėjo prastumti šią seriją ir žiūrovus bukai nustebinti nužudant Pussy, tačiau tas nužudymas veikė šimtą kartų stipriau įlindus į Tonio pasąmonę. Vien dėl to, kad ji sufleravo kitą vis pasirodančią serialo temą - tai, kaip žmonės daro netiesioginę įtaką kitiems net tuomet, kai jų nėra šalia.

Kitaip sakant, daugelyje sapnų Pussy su juose rodomomis situacijomis yra visiškai nesusijęs, tačiau jeigu ne jo išdavystė, Tonis apie tai garantuotai negalvotų. Tik pažiūrėkite į Tonio santykį su Poliu. Jiedu yra geriausi įmanomi draugai, o neseniai Tonis jį paaukštino pareigose - jie yra tiesiog neišskiriami. Tačiau jeigu ne ši serija, mes nebūtume sužinoję, kad Tonis Polio daugiau ar mažiau nekenčia. Jeigu vienoje sapno scenoje su juo gražiai bendraudamas Tonis draugą nušauna, kitoje scenoje pas Melfi jis apie Polį kalba kaip apie įkyriausią žmogų pasaulyje, nes jis yra tiesiog nepakenčiamas. Jiems esant kartu ta įtampa nėra regima, tačiau ji neabejotinai egzistuoja. Beje, Tonio monologas apie Polį pas Melfi kabinete (kuriuo tiesiog negalėjau nepasidalinti savo Feisbuke) man yra viena juokingiausių serijos vietų, net jeigu jo potekstė yra ypač rimta.

Beje, kalbant apie Melfi, čia yra dar vienas dalykas, kurio be Tonio sapnų nebūtume supratę. Ir šitoje vietoje aš tiesiog buvau sustabdęs visą seriją, nes galvojau, kad dėl juoko paspringsiu. Kalbu apie tai, kuomet Tonis sapnuoja jau kitą seansą pas Melfi. Tą patį, kur jis kalba apie žodžio pussy dviprasmiškumą, apie nuskrendančias antis ir jo motiną. Tonio fantazija visas Melfi kalbas suplaka į vieną vietą ir pateikia paprastą išvadą - Tonis apie psichoterapiją nesupranta absoliučiai nieko. Jis ten eina tik dėl išsikalbėjimo, o galbūt tik dėl daktarės Melfi, su kuria šiame savo sapne pasimyli, nes tie sapnai juk vis tiek turi išpildyti visas slapčiausias jo fantazijas.

Ir jeigu pagalvosite atidžiau, visa tai sukėlė paprastas valgymas indų restorane. Tai yra tobuliausias gero rašymo pavyzdys, kai rimčiausius dalykus sukelia kvailiausios situacijos, ir nei vieno jų negalėtum pavadinti visiška nesąmone. Kai į Sopranų namus atvyksta Artis, serialas jau tampa visiška komedija, kai Tonis klykia iš skausmo ir karščio, pyksta ant Arčio, kad šis jį apnuodijo, o pastarasis bando save išsiteisinti. Čia yra tikras italų stereotipų įsikūnijimas, tačiau net ir šioje situacijoje sugebama užgriebti kažką rimto - kai Tonis sužino, kad Pussy neserga, jis supranta, kad jiedu yra ne tokie panašūs ir artimi kaip galėjo pasirodyti iš pradžių.

Tiesa, sapnų prasme niekas negali lygintis su žymiuoju Tonio pokalbiu su žuvimi. Ir jeigu pagalvosite atgal, su tuo dalyku juk negali galynėtis niekas. Kalbančios žuvies neturėjo joks serialas ir šita scena tapo vienu žymiausių „Sopranų“ simbolių. Tačiau bendrai šios serijos kontekste ta scena buvo absoliučiai nereikalinga. Ji veikė tik dėl to, kad dar nesusivokusiems žiūrovams aiškiai pasakytų, jog Tonis žino didžiąją savo draugo paslaptį, ir kad pseudointelektualai gautų progą pasigirti supratę referencą, kad Pussy sleeps with the fishes. Serijos kontekste tai yra banalu, serialo kontekste - įspūdinga.

Po visų didelių ir mažų su Pussy susijusių momentų, jų kulminacija jau nebėra tokia išskirtinė. Jeigu žiūrite serialą atidžiai, jūs žinote, kas laukia Pussy. Jis išdavė savo draugus, už ką mafija negali atleisti. Jie jam pasiūlys išsikalbėti ir atskleisti tikrąsias to priežastis. Jie jam pasiūlys paskutinį gėrimą gyvenime. Vienintelis skirtumas su tuo, kaip buvo įgyvendintos ankstesnės žmogžudystės, yra tai, kad Pussy žino apie artėjantį galą. Jis tai supranta iškart susidūręs akis į akį su draugais laive.

Ir visgi nepaisant to tą sceną man sunku žiūrėti visomis prasmėmis. Per du sezonus, o ypač - per šią seriją, mes supratom, kokią reikšmę Toniui turėjo Pussy, kiek yra svarbios jų tradicijos ir ištikimybė, ir tai, jog nužudymo scena yra tokia melancholiška, tarytum išėjusi iš šio pasaulio, bet kartu ir vykstanti čia pat, mane pribloškia labiausiai. Tas sausas nužudymas, tas Tonio paklausimas, ar Pussy iš tikrųjų egzistavo, tie šūviai ir draugo įmetimas į vandenį yra pateikiami sausai, preciziškai ir be klausimų - kaip įprastai. Skirtumas tik tas, kad šita žmogžudystė vyrus persekios visą gyvenimą.

Tačiau svarbiausias dalykas, kurį aš buvau pamiršęs apie šią seriją (be jos nerealaus linksmumo, nes net prieš nužudydamas Pussy Polis sugebėjo pademonstruoti savo arogantiškumą), yra jos pabaiga. Nes „Funhouse“ pasibaigia kaip ir prasidėjo - su linksmybėmis. Tonis džiaugiasi dukros mokslų pabaigimu, paskatina Deividą susitvarkyti gyvenimą, smagiai iš vakarėlio išveja Jaunėlį, nuotaika džiaugsminga. Visgi Tonio vidus - jau visiškai kitoks. Tai iš šios serijos ir išsinešiu - gyvenimas niekad nenustoja kartotis ir šokiruoti labiausiai netikėtose vietose, tačiau augant mūsų patirčiai, formuojasi ir kitoks požiūris į jį. Net jeigu, kaip pamatysite vėliau, mes patys visiškai nesikeičiam.

Kitos mintys

  • Muzikine prasme tai yra viena geriausių „Sopranų“ serijų. Gal vien dėl to, kad myliu tą „Rolling Stones“ dainą.
  • Nesugalvojau, kur apžvalgoje pakalbėti apie Tonio motiną, tai kalbu čia. Net jeigu ji visą sezoną rodėsi tik epizodiškai, jos sugrįžimas yra nerealiai stiprus - praėjo tiek daug laiko, bet viskas prie senų įpročių. Ji kenkia Toniui iš pradžių netiesiogiai, nes išsiųsdamas Dženisę jis nepagalvojo pasirūpinti motina, o vėliau jai skirti bilietai išskristi kažkur toli pasirodo esantys pavogti. Tonis iš suėmimo išsisuka, tačiau žino, kad motina jam kenkia visais atvejais.
  • Kvailiausia sapno scena - Sopranų šeima valgomajame, Tonis praneša nusipirkęs laivą, Medou praneša įstojusi į koledžą, visi pradeda ploti. Lyg ir aliuzija į tai, kad Tonis bent jau savo šeimoje nori turėti griežtą tvarką kaip komunistinėje valstybėje, kas tokiame chaotiškame gyvenime yra suprantama.
  • Kalbant apie Medou, jos istorija čia buvo kiek sujaukta, tačiau pagrindinė jos mintis - kad dukra didžiuojasi savo tėvu ir nenori bendrauti su žmonėmis, kurie Tonį peikia, - yra pakankamai stipri judant į ateitį.
  • Nors ne, smagiausias sapnas - į mažą mašiną su Toniu įlipa Kristoferis, Adriana ir Furijus (paduodantis bosui tualetinio popieriaus ir tampantis pagrindiniu jo padėjėju). Mašina pradeda burgzti, burzgimas pereina į Tonio bezdėjimą tikrame gyvenime. Tobula.
Namų darbai: s03e01 - Mr. Ruggerio's Neighborhood / s03e02 - Proshai, Livusha

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą