2015 m. liepos 19 d., sekmadienis

Orange is the New Black. Trečias sezonas


Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios trečiojo „Orange is the New Black“ sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

„Orange is the New Black“ pagrindinė idėja nėra visiškai originali, bet ji yra viena tų, kurios mane sudomina visuomet. Pats principas rodyti moterų kalėjimą ne kaip visumą, sudarytą iš labai panašių veikėjų, bet veikiau kaip gyvą organizmą, kuriame kiekvienas žmogus nuo kalinių iki biurokratų turi ką papasakoti, man yra nuostabus dalykas. Kiek atsimenu iš savo serialų žiūrėjimo patirties, kažką panašaus darė nebent „Dingę“, „Oz“ ar „The Wire“, nors pirmuoju atveju, tikėtina, žmones prie ekranų labiau traukė ne veikėjai, o pati istorija.

Visi minėtieji serialai įdomiausi yra dėl to, kaip juose rodomų veikėjų neįprastos praeitys derinasi su aplinka, kurioje jie yra (vėlgi, „The Wire“ atveju veikėjus suformavo pati Baltimorė, bet plačiąja prasme mintis panaši). Kraštutinės istorijos tuose serialuose gali būti įdomios, tačiau juose svarbiausiais vis tiek išlieka veikėjų tarpusavio santykiai tos aplinkos, kurioje jie yra, kontekste, kas natūraliai sukuria sluoksniuotą ir įdomią istoriją.

„Orange is the New Black“ trečiajame sezone gali tapti pavyzdžiu, kad šis dalykas yra absoliuti tiesa ir tai serialas įrodo per didžiausius savo pasisekimus ir nuopolius. Trečiasis sezonas nėra kuo nors kardinaliai kitoks nuo ankstesniųjų - veikėjai čia vis dar išliko daugmaž tie patys su keliais naujais papildymais, didelės ir visa apimančios istorijos vis dar nėra, o serialas kuo toliau, tuo labiau pradėjo lįsti į veikėjų asmeninius gyvenimus, kas dažniausiai padeda.

Kartais, tiesa, serialas persistengia. Man visada įdomu, kaip veikia scenaristų mąstymas ir net neabejoju, kad jis funkcionuoja absoliučiai kitaip, nei mes galėtume pagalvoti, todėl spėlioti niekada nėra smagu. Tačiau šiame sezone man kilo įtarimas, kad scenaristai galvoja, jog žmonės iš serialo nori kur kas daugiau nei paprasto kalėjimo gyvenimo demonstravimo (iškart atsakau: tikrai nenori). Veikiausiai todėl kūrėjai šiame sezone ir persistengė su šalutinėmis istorijomis - kol kas tragiškiausiomis, kurios per tris metus čia buvo pateiktos.

Jų centre dažniausiai atsidurdavo Paiper, įsirašanti savo vardą tarp neįdomiausių ir labiausiai švaistomų pagrindinių veikėjų serialuose. „Orange is the New Black“ pradėjusi kaip reikalinga veikėja, suteikusi žiūrovams svarbų požiūrį į moterų kalėjimą, dabar ji neranda vietos scenaristų galvose. Jos meilės istorija su Aleks, kurią įkūnija negyvu žvilgsniu į pasaulį žiūrinti Laura Prepon, buvo susijusi su blogiausiomis serialo akimirkomis, kai viskas aplink atrodydavo idealiai, tačiau scenaristai susigalvodavo įterpti romantinius elementus apie viena kitą nekenčiančias merginas, kupinas pavydo ir aistros, su kuo buvo susitvarkyta banaliausiu įmanomu būdu per kiekvienoje romantinėje komedijoje matomas konfliktų viešumoje scenas.

Paiper šiame sezone buvo kvailinama iki nepadoraus lygio. Iš jos kilusi kita istorija, susijusi su sugebėjimu kiek kitaip pakreipti kalėjimuose klestinčias vagystes ir kartelinius susitarimus, bendrai buvo itin įdomi. Ji palietė kone visas pagrindines veikėjas, suteikė serialui naujos medžiagos ir dramos, ir komedijos fronte, ir šiaip buvo tiesiog smagus reginys. Tačiau viso to centre pastatyti iš proto be jokios rimtos priežasties besikraustančią Paiper, praradusią bet kokį charakterį ir tapusią labiau siužeto dalimi nei įdomia veikėja, buvo keistas sprendimas, su kuriuo buvo sunku susitaikyti iki sezono galo.

Tačiau jeigu atrodo, kad Paiper kvailystės stipriai nutempė serialo kokybę, tai būtų netiesa, nes viskas, kas nebuvo susiję su pagrindine veikėja, buvo nuostabu. Labiausiai dėl to, kad, kaip ir minėjau apžvalgos pradžioje, absoliuti dauguma serialo siužeto linijų buvo tiesiogiai susijusios su kalėjimu ar jame vykusiais įvykiais, kas visuomet buvo įdomu.

Plačiąja prasme kalėjimą krėtusios permainos reiškė tai, jog jį pradėjo valdyti kiti žmonės. Negaunant finansavimo iš valdžios kalėjimas buvo perleistas privačiai kompanijai, su kuria buvo susijusi ir Paiper sukčiavimo sistema, tačiau kompanija geriausiai veikė ne kaip tiesioginis serialo antagonistas, bet kažkas, kas gali sugriauti visą darną bet kurią akimirką ir tai sukūrė neįprastą atmosferą. „Orange is the New Black“ nepamiršo savo komedijos šaknų ir per šią istoriją sugebėjo prikurti absurdiškų kalėjimo reikalavimų, kalėjimui vadovaujantis Džo parodė savo kantrybės ribas, o paties kalėjimo darbuotojų protestai buvo turbūt linksmiausia viso šio sezono istorija.

Jeigu žiūrėtume detaliau, kalėjimo gyvenimas buvo ne ką mažiau įdomus ir dramine prasme, kadangi serialas stengėsi (net jeigu ir ne visuomet sėkmingai) nepamiršti praeities. Red konfliktas su virtuvėje dirbančiomis moterimis buvo itin stiprus sezono elementas, suteikęs grynos ir sunkios dramos, kurios šiame seriale yra mažokai (dažniausiai ji yra praskiedžiama humoru). Seksualumo istorijos, galiausiai pasistūmėjusios link transeksualės Sofijos, nuostabiai įkūnijamos Laverne Cox, taip pat buvo itin stipri linija, nors šiame sezone serialas su baisiai nešvankiomis scenomis apsiramino ir labiau demonstravo ideologinį, ne fizinį laisvumą.

Daugybė mažų istorijų (kalinių atsivertimas į judaizmą dėl geresnio maisto, žiauri ir kartu sumaniai pateikta išprievartavimo istorija ar keliskart padažnėjęs veikėjų praeities rodymas) gali būti vertos atskirų apžvalgų, tačiau viena jų išsiskiria. Suzanos, anksčiau vadintos Crazy Eyes, istorija šiame sezone nebuvo brukama į priekį ir visgi man ji padarė didžiulį įspūdį. Kenčianti dėl Vy mirties ir nerandanti savos vietos Suzana pradeda ieškoti kažko - žmogaus ar užsiėmimo, - kas jai suteiktų prasmę visame kalėjimo chaose, ir ji randa tuos dalykus. Suzana šiame sezone tampa tarsi viso serialo atspindžiu, kai iš jos kyla nerealus humoras, apgaubtas depresiją keliančia drama, ir net jeigu „Orange is the New Black“ svarbiausiose vietose suklumpa, aš šį serialą myliu būtent dėl šių mažesnių ir itin asmeniškų istorijų.

Ir, nieko neatskleidžiant, paskutinė šio sezono scena yra viena geriausių mano matytų sezono pabaigų bet kokiame seriale. Viena tų, kurios priverčia atleisti visas scenaristų nuodėmes.

O ką apie šį sezoną manote jūs?

3 komentarai:

  1. Sezono pradžia daug geresnė nei antro pradžia (neskaitant pirmos antro sezono serijos). Pačios istorijos kalinių žymiai stipriau persipina su esamuoju laiku, o Paiper jau seniai man tapo veikėja, be kurios serialas nesublogtu, gal net gi pagerėtų.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Puiki apvalga, bet del aleks nesutinku - tai vienas idomiausiu veikeju

    AtsakytiPanaikinti
  3. labai geras serialas!

    AtsakytiPanaikinti