2015 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

JAV TV 2015: kas naujo, kas seno, kas gero


Praėjus „Emmy“ apdovanojimams galima atsiminti baisų dalyką: tie trys šimtai gerųjų serialų, kurių jūs nespėjot peržiūrėti per pastaruosius metus, rudenį gaus dar kelias dešimtis naujų draugų, kad nesugalvotumėt, jog turit per daug laiko. Apie laiko stoką jau trečius metus iš eilės priminsiu aš.

Kadangi skaitymo apačioje yra daug, ilgai nesiplečiu. Šįkart yra vienas straipsnis su visais naujais ir sugrįžtančiais serialais. Nauji serialai yra išdėstyti pagal pasirodymo datą, t.y. kuo jų premjeros data yra anksčiau, tuo aukščiau jie yra. Keletas serialų ir laidų jau prasidėjo, bet juos vis tiek čia įtraukiau, nes rudens sezonas yra rudens sezonas.

Prie naujųjų serialų rasite trumpus jų siužeto aprašymus, išankstines kritikų (ar, jei jau mačiau serialą, mano) reakcijas ir tai, kiek dešimtbalėj sistemoj laukiu tų serialų. Subjektyvu, bet pateikiu savų argumentų, o galiausiai spręsite jūs. Tik įspėju, kad kritikai šneka apie vieną prasčiausių sezonų naujų serialų atžvilgiu, todėl gerųjų išsirinkimas galbūt neatrodys taip baisiai kaip galėjo pasirodyti.

Artimiausiomis savaitėmis sulauksit straipsnio su mano jau peržiūrėtų naujų serialų apžvalgomis. Aišku, jei iki to laiko neišvarvės akys.

Po naujųjų serialų sąrašu rasite senųjų serialų sugrįžimo datas, bet apie tai pakalbėsim apačioje. Dabar jūsų dėmesiui - šio sezono naujienos.

Nauji serialai

Hand of God (IMDb, YouTube, rugsėjo 4 d. visas sezonas pasirodė iškart)
Serialas apie gyvenime nemažai klaidų dariusį ir į korupciją įklimpusį teisėją, kuris vieną dieną pradeda girdėti, kaip jam atrodo, Dievo balsą. Dabar jis privalo vykdyti tai, ką jam liepia aukštesnės galios. Kritikų reakcijos: žiauriai banalus serialas, netinkamai išnaudojantis Roną Perlmaną ir einantis pačiu paprasčiausiu keliu. Neradau nei vieno teigiamo atsiliepimo, visi kalba apie serialo sukeliamą depresiją. Laukiamumo indeksas: 3/10 (pabandysiu pirmą seriją, bet nieko rimto nebesitikiu).


Late Show with Stephen Colbert (IMDb, YouTube, nuo rugsėjo 8 d., kasdien)
Mano bene labiausiai laukta rudens premjera. „The Colbert Report“ buvo viena svarbiausių pastarojo dešimtmečio laidų JAV televizijoje, kur Stephenas Colbertas, apsimetęs naiviu respublikonus palaikančiu vedėju per humorą sugebėjo parodyti amerikietiškos politikos ir šiaip gyvenimo absurdą. Pridėjus ir tai, kad jis yra išgyvenęs tikrai daug ir žino, ką reiškia pralinksminti žmones, jis yra tobulas žmogus perimti porą dešimtmečių Davido Lettermano vestą laidą. Kol kas jis su tuo tvarkosi nuostabiai. Kritikų reakcijos: pats mačiau beveik visas laidas. Interviu puikūs, monologai taip pat. Kartais humoras yra atskiestas, kad apeliuotų į platesnę auditoriją, bet jis vis tiek veikia. Laukiamumo indeksas: 9/10 (ne 10 todėl, kad žinau, jog šita laida sudegins baisiai daug mano laiko, ko nelabai laukiu).


2015 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

2015 m. Emmy apdovanojimų prognozės


Besibaigiantis rugsėjis kaip visad atnešė naują amerikietiškos televizijos sezoną, o šiemet tuo pačiu metu žiūrovai yra priversti atsiminti ir jau praėjusįjį (nors, su dabartinės televizijos kiekiais, sezonų ribos yra vis neaiškesnės). „Emmy“ apdovanojimai, pernai vykę vasaros pabaigoje, persikėlė į rudenį, nes jie būtinai turėjo vykti tą pačią dieną kaip ir Eurobasket finalas.

Kaip visad, šitas straipsnis yra skirtas prognozėms, kas laimės kiekvienoje iš šio vakaro kategorijų, apdovanojančių geriausius praėjusių metų serialus ir jų kūrėjus. Kaip visad, „Emmy“ apdovanojimai dažnai būna visiškai nenuspėjami, taip kad nepriimkit šitų spėjimų kaip šimtaprocentinių, bet laimėję lažybose dalinkitės savo laimėjimais su manimi.

Ceremoniją ves Andy Sambergas, pasižymėjęs su „Brooklyn Nine-Nine“ ir „The Lonely Island“, todėl tikėkitės daug rėkimo ir bajerių, iš kurių nesijuoks pusė salės, bet kurie patiks daugumai paauglių.

Spėjimų struktūra paprasta: juodu šriftu yra paryškinti tie serialai/aktoriai/žmonės, kurie daugumos ekspertų (me included) nuomone šį vakarą laimės (kitaip sakant, objektyvūs laimėtojai), pavirtusiu šriftu - tie, kurie norėčiau, kad laimėtų (kartais abu atvejai sutampa, kartais neturiu asmeninių favoritų, todėl įtampos šitam straipsnyje bus nemažai). Kodėl jums reikia žinoti mano norus? Nes jie yra teisingi.

DISCLAIMER: įprastai visus didžiuosius apdovanojimus - „Emmy“, Auksinius gaublius ir Oskarus - žiūriu ir kalbu apie juos tiesiogiai savo Facebooke. Žinant tai, kad ši naktis bus auksinė ir man, kaip ir jums, reikės jungtis į tas nelabai aiškių medžiagų apsivartojusių žmonių minias, rėkiančias kažką apie un dos tres ir ispanus, tiesioginio žiūrėjimo veikiausiai nebus (ceremonija vyks 3:00 Lietuvos laiku). Pralaimėjimo atveju veikiausiai irgi būsiu užsiėmęs rimtom analizėm ir bandysiu sukurti kažkokią Kalniečio pavardės variaciją, kuri dar nebuvo panaudota per šias dvi savaites, tai naktis irgi bus užimta. Bet kadangi jūs trečią nakties visad tikrinatės savo FB, pasitikrinkit ir mano puslapį. Jeigu jums pasiseks, ten rasit nemiegojusio Telemano rašliavas, kas veikiausiai nėra maloniausias vaizdinys, bet bent jau prasibudinsit.

Geriausias serialas (drama)

Better Call Saul
Game of Thrones
House of Cards
Mad Men
Homeland
Downton Abbey
Orange is the New Black

Jeigu bent kelis metus žiūrite „Emmy“, turbūt spėjot suprasti, kad šitų apdovanojimų balsuotojai turi kai kurias sritis, kurias tiesiog myli. Kaip kad Oskarų rinkėjai būna nepaaiškinamai užburiami filmų, pasižyminčių paviršutinišku sentimentalumu, taip „Emmy“ balsuotojai myli paskutinį sezoną ką tik parodžiusius serialus. Pridėjus ir tai, kad „Mad Men“ jau yra laimėję šioje kategorijoje keturis kartus (už pirmus keturis sezonus), jie yra aiškiausi favoritai. Jūs galbūt norite, kad ateitų „Game of Thrones“ valanda ar iššautų „Better Call Saul“ (abu nuostabūs serialai), tačiau šie metai priklauso Matthew Weinerio šedevrui.

2015 m. rugsėjo 19 d., šeštadienis

Sopranai. Trečias sezonas. Pine Barrens/Amour Fou

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Vienuolikta serija. Pine Barrens


I'm not gonna leave ya. - Christopher

„Pine Barrens“ esu matęs bent jau dešimt kartų. Visas kitas „Sopranų“ serijas, be kelių atsitiktinių peržiūrų, iki šių metų mačiau tik po vieną kartą. „Pine Barrens“ dar kartą žiūrėjau iškart pabaigęs trečią sezoną ir per porą metų prie šitos serijos sugrįždavau vėl ir vėl. Dėl to, kad ji yra tobula. Dėl to, kad ji yra geriausia, ką gali pasiūlyti „Sopranai“. Dėl to, kad dėl tokių dalykų egzistuoja televizija.

Seriją režisavo jau anuomet savo visapusiškais aktoriniais sugebėjimais garsėjęs Steve'as Buscemi. Jis jau buvo suvaidinęs galybėje filmų, tarp jų - ir Coenų „Fargo“. Šiomis dienomis, tikėtina, jūs geriau pažįstate to paties pavadinimo serialą, bet ir originalusis filmas, nuostabiai suderinęs juodojo humoro ir veiksmo kiekius, stebino žiūrovus. Todėl man per daug nenuostabu, kad linksmiausia ir tuo pačiu į paviršių veikėjų savybes geriausiai iškelianti „Sopranų“ serija kartu vizualiai yra viena gražiausių visame seriale.

Jūs tik pažiūrėkite į sceną, dėl kurios prasideda pagrindinė šios serijos istorija. Paliepus Toniui ir atvirai pademonstravus, kad šioje šeimoje būtent Silvijus yra dešinioji jo ranka, Polis su Kristoferiu privalo vykti pas rusą paimti Silvijui skirtų pinigų. Viskas yra įgyvendinama ganėtinai įprastai, o Polis yra įpratęs, kad visi jo bijo ir nedrįsta pasakyti kažko rimtesnio, nes jiems iškart gresia susidorojimas. Tačiau čia Polis užsirauna ant bebaimio ruso, kuriam laisvas svečio elgesys absoliučiai nepatinka, ir konfrontacija veda link to, kad Polis su Kristoferiu dviese vos apsigina prieš buvusį kareivį. Toje scenoje nėra atsikratoma „Sopranams“ būdingo veiksmo scenų grubumo, kai choreografija nueina į antrą planą ir kūrėjams yra kur kas įdomiau parodyti pliką fizinę jėgą, tačiau to susirėmimo metu platūs rakursai, vėliau peršokę į stambesnius planus rodant veikėjus, veikė itin sėkmingai, atrandant įdomius kampus ten, kur jų nebūtinai reikėjo.

2015 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

Serialo apžvalga. Wet Hot American Summer: First Day of Camp

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Wet Hot American Summer: First Day of Camp“ serijos.

Žiūrėdamas „Wet Hot American Summer: First Day of Camp“ tarytum supratau, kad visos tos valandos, kurių metu skaičiau įvairių komikų interviu, sužinojau apie vis keistesnes komedijos technikas ar tiesiog žiūrėjau stand-up pasirodymus, nenuėjo veltui. Pilnai tikiu, kad žmonės, kuriems komedija nėra mylimas žanras ir tokio tipo serialus jie žiūri tik paprastam laiko prastūmimui, „First Day of Camp“ gali sudirbti nieko nelaukę. Man čia yra geriausia, ką šiais metais suteikė televizijos komedija.

Na, televizija čia yra tik iš dalies, bet jau niekas nežino, kaip tinkamai vadinti „Netflix“, todėl pasilikim prie to. „First Day of Camp“ yra aštuonių serijų serialas, veikiantis kaip priešistorė kultiniam 2001 metų filmui „Wet Hot American Summer“. Ir taip, čia yra teisingas kultinio filmo apibūdinimas. Paskaičiuokite patys: kokia tikimybė, kad mažas ir keistas, kiek mažiau nei 2 milijonus dolerių kainavęs filmas, atnešęs didžiulius nuostolius ir uždirbęs vos 400 000, ilgainiui taps vienu žymiausių moderniosios komedijos pavyzdžių? Jis turėjo mažą ir triukšmingą gerbėjų armiją (a.k.a. kultą), kuri ilgainiui peraugo į įspūdingą jėgą, prikėlusią filmo istoriją antram gyvenimui.

Paskaičiuokim toliau: jeigu kas nors sugalvotų daryti tą patį filmą su tais pačiais aktoriais, tačiau jau šiomis dienomis, kiek visa tai kainuotų? Sufleruoju: filme vaidino Bradley Cooperis, Amy Poehler, Paulas Ruddas, Michaelas Ianas Blackas, Elizabeth Banks, Christopheris Meloni, Molly Shannon, Jonas Benjaminas ir daugelis kitų. Visi šitie žmonės dabar už vieną projektą gauna daugiau, nei anuomet kainavo visas „Wet Hot American Summer“ filmas, todėl matematika nesunki.

Ir visgi visi šitie žmonės sugrįžo. Net jeigu, pasak vis populiarėjančios istorijos, Bradley Cooperis turėjo per vieną dieną nufilmuoti visas savo scenas seriale (ir jų buvo tikrai daug), kažkas sudarė tokį tvarkaraštį, kad visi aktoriai galėtų sugrįžti ir įkūnyti savo keistuosius vaidmenis, ir keistumai čia prasideda jau vien nuo istorijos apibūdinimo. 2001 metų filme tuomet į trečią dešimtį gan seniai įkopę aktoriai įkūnijo šešiolikmečius, prižiūrinčius vaikų stovyklą. Dabar tie patys aktoriai įkūnija pora mėnesių jaunesnius veikėjus, išgyvenančius pirmąją tos stovyklos dieną.

2015 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

Sopranai. Trečias sezonas. The Telltale Moozadell/...To Save Us All From Satan's Power

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Devinta serija. The Telltale Moozadell


Snakes were fucking themselves long before Adam and Eve showed up, T. - Paulie Walnuts

Nuo pirmadienio jūs pradėsit laikytis dietos ir bėgioti. Žinau, kad pradėsit. Pradedat kiekvieną pirmadienį ir šito pažado laikotės tol, kol lieka kelios valandos iki to pirmadienio ir suprantat, kad bus dar tų pirmadienių, o mamos kotletai patys nesusivalgys.

Trečiojo „Sopranų“ sezono metu, kuris buvo rodytas 2001 metais, populiarėjant interneto forumams, dažnai aptarinėjama tema tapo Karmelos noras palikti Tonį ir niekaip neateinanti drąsa tai padaryti. Ir tai galima suprasti per tuos paprastus pažadus sau: Karmelai palikti vyrą, kuris išlaikė ją visą gyvenimą ir suformavo visą jos pasaulėžiūrą, reikštų išėjimą iš komforto zonos. Nepaisant to, kad Karmela yra įvardijama kaip viena stipriausių serialuose kada nors parodytų moterų, jai toks žingsnis yra neįtikėtinai baisus.

Ir šiaip, jeigu jums per gimtadienį dovanotų tūkstančius kainuojančius žiedus, jums bent jau trumpam praeitų noras skirtis su tuo žmogumi, kad ir koks bejausmis monstras jis bebūtų. Pradinė šios serijos scena, kai Karmela be jokios vaidybos susilydo gavusi Tonio dovaną ir panašiai pradeda aikčioti gavusi menkniekius iš vaikų, įkūnija „Sopranų“ dvipusiškumą: taip, Karmela yra jautriausia veikėja šiame seriale, tačiau ją, kaip ir daugelį kitų, galima nesunkiai papirkti.