2015 m. spalio 5 d., pirmadienis

Naujųjų 2015/16 m. televizijos sezono serialų apžvalga

Prieš porą savaičių pristačiau serialus, kurių galima laukti ir nelaukti naujajame televizijos sezone. Kaip jau tapo įprasta trečius metus iš eilės, porai savaičių paaukojau gerą miegą ir peržiūrėjau visas naujųjų šio sezono serialų pirmąsias serijas, kurių apžvalgas rasite šiame straipsnyje.

Kadangi apačioje teksto yra į valias, per daug jūsų negaišinu, nes tvarką turbūt žinote. Serialai yra apžvelgti remiantis tik pirmosiomis (pilotinėmis) jų serijomis, net jeigu kai kurie jų eteryje yra rodomi ne pirmą savaitę. Pirmosios serijos tikrai negali tapti viso serialo atspindžiu, bet iš patirties sakau, kad blogos pilotinės serijos retai išauga į įspūdingus serialus, o gerai pradedami serialai retai tragiškai nusivažiuoja į lankas (nors dėl pastarosios kategorijos šiemet jaudintis nereikėtų - naujų serialų derlius yra itin prastas).

Apie subjektyvumą ir panašius dalykus jau nesiruošiu kalbėti, tik pasakau, kad jeigu su manim nesutinkat, komentaruose tarp įžeidžiančių žodžių įterpkit ir argumentų - įžeidimai taip skaitysis žymiai maloniau.

Nei viena apžvalga neatskleidžia svarbiausių siužeto detalių ir yra skirtos bendrai mano nuomonei, todėl spoilerių irgi nesibaiminkit.

Artimiausiomis savaitėmis pasirodys dar keli nauji serialai, kurių apžvalgos taip pat bus šiame straipsnyje, todėl po kurio laiko sugrįžkit. O dabar - gero skaitymo.

Atnaujinta 11.05: „Red Oaks“, „Crazy Ex-Girlfriend“ ir „Truth Be Told“ apžvalgomis.
Atnaujinta 11.06: „Supergirl“, „Wicked City“ ir „Ash vs. Evil Dead“ apžvalgomis.


DRAMOS


Hand of God (IMDb, YouTube, visas sezonas pasirodė iškart)
Problema su tikrą ir mistinį pasaulį maišančiais serialais yra ta, kad jie ieško aukso vidurio ir nesugeba tinkamai išnaudoti nei vieno iš dviejų žanrų. „Hand of God“ nėra stiprus serialas, bet bent jau jo pozicija yra aiški: čia scenaristams labiau rūpi drama, ne mistinės istorijos. O jos yra tikrai ambicingos - pagrindinis veikėjas, įkūnijamas Rono Perlmano, gauna žinias iš Dievo, leidžiančias jam (tariamai) surasti jo sūnaus ir marčios skriaudėjus.

Serialas gerai paaiškina pagrindinius veikėjus ištikusias tragedijas, dėl ko Perlmano herojui kylančios fantazijos atrodo kaip kylančios dėl pakrikusių nervų, net jeigu jis bando įrodinėti kitaip. Tačiau pirma serija parodo visai nemažai, atskleidžia pagrindines veikėjų savybes ir jų sugedimo laipsnį, o ateičiai yra paliekama pakankamai neatsakytų klausimų.

Tiesa, visa tai vyksta iki vienos scenos, kuri „Hand of God“ nutempia į tokias absurdiškas žemumas, kad pirmą seriją verta žiūrėti vien dėl jos. Ta scena yra tokia kvaila, tokia nereikalinga ir pagrindžiama tik Perlmano rėkimu, kad ją žiūrint aš juokiausi, nors ji turėjo įvaryti siaubą ir sielvartą. Visgi net ir su tuo epizodu „Hand of God“ pirma serija prognozuoja nykų serialą, kurio neišgelbės net tokie aktoriai kaip Perlmanas, Dana Delany, Garretas Dillahuntas ir išsiilgtas Andre Royo. Bet rimtai, tą sceną jūs turite pamatyti.

Tiks, jeigu patiko: „The Leftovers“, tik šitas dalykas yra maždaug penkis kartus blogesnis.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: kas nors pasakytų, jog kitose serijose yra dar kvailesnių epizodų.
Vertinimas: 5/10

The Bastard Executioner (IMDb, YouTube, antradieniais)
Aš nesakau, kad žmogus, sukūręs „Sons of Anarchy“ ir stipriai prisidėjęs prie „The Shield“ kūrimo, vaikosi madų ir siekia sukurti kažką panašaus į „Game of Thrones“, bet nesakau ir kad taip nėra. Visgi „The Bastard Executioner“ pasakoja apie XIV-ame amžiuje vykstančią kovą dėl Velso nepriklausomybės, taip kad Kurtas Sutteris galėjo pasiduoti pagundoms ir paraleles tarp dviejų serialų bus galima rasti.

Jų toli ieškoti nereikia. Serialas nuo pradžių yra prikimštas begalės veikėjų, kurie pusantros valandos trunkančioje pirmoje serijoje tik iškiša nosį ir nepasitarnauja siužetui, bet jų vardai yra be abejonės pasakomi. tarsi norint užsižymėti. Dialogai irgi dažnai balansuoja ant klišių ribos, šventai tikintis, kad britišku akcentu pasakyti žodžiai skambės kur kas protingiau nei jie iš tikrųjų yra.

Tačiau mano nuostabai antroje pirmos serijos dalyje daug kas pasikeičia: pagrindinis herojus parodo savo charakterį, gauna itin rimtą motyvą kovoti ateityje, serialas įmeta (pusiau nereikalingų) fantastinių detalių ir viskas tarytum susitvarko. Pirma valanda yra sumalta tragedija su tikrai gražiai suorganizuotomis kovų scenomis ir nesuvokiamu kiekiu kraujo, bet į serijos galą viskas taip pradeda linkti į gerąją pusę, o serialas susifokusuoja, kad man net pasidarė linksmiau (na, tiek, kiek gali būti linksma žiūrint serialą, kurio pagrindinis veikėjas vykdo egzekucijas). Toliau turbūt nežiūrėsiu, bet nenustebčiau iš kitų žmonių išgirdęs apie tai, kad serialas po truputį įsivažiavo.

Tiks, jeigu patiko: „Game of Thrones“, nors čia yra mažiau nuogybių ir daugiau žiaurumo.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: girdėčiau ne vieną atsiliepimą, kad pirmas sezonas įgavo ritmą.
Vertinimas: 6/10

Minority Report (IMDb, YouTube, pirmadieniais)
Pagal to paties pavadinimo Steveno Spielbergo filmą sukurtas serialas. Bent jau sprendžiant iš pirmos serijos, viskas, ką serialas turi bendra su filmu, ir tėra pavadinimas - norintiems intriguojančio siužeto ar kažko, kas primena filmą, teks šitų dalykų ieškoti kitur. Dabar tai tėra „CSI“ ir „Castle“ mišinys ateityje, su išskirtines galias turinčiu vyru, galinčiu nuspėti, kas ateityje padarys baisius nusikaltimus, ir detektyve, kuri vienintelė patiki jo galiomis ir saugo nuo pavojų.

Jeigu galvojate, kad pirmoje serijoje yra graudus monologas apie pagrindinio veikėjo praeitį, apie tikrą draugystę ir panašius dalykus, jūs atspėjote. Problema tame, kad tas monologas apie veikėją nepasako absoliučiai nieko, nepateikia jokių argumentų, kodėl reikėtų pasakoti jo istoriją, ir tiesiog džiaugiasi potencialiai dideliais reitingais dėl to, kad prie „Minority Report“ yra prikabintas Spielbergo vardas. Vienintelis pusiau įdomus dalykas čia buvo ateities technologijos – kas gali nesidžiaugti skraidančiais selfių aparatais, - bet pirmoms serialų serijoms visad yra skiriami didesni biudžetai nei įprastai, todėl tos technologijos greitai dings ir serialas liks tik su gražiais ir neįdomiais žmonėmis.

Tiks, jeigu patiko: atskiesti procedūriniai serialai; panašiai kaip „CSI“, tik galvokit apie dar labiau tinginčius scenaristus.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: seriale pasirodytų Tomas Cruise‘as, nors ir tuomet nieko nepažadu.
Vertinimas: 3/10

Blindspot (IMDb, YouTube, pirmadieniais)
Kaip kritikas lyg ir turėčiau tokius serialus sumalti; kaip paprastas žiūrovas, aš juos žiūrėčiau su malonumu. „Blindspot“ pasakoja apie tai, kaip FTB atranda visiškai nuogą tatuiruotėmis išpaišytą moterį, apie savo gyvenimą neatsimenančią absoliučiai nieko. Viena tatuiruotė ją susieja su FTB agentu, kuris pasiryžta išsiaiškinti moters paslaptis, ir vėlgi, jeigu įsivaizduojat bręstantį romaną, šiuolaikinę televiziją pažįstate per daug gerai.

Kol neįjungiau mąstymo ir nepradėjau užsirašinėti minčių apie serialą, viskas buvo gerai. Moters paslaptys yra įdomios, atskleidžiamos po truputį ir tuo pačiu užduodančios daugiau klausimų. Serialas sudomina žiūrėti toliau, nes ta praeitis, kuri yra atskleidžiama, lyg ir žada nemažai intrigų.

Tačiau kokybės prasme viskas yra abejotina. Jeigu pagrindinę veikėją įkūnijanti Jaimie Alexander emocijas perteikia užtikrintai, jos kolega Sullivanas Stapletonas turi tą buką kieto vyro žvilgsnį, į kurį žiūrėti greitai atsibosta. Apie veikėjus per pirmą seriją nepasakoma absoliučiai nieko (yra skirtumas tarp to, kas yra nutikę pagrindinei veikėjai ir koks žmogus ji iš tikro yra), o pats serialas yra banaliai paruošiamas procedūrinei struktūrai (be abejo, kad čia yra kieta juodaodė FTB bosė ir nepatiklūs kolegos). Bet jeigu jums tokie dalykai nerūpi, žiūrėkit į valias.

Tiks, jeigu patiko: „Memento“, tik čia jis sukurtas ne Nolano, o žmonių, kurie galvojo, kad tam filme visiems rūpėjo tik siužetas.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: antra serija tęs siužetą ir serialas netaps „CSI“ su mistiniais motyvais.
Vertinimas: 5/10

Limitless (IMDb, YouTube, antradieniais)
Taip, dar vienas serialas pagal pusėtinos sėkmės susilaukusį filmą - televizija šiemet pasidavė nostalgijai, bet tokie dalykai greitai praeina. Šįkart serialas nuo originalo skiriasi mažai kuo: vaikinas gauna tabletę, leidžiančią jam išnaudoti visą savo smegenų galią (po „Lucy“ jau nebesikišu prie žmonių, aiškinančių, kad mes išnaudojam tik 10 procentų smegenų, nes tai yra beprasmiška), atsiminti kiekvieną mažą detalę ir dvylikai valandų tapti superžmogum.

Pirma serialo serija yra kone identiška filmui, tik suspausta į nenormaliai trumpą laiką: vyras džiaugiasi naujomis galiomis, patiria šalutinius efektus ir galiausiai naudoja sugebėjimus geriems tikslams. Suprantu, kad pirma serija turi užkabinti, bet logikos šuoliai ir staigūs susipažinimai su veikėjais (gali būti, kad pirmoje serijoje pasirodo ir Bradley Cooperis) serialui visiškai nepadeda. Visgi žiūrėti buvo visai įdomu, visos išskirtinės protinės galios yra paaiškinamos ir vaikinas visko stebuklingai neatspėja, o vadovaujasi logika, kas stebuklingų Šerlokų pilnoje televizijoje yra malonu. Vizualioji serialo pusė irgi yra stipri (panaudojus tabletes režisūros stilius pasikeičia; maža, bet svarbi detalė), net jeigu pagrindiniai veikėjai ir juos įkūnijantys aktoriai (Jake McDorman ir Jennifer Carpenter) yra baisiai nykūs. Neįsivaizduoju, ką serialas rodys ateityje, bet tai, kas buvo daroma čia, buvo įgyvendinta visai neblogai.

Tiks, jeigu patiko: „Limitless“ (jeigu atrodo, kad šitoje skiltyje nesistengiu, tai jūs teisūs).
Žiūrėčiau toliau, jeigu: Bradley Cooperis taptų rimtesniu veikėju, ne pirštu grūmojančiu tėvu, į kurį jis čia baisiai panašus.
Vertinimas: 6/10

Rosewood (IMDb, YouTube, trečiadieniais)
Patinka gėrimo žaidimai? Turiu jums naują: peržiūrėkit visų šio sezono naujų serialų pilotines serijas ir gerkit tuomet, kai seriale be jokio rimtesnio pagrindo yra įkišami veikėjai dėl lygybės/feminizmo/rasizmo paskatų. Ir nesiskųskit, kad po „Rosewood“ jus veš į ligoninę. 

Šitam seriale yra pasakojama apie patologą (labiausiai intriguojančią profesiją iš visų), kuris lyg ir padeda teisėsaugai, bet šiaip daro ką nori, turi daug pinigų ir gyvena Majamyje. Kitaip sakant, apie pagrindinį veikėją iš pirmos serijos nesupratau nieko konkretaus. Ir primenu, kad stebuklingas moterų viliojimas, išskirtinis žinomumas (vėlgi, jis dirba fucking patologu, kas natūraliai jį padaro įžymybe) ir iš kažkur atsirandantis turtas nėra asmeninės savybės. Ai, ir ar minėjau, kad jis yra vienintelis juodaodis baltaodžių perpildytame seriale? Ne, meluoju – jis turi kietą juodaodę motiną ir lesbietę seserį, besiruošiančią tekėti už baltosios. Jau komoje?

Aš jaučiu, kad „Rosewood“ nėra tas serialas, per kurį galima aptarti tokias temas (jis be jokios abejonės bus nutrauktas per porą savaičių), nu bet vis tiek: televizijoje, kine ir visur kitur reikia rodyti įvairių rasių, orientacijų ir lyčių žmones, bet kai jie yra apibrėžiami tik per savo rasę ar orientaciją, kūrėjai sufeilino stipriai. Tai, jog „Rosewood“ turi dar didesnių problemų – nuo absoliučiai neaiškios istorijos iki žiauriai kietos ir originalios detektyvės – reiškia, kad šitą serialą gelbėti yra beviltiška.

Tiks, jeigu patiko: gerti sieros rūgštį.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: mane grasintų sumušti grupė pasaulinio žinomumo patologų, kas, pasak šito serialo, yra visai realu.
Vertinimas: 2/10

Heroes Reborn (IMDb, YouTube, ketvirtadieniais)
„Heroes“, kartu su „Dexter“ ir dar keletu serialu, yra vienas tų dalykų, kurių stengiuosi neminėti ir tai darau tik norint pateikti tragedijos pavyzdį. Aš šitą serialą iš visų jėgų bandau ištrinti iš galvos ir vis labiau suprantu, kaip puikiai jį atsimenu. Kaip atsimenu kiekvieną kraupią jo detalę, kai kiekvieną minutę tragiškas serialas sugebėdavo smigti dar žemiau ir kai jau atrodė, kad jis pasiekė dugną, parodė paskutinę seriją, kurią, kaip suprantu, dabar CŽV naudoja kankindami teroristus.

Ir jie sugrįžo! Su tuo pačiu pagrindiniu scenaristu! Ir praktiškai tais pačiais veikėjais!

Patikėkit manim, aš stengiuosi nepratrūkti, bet nieko nepažadu. Jeigu nepažįstat „Heroes“, tai buvo serialas apie stebuklingas galias turinčius veikėjus (tikrai tikrai ne Iksmenus, tikrai), jų tarpusavio sąsajas ir dar kažką, ką mano smegenys užblokavo. Dabar serialas buvo sugrąžintas dėl noro papasakoti įdomiąją istoriją toliau, nors iš tikro iš Timo Kringo sadistinių polinkių ir NBC kanalo tikėjimo, kad žmonės norės sugrįžti į tą pasaulį. Sprendžiant iš statistikos (keli milijonai žiūrovų po pirmo šito dalyko pusvalandžio pakeitė kanalą), optimizmo ateičiai nėra daug.

Jeigu trumpai, „Heroes Reborn“ yra katastrofa, kuri lyg ir neprimena paskutinio originalo sezono, bet komplimentu to nepavadinsi. Serialas beviltiškai bando įtikti jaunimui iškart pristatydamas kelias romantines istorijas (tarp dviejų ledų pardavėjų beigi tarp dviejų kažkokį baisiai prastai sukurtą japonišką žaidimą mėgstančių japonų), galvoja, kad visi žmonės matė originalą (nes Kler ir Mohinderis čia yra paminimi 20 kartų, tarytum nauji žiūrovai žinotų, ką jie reiškia), o likęs laikas yra užpildomas monologais apie tai, kas nutiko tarp originalo ir šito serialo (žiūrovai tuo metu yra įtikinėjami, kad nemirtinga veikėja tikrai mirė). Veikėjai yra baisiai neįdomūs ir neturi jokio charakterio, seni herojai yra įspraudžiami tik dėl vaizdo, o visą naštą nešantis Noah tiesiog kelia per daug prisiminimų apie tai, kaip jo veikėjas originale penkiolika kartų keitė savo pozicijas. Pasirodo, kad didžiausia mano baimė prieš šį sezoną –  kad „Heroes Reborn“ būtų tikrai geras serialas ir man tektų jį žiūrėti“ – buvo per daug optimistinė. Grįžtu prie apsimetinėjimo, kad „Heroes“ niekada neegzistavo.

Tiks, jeigu patiko: paskutiniai du „Heroes“ sezonai ir/arba lėtas nukraujavimas.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: tas veikėjas, kuris ištrina žmonių atmintį (ir kuris gal, o gal ir ne, pasirodo šitam seriale), tą patį padarytų ir man, nors tikiu, kad vis tiek per penkias sekundes suprasčiau šito dalyko blogumą.
Vertinimas: 1/10

The Player (IMDb, YouTube, ketvirtadieniais)
Veiksmo serialų televizijai reikia. Ne draminių su veiksmo elementais, o tiesiog veiksmo. „The Player“ gali būti vienas jų. Jame yra pasakojama apie turtuolį, sugalvojantį sistemą, kuri padeda numatyti ateityje įvyksiančius nusikaltimus (ne ne čia visai nepanašu į „Minority Report“ tikrai ne) ir pagal juos rengiantį lažybas bei į savo komandą pasikviečiantį buvusį karį. Ir iškart įspėju: pati idėja yra baisiai susukta, nors ją buvo galima papasakoti vos keletu sakinių.

Tiesa, svarbiausias dalykas čia yra veiksmas, ir šioje vietoje „The Player“ veikia. Režisūra yra gyva, lenktynės automobiliais nėra statiškos, muštynėse irgi jaučiama choreografija ir jos nėra skirtos parodyti vien koks kietas yra pagrindinis herojus. Net kalėjime perauklėtas Wesley Snipesas čia atrodo gyvai ir aiškiai mėgaujasi šituo darbu. Pats siužetas yra nereikalingai supainiotas ir veikia tik kaip pretekstas parodyti įdomų veiksmą, kas man šiuo atveju tinka. Tikrai linksmiau, nei tikėjausi.

Tiks, jeigu patiko: „24“ su dar labiau nereikalingai sumalta istorija nei įprastai.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: bandyčiau kam nors įrodyti, kad televizijoje vis dar kažkas bando sukurti veiksmo serialus.
Vertinimas: 6/10

Blood and Oil (IMDb, YouTube, sekmadieniais)
Aš žinau, kad jūs mokate atpažinti muilo operas. Taisykles žino visi: bet kokioje situacijoje nepriekaištingai apsirengę žmonės, visi yra gražūs ir nerūpestingi, egzistuoja tik tikra meilė arba neapykanta, o vizualioji pusė yra žiauriai nublukinta ir neturinti charakterio. Sveiki atvykę į „Blood and Oil“, kvailiausiai pavadintą šio sezono serialą apie du veikėjus, atvykstančius prie didžiausio naftos telkinio JAV, kartu su šimtais kitų optimistų, besitikinčių ten atrasti savo laimę.

Tai, jog niekuo iš aplinkos neišsiskirianti pora kažkokiu būdu per penkias minutes susilaukia didžiausios sėkmės, yra tik priedas. Kitaip nei muilo opera šito dalyko ir nepavadinsi, bet aš nesiskundžiu. Per pirmą seriją juokiausi labiau nei iš daugumos komedijų, pradedant komiškai vizualiai panašiais pagrindiniais veikėjais ir baigiant klaikiai banaliais konfliktais, kuriuos eilinį kartą gali nusodinti tik du naujokai, nes jie yra stebukladariai. Vėlgi, „Blood and Oil“ yra absoliučiai ne man, banalūs ir paaiškinimų pilni monologai irgi, aktoriai aiškiai supranta, kad savo vaidybą reikia perspausti iki negalėjimo (Donas Johnsonas šituo dalyku aiškiai mėgaujasi), o pilotinė serija, pasibaigianti pačioje įdomiausioje vietoje ir reikalaujanti žiūrėti kitą seriją, yra baisiausias muilo operos bruožas. Ir visgi jeigu šitą dalyką žiūrėsit, aš ant jūsų nepyksiu.

Tiks, jeigu patiko: bet koks meksikietiškas ar lietuviškas serialas. Ta prasme, blogiau ir banaliau už juos nebus.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: jį tik rodytų per mano televizorių; rimtai, aš tokių dalykų niekad nesugebu ir nenoriu perjungti.
Vertinimas: 4/10

Quantico (IMDb, YouTube, sekmadieniais)
Panašu, kad man labiausiai patikęs naujas šio sezono serialas. Iš pradžių žiūrėjau ganėtinai skeptiškai – grupė jaunų ir savaip talentingų žmonių, dalyvaujančių sunkioje atrankoje į FTB agentus, skamba kaip jau girdėtas matytas serialas, nes su ligoninėmis ir daktarais panašių dalykų buvo daryta ne vieną kartą. Bet tuomet, kai pamačiau, kad serialas tuo pačiu seka ir kitą istoriją ateityje, kuomet jau agente tapusi moteris privalo išsiaiškinti, kas iš anuomet atrankoje dalyvavusių žmonių galėjo įvykdyti žiaurų teroro aktą, serialo įdomumas šoktelėjo į viršų.

Išsiaiškinkim vieną dalyką: didžioji „Quantico“ dalis yra kvaila. Tuo pačiu metu pasakoti istorijas skirtingais laikotarpiais gal nėra protingiausia išeitis, iš dalies rodanti, kad serialas žiūrovams žada įdomumus ne dabar, o ateityje, bet mane tai veikia. Tai, kaip paviršutiniškai FTB elgiasi su tragišku teroro aktu, yra keista. Jaunieji pretendentai į agentus vėl yra sudaryti iš visų etninių, religinių ir seksualinių grupių, kas po truputį darosi komiška.

Ir visgi su tuo nėra tvarkomasi paviršutiniškai. Pagrindiniai veikėjai nėra apibrėžiami vien per buvimą musulmonais ar gėjais, jie turi įdomias ir juos paveikusias praeitis, o kelios scenos pirmoje serijoje turi itin stiprų emocinį poveikį visiems herojams. Vėlgi, kartu čia yra kelios scenos, dėl kurių serialo ateityje daug realumo neturėtumėte tikėtis (iš vienos juokiausi gal penkias minutes), tačiau man tai serialo įdomumo nesugadino. Kai kažkas serialą apibūdino kaip „Homeland“ ir „Grey‘s Anatomy“ mišinį, tiesa buvo visai arti. Nesitikėkit išskirtinai detalaus FTB gyvenimo, bet įdomaus tokio pobūdžio serialo su intriguojančiu siužetu visai norėtųsi.

Tiks, jeigu patiko: „Homeland“, tik be nereikalingai slepiamos romantikos ir su retkarčiais perspaustu humoru.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: tik atrasčiau laiko.
Vertinimas: 8/10

Code Black (IMDb, YouTube, trečiadieniais)
Aš jums galiu duoti dvi priežastis, dėl ko verta žiūrėti „Code Black“: Luis Guzman ir Marcia Gay Harden. Guzmanas kaip pagrindinis ligoninės padėjėjas (seselė, bet vyriška forma; informuokit, kaip juos vadinti lietuviškai), Harden kaip pagrindinė daktarė ligoninės priimamajame. „Code Black“ jums yra dešimtis kartų matytas serialas apie ligoninės priimamąjį, bet juose nevaidino Guzmanas ir Harden, todėl šitas nusipelno pagarbos.

„Code Black“ yra dar vienas serialas, kuris man labiau patiko nei daugeliui žiūrovų. Taip, veikėjai čia šneka žiauriai daug ir pila nesuprantamą ligoninės šneką, čia yra žiauriai daug sentimentalumo, bet viskas veikia. Aktoriai yra nuostabūs – ir įkūnijantys ligoninės senbuvius, ir naujus rezidentus, - sentimentalumas mane paveikė kur kas labiau nei tikėjausi, o įtampa ir bendra atmosfera yra sukurta tikrai sėkmingai. Serialas pasakoja apie ligoninę, kuriai trūksta daktarų ir vietos, todėl panika yra perteikiama tikrai profesionaliai. Kai kuriems gali būti per daug klišių, bet man tikrai patiko.

Tiks, jeigu patiko: „Grey‘s Anatomy“, pridėjus daugiau realios dramos ir sumažinus humoro.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: tik atrasčiau laiko.
Vertinimas: 7/10

Supergirl (IMDbYouTube, nuo spalio 26 d., pirmadieniais) (atnaujinta 11.06)
Vienas laukiamiausių šių metų serialų atrodo daugmaž identiškai, kaip jį įsivaizdavau. Nežinau, gerai čia ar blogai, bet praktiškai kiekvienas dalykas, kurio tikėjausi pamatęs treilerį, čia buvo, kas nėra visai smagu.

Žinau, kad serialą tikrai bent kurį laiką žiūrėsiu toliau, todėl esu linkęs lengviau nurašyti pirmos serijos klaidas, kurių čia buvo. „Supergirl“ aiškiai norėjo aprėpti kuo daugiau, pasakojant ir apie pagrindinės veikėjos (įkūnijamos nuostabiosios Melissos Benoist) draugus, ir apie darbą (labai primenanti „Devil Wears Prada“), ir apie šeimą, ir belekiek skirtingų DC mitologijų, kurias pamiršau iškart baigęs seriją.

Gerų idėjų yra - net jeigu blogiukai yra žiauriai banalūs, geriečių yra įdomesnių ir ne vien skirtų Karos pagalbai, bet ir turinčių savo nuomonę. Karos jėgos irgi yra nestabilios ir ji turi jas įvaldyti, kas turėtų būti visai gera istorija. Šiaip pirma serija yra nemažai žadanti ir labiau panašesnė į „Flash“ nei į „Arrow“, todėl įsivažiavimas tikrai tikėtinas ir norisi pamatyti, ar scenaristai suvaldys visus tuos dalykus, kuriuos parodė per pirmą valandą.

Tiks, jeigu patiko: „Flash“
Žiūrėčiau toliau, jeigu: antra ir trečia serijos pasirinks kryptį ir nebandys visko rodyti vienu metu.
Vertinimas: 6/10

Wicked City (IMDbYouTube, nuo spalio 27 d., antradieniais) (atnaujinta 11.06)
Jeigu jūsų serialas vyksta devinto dešimtmečio pradžioje ir tik likus 15 minučių iki pirmos serijos pabaigos aš tai pastebiu, tai čia nėra pats geriausias dalykas (rimtai, be kelių senesnių mašinų ir laidinių telefonų čia daugiau nėra nieko, kas jums sufleruotų apie laikmetį).

Serialas sugeba nustebinti, bet nebūtinai gerąja prasme. Senas kietas detektyvas ir atsipalaidavęs naujokas čia netampa pagrindiniu motyvu, tačiau jie taip pat yra baisiai blankūs personažai, apibrėžiami tik per savo kietumą ir laisvumą, kas yra klaikiai banalu. Serijinio žudiko istorija yra kiek geresnė, nes jam yra suteikiamas šioks toks humaniškumas, bet aktorius yra tragiškas, tai jis viską kaip ir atminusuoja.

Žodžiu, pirma serija yra neįsimintina, be jokio subtilumo žeidžianti moteris, tono prasme šokinėjanti kas kelias minutes ir nepažįstanti savo veikėjų. Ne tas dalykas, kurį dar norėčiau pažiūrėti.

Tiks, jeigu patiko: „Zodiac“, sukurtas filmą pažiūrėjusių ir su serialų kūrimu nieko bendra neturinčių žmonių.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: kas nors parekomenduotų, nes gerą istoriją čia sukurti galima, tik su serialu susiję žmonės to nemoka.
Vertinimas: 3/10

Ash vs. Evil Dead (IMDbYouTube, nuo spalio 31 d., šeštadieniais) (atnaujinta 11.06)
Paskutinė rimta naujo sezono premjera tapo ir pačia geriausiąja. Man tokie sutapimai patinka.

Dėl šventos ramybės pasakau, kad „Evil Dead“ ir jo tęsinius esu matęs žiauriai seniai ir atsimenu tik mažas jų siužetų dalis, todėl į serialą ėjau ganėtinai šviežias ir neturėdamas rimtesnio prisirišimo prie Raimis ar Campbello. Bet jie abu deliverino taip, kad maža nepasirodė.

Serialas yra itin stilingas, su aktyviu montažu ir įvairiapusiška režisūra. Serialas yra juokingas, su kalnu veikėjų, galinčiu pasakyti kvailiausias ir tuo pačiu originalias frazes. Serialas gali būti baisus, tik nesirenka to daryti ir suka link lengvesnės pusės, kas bendrame kontekste veikia tobulai. Campbellas yra vienintelis šitą veikėją galintis įkūnyti žmogus, nevengiantis pasišaipyti iš savo amžiaus ir dėl senėjimo kartu paverčiantis Asho kvailiojimą dar linksmesniu.

Kompiuteriniai efektai gal ir nėra įspūdingi, bet istorija yra intriguojanti ir linksma, nauji veikėjai įdomūs, Ashas - pasenęs ir kartu toks pats. Bet ką aš čia kalbu - pažiūrėkit treilerį ir supraskit, kad visa pirma serija yra būtent tokia awesome.

Tiks, jeigu patiko: jausmas, kai pamatę „Mad Max: Fury Road“ treilerį galvojot, kad pats filmas juk negali būti ant tiek nurautas, ir paskui įsitikinot, kad jis yra dar įspūdingesnis.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: tik būtų naujų serijų.
Vertinimas: 10/10

KOMEDIJOS


Life in Pieces (IMDb, YouTube, pirmadieniais)
Jau kelintus metus iš eilės JAV televizijos pristato serialus, kurie lyg ir turėtų priminti „Modern Family“ ir pasigriebti nežmoniškus to serialo reitingus, bet praktiškai niekam nepavyksta. Geri aktoriai, didžiulė šeima ir į kuo platesnę auditoriją taikantis humoras pernai suėjo su „Black-ish“, bet čia yra išimtis iš taisyklės (vis dar negaliu atsigauti dėl „Trophy Wife“ praradimo). „Life in Pieces“ irgi yra tas serialas. Su Colinu Hanksu, Betsy Brandt ir Jamesu Brolinu priešaky, serialas pasakoja apie šeimą, sudarytą iš keturių lygių: jaunas ir pasileidęs jaunimas, nauja šeima, pusamžiai tėvai ir seneliai.

Man serialas patiko labiau nei tiems kritikams, kurių atsiliepimus skaičiau prieš kelias savaites. Pats humoras, turiu sutikti, yra žiauriai abstraktus ir taikantis į visas auditorijas. Jis mane paveikė dėl visuomeninėse televizijose neįprasto nešvankumo kiekio (per CBS retai išgirsti apie tai, kaip tėvas prarado nekaltybę sofai) ir komedijai nuostabiai tinkančių aktorių (Brandt, Brolinas ir Danas Bakkedahl čia blizga), kurie sugeba kažką išspausti ir iš abejotinų dialogų.

Visgi mane neramina pati serialo struktūra: per pirmą seriją buvo pasakojamos keturios skirtingos istorijos, kurios galiausiai stebuklingai susivedė į vieną išvadą. Toks pasakojimas neleidžia nei atskleisti veikėjų, kurie po pirmos serijos man yra visiškai nepažįstami, nei serialui įsivažiuoti. Tikėtina, kad ilgainiui struktūra keisis, bet pirma serija kol kas pasižymėjo tik pusėtiną dialogai gerai išpildančiais aktoriais, ir jeigu galvojat, kad serialai gali veikti be scenarijaus ir naudojantis tik aktoriais, stipriai klystat.

Tiks, jeigu patiko: „Modern Family“, proto ribose esantys nešvankumai ir fizinė komedija.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: išgirsčiau, kad serialas pakeitė savo struktūrą.
Vertinimas: 6/10

Scream Queens (IMDb, YouTube, antradieniais)
Mažai yra žmonių, kurių televizijos kritikai nekenčia labiau nei Ryano Murphy. Sukūręs savo televizijos imperiją su „Nip/Tuck“, „Glee“ ir „American Horror Story“, jis turi tokį vimdančiai jaukų stilių su greitai kalbančiais ir jaunimą į savo pusę bandančiais patraukti veikėjais, kad jo serialų nesumaišysi su niekuo. Kadangi aš jo kūrinių per daug nemėgstu („Glee“ buvo ne man, „American Horror Story“ greit nuvažiavo į lankas) ir nejaučiu jam didelės antipatijos, „Scream Queens“ – siaubo komediją apie koledže įvykstančias žiaurias žudynes – žiūrėjau nieko nesitikėdamas.

Gavau tai, ką buvo galima suvokti pasitelkus logiką: „Glee“ ir „American Horror Story“ mišinį, kuris nelinksta nei į vieną pusę ir gaunasi kažkoks chaosas. Siaubas čia nėra baisus, humoras – nejuokingas. Keliose vietose nusišypsojau – Murphy turi sugebėjimą kurti jaunų žmonių dialogus per daug jų neperspausdamas ir sugebėdamas pasišaipyti iš tokių dalykų, kaip „Youtube“ vloggeriai, - tačiau bendrai viskas čia yra nukreipta į jaunus žmones. Visi veikėjai yra gražūs (aišku, kur kas jaunesni nei juos įkūnijantys aktoriai), balti (juodaodžiams yra priskiriami storumo ir juokingo kalbėjimo stereotipai, nes kaipgi kitaip) ir turi įspūdingus oratorinius sugebėjimus.

Ką galiu pripažinti yra tai, jog aktoriai buvo surinkti tikrai sėkmingai. Emma Roberts, Jamie Lee Curtis ir Skyler Samuels tiems vaidmenims, kuriuos įkūnija, tikrai tinka. Ir galbūt čia yra Murphy stiprybė: jis neapsimeta, kad kuria žiauriai įdomius veikėjus; jo herojai gali būti apibrėžiami per keletą žodžių (turtuolė-garbėtroška, kieta direktorė, prieš sistemą kovojanti naujokė) ir jie tų savo pareigų laikosi. Jeigu tai nėra jums, tebūnie; jeigu tai jums patinka, Murphy nuo to tik apsidžiaugs. Šitas serialas man tiesiog nekelia jokių emocijų, priešingai nei visiems į penktą dešimtį jau įkopusiems televizijos kritikams, kuriems nuo „Scream Queens“ kilo traukuliai, tai gal mano smegenys dar sveikos.

Tiks, jeigu patiko: taip, „Glee“ ir „American Horror Story“ (ypač trečiasis sezonas).
Žiūrėčiau toliau, jeigu: sekmadienio popietę rodytų per teliką ir manęs niekas nematytų. Ir nesakyčiau jums, kad man šitas dalykas patinka.
Vertinimas: 5/10

Grandfathered (IMDb, YouTube, antradieniais)
Vienas iš tų serialų, kurie pakeitė mano išankstinę nuomonę. Pasakojama apie viengungį restorano savininką, vieną dieną sužinantį, kad jis ne tik turi sūnų, bet šis dar ir turi dukrą, kas viengungį staigiai paverčia seneliu. Ir šiaip aš tikėjausi banalios komedijos, kurioje Johnas Stamosas vaidintų vien dėl pinigų, o naujasis senelis visą serialą leistų atsižadėdamas vaikų, kol galiausiai su jais susidraugautų.

Ką gavau yra visai neblogas dalykas. Stamoso veikėjas kaip tik greitai (gal net per greitai) apsipranta su tokia padėtimi ir humoras kyla iš to, kaip jis nuoširdžiai stengiasi tvarkytis su anūke ir liūdi, kai jam nepasiseka. Jis yra apsuptas pakankamai stiprių antraeilių veikėjų, tokių kaip jo vaiko motina, įkūnijama nuostabiosios Paget Brewster, ar naujasis jo sūnus, pakeliantis frazę friendzone į kitą lygį. Mane glumino žiauriai greitas pirmos serijos tempas ir garsenybių kišimas ten, kur jų nereikia, bet šiaip šitas dalykas potencialo tikrai turi.

Tiks, jeigu patiko: „Three Men and a Baby“, o žiūrėti į Stamosą yra kur kas maloniau nei į Tomą Sellecką ar Tedą Dansoną. No homo.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: norėsiu visiško smegenų išjungimo ir serialo, kuris man nesukelia per daug emocijų, bet ir neišveda iš kantrybės.
Vertinimas: 7/10

The Grinder (IMDb, YouTube, antradieniais)
Nors konkurencija nedidelė, čia yra geriausia nauja šio sezono komedija. Į televiziją grąžinanti Robą Lowe, ji pasakoja apie į savo gimtąjį miestą grįžtantį televizijos seriale apie advokatus vaidinusį aktorių, nusprendžiantį advokato karjeros siekti realiame gyvenime. Visa tai jis daro tuomet, kai jo brolis – tikras advokatas – piktinasi tokiu brolio lengvabūdiškumu.

Lowe, Fredas Savage‘as ir Williamas Devane‘as man buvo pakankama paskata laukti šito serialo, ir jis yra kuriamas tokių scenaristų, kurie absurdą išmano puikiai. Pačiam seriale rodomas Lowe veikėjo serialas yra kvailumo viršūnė ir vienintelis tai suprantantis žmogus yra Savage‘o herojus. Viskas, ką daro Lowe, jam pavyksta, jį myli gerbėjai ir svarbiausia, kad aplinkiniai supranta, kaip absurdiška, kad jis dalyvauja tikrų bylų sprendime – absurdas su realybės prieskoniu yra bene geriausia humoro forma. Kiek glumino tai, kad antraeiliai veikėjai buvo žiauriai paviršutiniški ir serialas koncentravosi tik į du brolius, tačiau jie bus kertinė „The Grinder“ ašis ir jų santykiai po pirmos serijos apibrėžti tikrai sėkmingai. Jeigu žiūrėsit tik vieną naują dalyką, tebūnie tai bus šis.

Tiks, jeigu patiko: Robo Lowe herojus „Parks and Recreation“, nes tikiu, kad tarp šitų serialų ilgainiui pasirodys panašumų.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: jau būtų išėjusi antra serija.
Vertinimas: 8/10

Dr. Ken (IMDb, YouTube, penktadieniais)
Kiekvienais metais jų būna: serialų, kurie yra tokie blogi, kad net neįsivaizduoji, kaip kas nors galėjo sugalvoti juos sukurti. Kai juos sukuria žmonės, kuriuos anksčiau laikiau talentingais, galvosūkis dar didesnis.

Apie „Dr. Ken“ neužsikalbėsiu: serialo pataisyti neįmanoma. Jį sukūrė Kenas Jeongas ir jis pats įkūnija pagrindinį veikėją, dirbantį daktaru ir bandantį sutvarkyti savo šeimyninį gyvenimą. Analizuoti nėra ką, nes humoras čia tragiškas, juokaujantis apie azijiečių nemokėjimą vairuoti (nes kai jie šaiposi iš savęs juk yra juokinga) arba antrą galą (tiesiogiai). Aktoriai atrodo kaip atvesti į sušaudymą, užkadrinis juokas yra labiau pasišaipymas iš serialo nei juokimasis iš jo bajerių ir viskas čia atrodo baisiai. Ir šiaip, kaip galima sugadinti tokį serialą, kuriame vaidina tas vaikas iš „Trophy Wife“ (už jį ir skyriau vieną balą)?

Tiks, jeigu patiko: „Human Centipede“, nors turiu įspėt, kad „Dr. Ken“ yra biški šlykštesnis.

Žiūrėčiau toliau, jeigu: galėčiau sustabdyti trečią pasaulinį. Gal.
Vertinimas: 1/10

Red Oaks (IMDbYouTube, spalio 9 d. pasirodė pilnas sezonas) (atnaujinta 11.05)
„Red Oaks“ daug kur buvo apibūdinamas kaip panašus į Johno Hugheso filmus („The Breakfast Club“, „Ferris Bueller's Day Off“, „Home Alone“), kas man pačiam atrodė kaip nesąmoningas palyginimas ir bereikalingas kartelės užsikėlimas. Nesakau, kad ją serialas peršoko, bet jaučiu, kad daugelį šitam seriale matomų dalykų Hughesas tikrai galėjo panaudoti.


„Red Oaks“ vyksta devintajame dešimtmetyje ir pasakoja apie prestižinėje teniso akademijoje besitreniruojantį jaunimą ir kelis vyresnius veikėjus. Mano žinios apie devintą dešimtmetį yra atkeliavusios iš antrų rankų, per filmus ir kitokią kultūrą, bet atmosfera čia yra pateikta įtikinamai: daug kalbėjimo apie seksą, daug žolės rūkymo, daug kvailiojimo, daug atsipalaidavimo (sako, kad jeigu atsimeni devintą dešimtmetį, tave reikia užjausti, tai bent jau šitą dalyką serialas perteikia įtikinamai).

Ir šiaip čia buvo sukurta tokia aplinka, į kurią visai norėčiau sugrįžti. Veikėjai buvo pateikti kaip įmanoma stipriau ir kad padarytų rimtesnį įspūdį (dėl ko kai kurie jų atrodo kaip kvailiai), bet aktoriai (ypač Oliveris Cooperis) yra stiprūs ir galintys ant savo pečių išlaikyti rimtesnius veikėjus. Labiausiai man patikęs faktas ir yra savotiškas veikėjų natūralumas, kai visi jie yra absoliučiai nuoširdūs ir jokių stereotipinių blogiukų čia nėra. Yra kažkokių konfliktų užuomazgų, bet joms nesuteikiamas dėmesys ir serialas labiau nori rodyti gyvenimu besidžiaugiančius ar laimės ieškančius veikėjus, kas man yra neįprastas ir tikrai smagus sprendimas.

Tiks, jeigu patiko: Hugheso filmai ir „Wet Hot American Summer“. Sudėkit juos abu ir maždaug gausit „Red Oaks“.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: pamatęs antrą seriją suprasiu, kad veikėjų nesiruošiama padaryti vienpusiškais ir scenaristai turi ką apie juos papasakoti.
Vertinimas: 7/10

Crazy Ex-Girlfriend (IMDbYouTube, nuo spalio 12 d., pirmadieniais) (atnaujinta 11.05)
Dar vienas serialas, į kurį, kad ir kaip stengiausi, žiūrėjau skeptiškai, net jeigu ir girdėjau gerus kritikų atsiliepimus (kai rašau šitą apžvalgą, jau yra pasirodžiusios kelios serialo serijos ir įvertinimai yra vis geresni). Ir gal tas skepticizmas sutrukdė pilnai mėgautis serialu, nes didelio įspūdžio pirma serija man nepaliko.

Seriale, kaip galima spręsti pagal pavadinimą, pasakojama apie merginą, atsikraustančią į kitą miestą tam, kad galėtų būti kažkur netoli vaikino, su kuriuo išsiskyrė prieš daug metų. Įdomi siužeto linija yra tai, kad mergina serga depresija ir tai neretai atsiliepia jos kasdieniniam gyvenimui. Kadangi į istorijas apie psichinę sveikatą aš visad žiūriu rimtai, šita man įspūdžio nepadarė, nes daugybės problemų nuleidimas juokais nėra pati geriausia išeitis. Mergina kenčia, bet ne ji, o serialas iš to juokiasi, kas nėra smagu.

„Crazy Ex-Girlfriend“ yra ir miuziklas, žanras, apie kurį visiškai nieko nenutuokiu. Galiu pasakyti tik tai, kad dainos čia yra baisiai generic, su trim melodijom (gali bent jau pasistengti pirmai serijai), girdimom kiekvienam panašaus tipo filme, todėl muzika čia didelės reikšmės neturi. Veikėjai taip pat yra CW stiliaus, labiau kvaili nei originalūs, ir net jeigu pora jų iki serijos pabaigos kiek pakeičia išankstinius įsitikinimus apie juos, tai nėra paskata žiūrėti serialą ir toliau.

Tiks, jeigu patiko: bet koks upbeat/feel-good serialas su apsimestine dramine potekste.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: šiaip gal ir pažiūrėsiu toliau, nes dar nemačiau apie serialą nei vieno blogo atsiliepimo; turbūt tik aš toks blogas.
Vertinimas: 5/10

Truth Be Told (IMDb, nuo spalio 16 d., penktadieniais) (atnaujinta 11.05)
Ne. Ne ne ne ne ne ne ne.

Ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne.

Ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne.

Tiks, jeigu patiko: dalyvauti KKK užsiėmimuose.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: ta prasme, aš šito dalyko nekenčiu labiau nei „Dr. Ken“, todėl go figure.
Vertinimas: žmonija dar neišrado tokio mažo skaičiaus.

4 komentarai:

  1. Visgi man R. Murph'is patinka ir ketinu žiūrėti jo naują siaubo komediją, jeigu "kabliuos". Tikėjausi tarp naujų serialų pirmųjų įspūdžių išvysti ir "Narcos", bet premjerų tiek daug, kad sunku tikriausiai viską apžioti. :)))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Naujo sezono pradžia paprastai yra laikoma trečia/ketvirta rugsėjo savaitė, todėl nuo tada pasirodžiusius serialus ir aprašinėjau (Hand of God ir Bastard Executioner kaip išimtis pridėjau). Narcos kol kas esu matęs tik pirmą seriją ir neįsivaizduoju, kada galėsiu žiūrėti toliau, bet ką mačiau man visai patiko.

      Panaikinti
  2. Ar žadi parašyti apžvalgą apie TWD 6 sezono pirmą seriją?
    Beje, ar matei pirmą seriją serialo the man from high castle ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Apie TWD turbūt (jeigu rasiu reikiamo laiko) parašysiu penktadienį kartu su kitų serialų apžvalgomis, o The Man in the High Castle apžvalgą parašysiu kai Amazonas jį paleis, bet pirmos serijos dar bet kokiu atveju nemačiau.

      Panaikinti