2015 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Sopranai. Trečias sezonas. Army of One

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios serijos „Army of One“ detalės ir aptariami iki šios serijos įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „The Sopranos“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Trečias sezonas. Trylikta serija. Army of One


He thinks the world owes him a fuckin' livin'. - Tony Soprano

Kai trečiojo sezono pradžioje mirus Livijai sakiau, kad tai yra įvykis, darysiantis įtaką visam serialui, tuomet dar ne iki galo supratau, kokia bus ta įtaka. Pirmieji du „Sopranų“ sezonai padarė itin daug, kad kruopščiai parodytų santykius tarp Tonio ir jo motinos, todėl Livijos mirtis bet kokiu atveju Toniui turėjo atnešti daug negandų. Trečiojo sezono paskutinė serija „Army of One“ tai parodo kol kas aiškiausiai iki šiol.

Tonio vaikai AJ ir Medou visą serialą buvo nuošalyje. Jie, kartu su banaliomis AJ maištavimo istorijomis ir Medou nenoru veltis į tėvo nusikaltimus, labiau egzistavo ir neturėjo aiškaus charakterio, tačiau žiūrovai niekad nespėdavo pamiršti, kad jie ten yra. Ir nereikia ypatingos įžvalgos norint suprasti, kad vaikai buvo naudojami labiau kaip įrankiai iškelti į paviršių Tonio emocijas, ne kaip svarbūs antraeiliai veikėjai. Iki šiol tai veikė visai neblogai, bet dabar jie pradeda daryti tiesioginę įtaką serialui ir Tonio gyvenimui beigi psichologijai, kas šią seriją pakelia į rimtas aukštumas.

Kadangi AJ istorija šioje serijoje yra ryškiausia iš abiejų Sopranų vaikų, pradėti galim nuo jo. „Sopranai“ nuo pirmojo sezono AJ naudojo kaip komedijos elementą - banalų paauglį, kuriam nelabai rūpi tėvai ir gilesni dalykai gyvenime, o savo dienas jis leidžia žiūrėdamas televizorių ir žaisdamas kompu. Primetus tai, kad jis su savo draugais daro įvairias nesąmones, gaunam visai normalų paauglį. Ne kiekvienas jų ryžtųsi naktį įsilaužti į mokytojos kabinetą, pavogti testo atsakymus ir jais pasinaudoti praktiškai be klaidų, bet apie tai yra pagalvojęs ne vienas.

Šita istorija galutinai paaiškina vieną dalyką, kuris mane neramino ir pirmosios „Sopranų“ peržiūros metu: kiek scenaristai juokiasi kartu su AJ ir kiek jie randa absurdo jo nenuovokoje. Nes matyti į teliką bukai spoksantį vaiką kuomet šalia jo vyksta žudymai yra visai juokinga, tačiau tai, jog jis tokią didelę gyvenimo dalį praleido nesuprasdamas, jog Sopranai yra įsivėlę į mafiją, nieko gero apie jį nesako. Kitaip tariant, AJ veikiausiai turi rimtesnių psichologinių problemų, tampančių jo lėtumo ir nesusivokimo aplinkoje priežastimis, kas šitą situaciją paverčia kur kas rimtesne nei ji atrodė anksčiau.

Be AJ problemų Tonis privalo rūpintis ir kitu vaiku: Džekiu. Pastarasis, padaręs didžiulę klaidą ir sukėlęs visą Sopranų gaują ant kojų, dabar slapstosi pas Omarą iš „The Wire“ (kaip kitaip jūs paaiškinsit žaidimą šachmatais). Ir jeigu jūs pažįstat „Sopranus“, žinojot, kad Džekis šitos serijos nebaigs gyvas; kur kas įdomiau buvo tai, kaip ir kas jį nužudys. O šia prasme istorija buvo papasakota tikrai gražiai ir be jokių svaičiojimų. Net skambindamas Toniui Džekis žinojo, kad pastarasis jam negalės padėti, net jeigu Tonis tai aiškiai norėjo padaryti - Džekis yra geriausio jo draugo sūnus, tačiau jis padarė nedovanotiną klaidą. Ir Tonio psichologiniai žaidimai su Ralfiu šioje serijoje įgijo naują pagreitį, kai pastarajam buvo liepta pasinaudoti savo nuožiūra ir kartu buvo priminta, kad Ralfis dabar turi rimtą atsakomybę. Pastarasis, mėgstantis galią ir nesiruošiantis apleisti geros pozicijos, priima aiškiai jam sunkų sprendimą nužudyti Džekį, Vaikinas gauna gražų išlydėjimą, kai išeidamas iš jį priglobusio žmogaus buto dar pajuokauja su mergaite, ir vėliau yra gėdingai nužudomas šūviu į galvą, nes mafijoje tavo sentimentalumai niekam nerūpi.

Džekio mirtis gaubia visą šią seriją tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Tonis buvo pasiruošęs tokiam dalykui psichologiškai ir net Karmela iš dalies supranta, kas čia įvyko, tačiau tai nereiškia, kad jiedu gali gyventi absoliučiai ramiai. Net jeigu Sopranų šeimą pastaruoju metu lydi neramumai, daug metų trunkanti santuoka kartu reiškia, kad jie vienas kitą supranta ir be žodžių. Trenkęs savo sūnui ir išliejęs pyktį ant žmonos Tonis nusprendžia siųsti AJ į karo akademiją, kam Karmela, taip pat išsiliejusi, galiausiai pritaria.

Tik čia slypi didžiulė problema: nepanašu, kad bent vienas jų norėtų siųsti sūnų į tokią vietą. Tonis tai daro, žiūrint paviršutiniškai, siekdamas išugdyti ir sutvirtinti AJ, kad šis įgytų pasitikėjimo savimi. Kitaip sakant, išmoktų laikytis taisyklių, ko reikia ir mafijoje. Ir visgi jis kartu su Karmela mato mafijos gyvenimą iš arti, ką tik susidūrė su žiauriomis jo taisyklėmis, puikiai supranta griežtai sudėlioto gyvenimo padarinius ir vis tiek apsimeta, kad toks griežtas auklėjimas jų pasileidusiam sūnui bus į naudą.

Visa tai išryškėja scenoje Sopranams jau grįžus iš karikatūrinės akademijos su griežtuoju karininku priešaky. Ta scena miegamajame, kai konfliktas dėl išskydusio sūnaus ir griežtos mokyklos perauga į konfliktą dėl to, kad Tonis tiesiog nori sūnų paversti tokiu pačiu taisyklių vykdytoju kaip ir jis, yra absoliučiai tobula, kaip ir Tonio kova su Glorija. Suprantu, kad per retai kalbu apie Jameso Gandolfinio ir Edie Falco vaidybą - turbūt dėl to, kad geriausia vaidyba visad lieka nepastebima ir neatrodo kaip vaidyba, - bet čia yra tobulybė, fizinis įniršis su aktoriams leidžiančiomis išsireikši emocijomis. Jeigu po tokių scenų jūsų veidas lieka akmeninis, kreipkitės pas specialistus.

Galiausiai, tiesa, dvi (jeigu norit - trys) kitos scenos yra kertiniai šios serijos, sezono ir likusio serialo elementai. Pirmoji jų yra nuo laiptų nusileidžiantis AJ, vilkintis išpuoselėtą jauno karininko uniformą ir sukeliantis susižavėjimo šūksnius iš Tonio ir Karmelos. Jie abu susitaikė su mintimi, kad jų sūnus pagaliau gaus tinkamą išsilavinimą ir taps kažkiek normaliu žmogumi, Pastarajam taip neatrodo, jis yra išbalęs ir šlapias nuo prakaito, ir neatlaikęs spaudimo nukrenta be sąmonės. Taip Tonis jam padovanoja panikos priepuolius.

Kitoje spektro pusėje yra Medou, apraudojusi Džekį, kuris buvo pirmoji jos rimta meilė, ir šventai įsitikinusi, kad prie jo mirties prisidėjo Tonis (kas yra tiesa, tik gal ne iš tos pačios pusės kaip mano Medou). Ji elgiasi laisvai, vėl grįžta prie senų įpročių priešintis tėvui ir diskutuoti apie jį mafijos neteisingumo temomis, o galiausiai prisigeria ir pabėga iš gražiosios gedulingų pietų ceremonijos, kurioje į laisvę pagaliau paleistas Jaunėlis traukia graudžią dainą. Taip Tonis, tebūnie ir netiesiogiai nužudymas dukros vaikiną, dar labiau atsiriboja nuo svarbiausio savo vaiko.

Visa tai yra paaiškinama pas Melfi, tačiau nereikia įspūdingos įžvalgos siekiant suprasti, kas čia vyksta. Tonis, kuris paveldėjo savo panikos priepuolius iš tėvo ir kurio motinos atšiaurus elgesys jį privertė nuo jos atsiriboti, savo vaikus užaugino absoliučiai taip, kaip nenorėjo. Jis visą gyvenimą norėjo pabėgti nuo savo likimo, įtikinėjo save, kad jo gyvenimas privalo būti susietas su mafija ir kad jis nedarys tų pačių klaidų kaip ir tėvai, tačiau jis jas padarė pavyzdingai. „Sopranų“ pagrindinis moralas nėra vien tai, kad žmonės nesikeičia; jie savo nesikeičiančias savybes perduoda iš kartos į kartą. Antroji serialo pusė tai įprasmins dar aiškiau.

Kitos mintys

  • Antraeilė serijos istorija, užkabinusi kitas svarbias temas, buvo Polio bandymas gauti kuo daugiau pinigų iš Ralfio. Taip, nesutarimai kilo dėl visai logiškų priežasčių, tačiau pinigų Poliui reikėjo dėl to, kad šis galėtų pasirūpinti savo motina. kas sukėlė nemažai linksmų situacijų, kai žiaurusis Polis turėjo tapti jautriuoju sūnumi. Tonis, tiesa, draugui nesuteikė daugiau pinigų, taip tarytum simbolizuodamas, kad mafijoje vis dar galioja taisyklės, tačiau jo bendra apatija motinoms prie šito sprendimo irgi galėjo prisidėti.
  • FTB šiame sezone privalėjo turėti kur kas rimtesnį poveikį nei turėjo, tačiau serialas jų nepamiršo. Dabar buvo pereita prie realių veiksmų: su paprasto dėmesio reikalaujančia Adriana susidraugavo FTB agentė ir šitie santykiai bus viena įdomiausių kito sezono dalių.
  • Dženisė toliau kvailioja ir svaičioja apie sutartis su didžiausiomis įrašų kompanijomis, įsivaizduodama, kad jos muziką kažkas mėgsta. Tonio šeima išties nėra pati maloniausia.
  • Suprantu, kad trečiojo sezono apžvalgos užtruko žiauriai ilgai, kad ir kaip stengiausi grįžti prie normalaus tvarkaraščio. Planavau užbaigti serialo apžvalgas iki Naujųjų, bet dabar matau, kad spėsiu sunkiai. Galiu pažadėt, kad jas pabaigsiu vienokiu ar kitokiu atveju, net jeigu miegočiau dar mažiau nei dabar.
Namų darbai: s04e01 - For All Debts Public and Private / s04e02 - No Show

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą