2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Net po dviejų dešimtmečių „Mr. Show with Bob and David“ yra moderniausia komedija televizijoje

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Mr. Show with Bob and David“ serijos.

Žmonės prisitaiko prie senų dalykų. Tie ketvirto ir penkto dešimtmečio filmai, kuriuose veikėjai kalba neįtikėtinu greičiu - dar greičiau nei bet kokiame Aarono Sorkino seriale, - mums atrodo žiauriai nenatūraliai ir pasenusiai, tačiau visi tai ramiai priima ir niekas (bent jau joks aplinkoje susivokiantis žmogus) dėl to nesiskundžia. Suprasti, kad tai buvo kitoks laikmetis, nėra sunku, o žiūrėti tuos filmus atsainiau irgi yra lengva.

Su televizija yra panašiai. „Sopranų“ era - paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis - pakeitė visą televizijos dramą, dėl ko dabar tokie dalykai kaip „Star Trek“, „Homicide: Life on the Street“ ar tiesiog „The Twilight Zone“ atrodo itin pasenusiai. Ir vėlgi, į ten rodomą dramą žiūrima kiek kitaip, suprantant, kad ji turbūt yra mažiau tikroviška, tačiau ji vis tiek veikia savame kontekste.

Su komedija yra dar prastesni reikalai. Komedija kiekvieną dešimtmetį pasikeičia kardinaliai, todėl net tokie dalykai kaip „Cheers“ ir „Seinfeld“ jau atrodo kaip komedijos iš skirtingų laikmečių. Ir net jeigu šitie du pavyzdžiai yra tarp geriausiųjų ir mane nuoširdžiai prajuokinusių, daugelis tokias komedijas pagarbiai supranta kaip vienas tų, kurios padarė didžiulę įtaką dabartiniam humorui, bet iš jų tiesiog nesijuokia. Įdėkit tas komedijas į dabartinį kontekstą ir jus palaikys kvailiu, nes tokių dalykų niekas nebedaro.

Ir tada yra „Mr. Show with Bob and David“, neįtikėtinai įtakingas serialas, sukurtas prieš du dešimtmečius, tačiau net parodžius jį šiuolaikinėje televizijoje ir šiek tiek pakeitus aktorių drabužius jis atrodytų itin moderniai. Tai yra įspūdingas pasiekimas, ypač žinant tai, kad dvidešimt metų televiziją pakeitė neatpažįstamai, ir atrasti tokius pagyvenusius ir tuo pačiu dabartyje priklausančius dalykus yra neįtikėtinai malonu.

„Mr. Show“ sukūrė Bobas Odenkirkas ir Davidas Crossas - du žmonės, kuriuos jau neabejotinai matėte sėkminguose projektuose. Odenkirkas yra tas pats Solas iš „Breaking Bad“ ir šiuo metu seriale „Better Call Saul“ rodo neeilinį sugebėjimą derinti komediją ir dramą. Crossas yra go-to absurdo komikas, kurio Tobias seriale „Arrested Development“ yra mano mėgstamiausių komedijos veikėjų top penketuke.

Ir abu jie karjerą pradėjo būtent su „Mr. Show“ (jie susipažino seriale „The Ben Stiller Show“, bet ten kažkuo rimtesniu nepasižymėjo), sketch formato laida, kurių dabar yra begalybė ir viena už kitą geresnių. Tiesa, galima drąsiai ginčytis, kad „Mr. Show“ ištobulino šį formatą ir dabar visi tokio tipo serialai veikia būtent pagal jį. Pusvalandžio trukmės serijos yra sudarytos iš kokių 4-6 penkių minučių trukmės scenų, kuriose yra papasakojama viena istorija ir tuomet judama toliau. Nauji veikėjai, naujas siužetas ir naujos idėjos, senąsias pamirštant iš karto.



Serialo formatas galbūt neįprastas tuo, kad tarp sketchų yra gražūs perėjimai - scenaristai (tarp kurių buvo tokių jums visiškai nežinomų, bet mano mylimų dabartinių komikų kaip Paulas F. Tompkinsas, Scottas Aukermanas, Dino Stamatopoulos ir net pats Jackas Blackas) pasistengė, kad sketcho pabaiga būtų kito sketcho pradžia, net jeigu jie yra absoliučiai nesusiję pagal temą ar logiką. Originalumo tokiuose dalykuose yra daug, pastangų irgi, ir visa tai tik dėl mažos detalės. Jeigu reikia pavyzdžio, kaip sunkiai dirbo serialo kūrėjai, šis yra tarp geriausiųjų.

Šiaip kiekvienos serijos metu jaučiama, kad niekas čia nedirba atmestinai. Per ekraną persiduoda ta nuotaika, kad labiau už viską čia yra gerų draugų susibūrimas, kai visi vienas su kitu kvailioja ir nusprendžia tai nufilmuoti ir parodyti per HBO. Ir tuo pačiu čia yra nulis plika akimi pastebimos improvizacijos - peržiūrėjęs visą serialą nepamačiau (ir tikrai ieškojau) nei karto, kai aktorius būtų paslydęs, pasakęs kažką neužtikrintai ar tiesiog pratrūkęs juoktis. Visi čia yra profesionalai su kruopščiai iki smulkmenų atidirbtu scenarijumi, sugebančiu ištraukti humorą iš smulkiausių ir absurdiškiausių detalių, ir galbūt todėl serialas visiškai nesensta.

Apie „Mr. Show“ rašau ne be reikalo - lapkričio 13 dieną (dieną po šitos recenzijos paskelbimo) pasirodo serialas „W/ Bob and David“, sudarytas iš keturių serijų ir kurtas tų pačių scenaristų ir aktorių, kas mane ir privertė peržiūrėti originalą. Ta proga internete yra daugybė straipsnių apie serialo palikimą ir interviu su jo kūrėjais, kas man paaiškina nemažai apie patį serialą.

„Mr. Show“ turi dešimtis originalių veikėjų, nuo garsenybe tapusio plėšiko ir pornografiją garbinančio Dievo iki dainuojančio Hitlerio. Dažniausiai juos, nepaisant amžiaus, lyties ar orientacijos, įkūnija Odenkirkas arba Crossas, ir net jeigu jų aktoriniai sugebėjimai visad stebina, jiedu yra aiškiai pasiskirstę savo tipų vaidmenis.

Crossas, kaip buvo galima suprasti iš „Arrested Development“, visad vaidina labiau fiziškai aktyvų ir dažnai neaiškia orientacija pasižymintį žmogų, tokį kaip šitam video, o interviu apie serialą metu galima suprasti, kad Crossas visad turėdavo itin daug energijos ir norėdavo kuo greičiau ją išlieti sketchų metu.

Tuo tarpu Odenkirkas vaidino gilesnius vaidmenis, kai žiūrovus buvo siekiama prajuokinti veikėjų nusiteikimu, subtiliomis veido išraiškomis ir tiesiog keliais žodžiais. Odenkirkas serialo kūrimo metu buvo įsitikinęs, kad viską reikia kurti pagal griežtas komedijos taisykles, dėl ko jo veikėjai dažniau būdavo tikroviškesni (kiek tai įmanoma seriale su miuziklu apie tai, kad negalima kišti savo kūno dalių į skylę sienoje).

Ir jie susiderino. Oi kaip jie susiderino. Retai praeidavo sketchas, kuriame jie nepasirodydavo kartu (tuo pačiu metu dažniausiai vaidinantys kokius tris žmones) ir jie derėjo tobulai, niekad neapsiribodami komedija, pabrėžiančia tik Odenkirko rimtumą ir Crosso kvailiojimą. Jie per humorą sugebėjo apžvelgti tokias temas kaip subtilus ir netyčinis baltųjų rasizmas, religijos nesupratimas, teleparduotuvės, narkotikų vartojimas ir daugybę kitų. Jie nebandė (bent jau aiškiai pastebimai) piršti savo politinių ar kitokių įsitikinimų ir šaipėsi iš bet kokių dalykų, dėl ko jų serialą yra tikrai lengva žiūrėti grynai dėl humoro, ne dėl politinės potekstės (kas „Key and Peele“ ar „Inside Amy Schumer“ atveju kartais trukdo).



Išvis kritikuoti šitą serialą yra itin sunku - pirmuosiuose dviejuose sezonuose kartais trūko subtilumo, pastebimo trečiuose ir ketvirtuose serialo metuose, kuriuose komedija pradėjo veikti trimis aukštais, tačiau blogos „Mr. Show“ serijos nemačiau nei karto, todėl pradėti galite nuo bet kurios serialo vietos ir iškart suprasite, ar toks humoras jums yra pakeliui.

Ieškodamas informacijos apie serialą kelis kartus pamačiau palyginimą, kad „Mr. Show“ yra amerikietiškoji „Monty Python“ versija, ir net jeigu su „Monty Python“ (kurie man niekad nebuvo komedijos herojai, tačiau jų svarbą pripažįstu) yra lyginamas bet koks komedijos pasaulyje atsirandantis dalykas, šiame yra kažkiek tiesos.

Kaip ir „Monty Python“, „Mr. Show“ turėjo tą pasakojimu paremtą humorą. Kai daugelyje komedijų veikėjai po potencialiai juokingos (tipo, humorui skirtos) frazės pusei sekundės nutyla (nes paskaičiuoja, kad žiūrovai dabar juoksis), „Mr. Show“ linksmas frazes varo toliau - tavo reikalas, girdėsi jas per savo juoką ar ne. Odenkirkui ir Crossui čia tiesiog reikia pasakyti tai, ką jie galvoja, ir reikia tai pasakyti kuo greičiau. Tai, kad kažkas žiūrės tą jų pasakymą, jiems tikrai rūpi mažiausiai. Jie rodo jiems patiems rūpinčias istorijas, dėl ko kultinio serialo apibrėžimas čia tinka tobulai: serialą mylintys žmonės apie savo meilę rėks garsiai; serialo heiteriai savo nuomonę išsakys lygiai taip pat.

Aš esu pirmojoje kategorijoje. Neįsivaizduoju, kaip galima nemylėti serialo, kuris šiuolaikinei komedijai davė tiek daug ir tiesiog sukūrė visą jos formatą, į kurį belieka įstatyti juokingas situacijas. „Mr. Show“ tai mokėjo padaryti kaip niekas kitas.



O ką apie šį serialą manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą