2015 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

Sopranai. Ketvirtas sezonas. For All Debts Public And Private/No Show

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Ketvirtas sezonas. Pirma serija. For All Debts Public And Private


Everything comes to an end. - Carmela Soprano

Visuose geruose serialuose veikėjai turi savybę, kuri juos paverčia įdomiais žmonėmis: jie yra motyvuoti. Net ir mažiausios motyvacijos veikėjus padaro įdomesniais, suteikia jiems tikslą ir parodo, kad jie nėra sukurti vien dėl vaizdo. Šia prasme galima ginčytis ir man patinkančia tema, kad serialai ar visas menas neprivalo būti kaip gyvenimas. Aplink jus yra baisiai daug žmonių, neturinčių vieno realaus tikslo ar dalyko, kuris juos stipriai motyvuotų, priešingai nei serialuose, kur viskas yra sukuriama ne be reikalo ir kiekvienas daiktas ar žmogus turi savo prasmę.

Viena priežasčių, dėl kurių „Sopranus“ laikau geriausiu serialu, ir yra veikėjų motyvacijos. Ne vien dėl to, kad jie jas turi - tai tėra paprasta taisyklė ir jos nesilaikantys serialai greitai feilina, - bet dėl to, kokios jos yra. „Sopranuose“ klesti galia ir pinigai, visi nori šių dalykų, bet per tris sezonus Davidas Chase'as su savo scenaristais sugebėjo įrodyti, kad pagrindiniai veikėjų tikslai čia yra susiję su visiškai skirtingais dalykais, kurie labiau apeliuoja į žmonių emocijas ir psichologiją nei materialines vertybes.

„For All Debts Public And Private“ šią temą dar labiau pagilina. Trečio sezono pabaigoje Tonis galutinai parodė tai, jog šeima yra vienintelis jam nuoširdžiai rūpintis dalykas. Jis nenori elgtis su vaikais taip, kaip su juo elgėsi tėvai, ir nori jiems sukurti gražų ir malonų gyvenimą, kas Toniui niekaip nepasiseka. Pirmoji ketvirto sezono serija šią istoriją praplečia pačiu paprasčiausiu būdu: Tonis nori, kad atsitikus kokiai nors nelaimei jo šeima būtų pasirūpinta materialiai.

Tokia mintis, tiesa, kyla ne jam, bet Karmelai, kuri pamato Big Pussy žmoną, dirbančią žiauriai prastą darbą, ir ji nenori, kad dingus Toniui jai tektų daryti kažką panašaus. Ir nebijokit į tokį dalyką pažiūrėti giliau, čia juk „Sopranai“: Karmela nedirbo niekada gyvenime ir pinigus jai parūpindavo visai pasiturinti šeima ar Tonis, todėl potencialus darbas jai taip pat kelia baimę. Todėl Tonis, jau per daug įpratęs spręsti problemas tik tuomet, kai jos kyla, pradeda slėpti pinigus įvairiausiose namo vietose: po plytelėmis, ančių ėdale ir kitur. Jeigu tai jums neprimena Lietuvos močiučių, kurios, bijančios blogųjų bankų ir šiaip nepasitikinčios kitais žmonėmis, slepia pinigus po čiužiniu, tai mes mąstom skirtingai.

Ir visgi Tonis kartu yra verslininkas, kurio pagrindinė paspirtis yra noras gauti daugiau pinigų, ne noras juos laikytis prie savęs. Dėl to kyla mano viena mylimiausių šio serialo scenų, kai Tonis susirenka su savo gaujos vyriausiaisiais ir rėžia jiems žiauriai rimtą ir užvedančią kalbą. Sugėdindamas juos dėl pinigų neturėjimo ir apsileidimo jis pasiekia savo tikslą, juos iš naujo įkvepia ir parodo, kodėl jis yra šios šeimos vadas. Ta scena tampa dar gražesne tuomet, kai suprantat, jog jis ant savo pavaldinių taip rėkė dėl Karmelos ir nenoro jai palikti per mažai pinigų, todėl Karmela dabar yra tikroji šeimos valdytoja.

Kitoje serijos pusėje yra Kristoferis, kuris yra motyvuotas viską daryti kuo geriau ir kilti mafijos karjeros laiptais, kas yra ganėtinai paprastas ir niekuo neišsiskiriantis tikslas. Jo nuotaiką gadina tai, jog jam vis vaidenasi Tonio priešiškumas dėl kelių neprotingų Kristoferio žodžių, net jeigu visiems žiūrovams aišku, kad tai yra netiesa. Visgi Tonio nenoras bendrauti su sūnėnu šį priverčia pasisukti link narkotikų ir taip žymiai labiau susilpninti savo budrumą ir galimybes padėti Toniui.

Beje, kalbant apie budrumą, Kristoferis vis dar nesusivokia, kad geriausia Adrianos draugė šalia jų malasi ne be reikalo. Parodydama, kad FTB šitam seriale bent kažką daro teisingai, Danielė tampa artimiausiu žmogumi Adrianai ir su ja leidžia visą laisvą laiką, kas naudingos informacijos išgavimą paverčia itin lengvu dalyku. Tačiau man įdomiausia šios istorijos detalė nėra ši. Vos kelių scenų per visą seriją užtenka parodyti, kad Danielė turi vaiką, vyrą (įkūnijamą Willo Arnetto; jau galvojau, kad šito serialo negalima mylėti dar labiau) ir gyvenimą, kurį ji tikrai gali prarasti. Vėlgi, motyvacija darbą atlikti kuo geriau ir nesusigadinti gyvenimo.

Grįžtant prie Kristoferio, serialas neužtempia per daug laiko žaisdamas su ta mintimi, kad Tonis nebemyli savo sūnėno. Anaiptol, jis jam yra paruošęs geriausią dovaną iki šiol ir visai simboliška, kad ji yra padovanojama tą vakarą, kai gauja švenčia naują savo verslo planą ir vėl turi kalną pinigų, ir tuo metu jau nesvarbu, kad Kristoferis yra apsivartojęs heroino. Jis yra nuvežamas prie restorano, kuriame išėjimą į pensiją švenčia žmogus, kuris, anot Tonio, nužudė Kristoferio tėvą.

Šioje situacijoje jau nesvarbu tai, ar prirakintas prie turėklų policininkas iš tikrųjų nenužudė Kristoferio tėvo (Tonis laisvai galėjo pameluoti sūnėnui dėl to, kad atkeršijęs jis jaustų palengvėjimą). Dabar svarbiausia yra Kristoferio emocinė būklė, nuostabiai paaiškinanti, dėl ko jis taip įnirtingai nori įsitraukti į mafijos verslą. Pagrindinis jo gyvenimo tikslas, nedavęs ramybės iki šiol, yra kerštas už niekad nematytą tėvą, kurio mirtis sugriovė Kristoferio motinos gyvenimą. Kristoferis jai nepasako, kad tėvo žudiko jau nebėra tarp gyvųjų, kad ir kaip jis norėtų tai padaryti. Jam užtenka ir to, kad jis jaučia ypatingą palengvėjimą, priversiantį jį šiame gyvenime ieškoti naujos motyvacijos.

Kitos mintys

  • Jaunėlio flirtavimas su jaunesnėmis moterimis atsisuko prieš jį: paaiškėjo, kad ligoninėje, kurioje jiedu su Toniu jautėsi visiškai saugūs, viena iš seselių dirbo FTB agentė. Jaunėlis visiška laisve pasidžiaugė neilgai.
  • Bobis yra paaukštinamas pareigose ir tai atšvenčia Toniui papasakodamas apie Nostradamą ir Kvazimodą. Ne veltui jis yra mano mylimiausias veikėjas visame seriale.
  • Karmela apsidžiaugia, kai į jos namus atvyksta Tonio vairuotojas, ir nuliūsta, kai ji sužino, kad tas vairuotojas yra Kristoferis, ne Furijus. Išvadas darykite patys.
  • Sopranų šeimos pietūs vis dar yra vienas juokingiausių televizijai nutikusių dalykų. Girta Dženisė suvilioja Ralfį, šis pasakoja apie savo motociklą, Karmelos tėvas piktinasi jaunimu, o Tonis nori nusišauti.
  • Polis sėdi kalėjime ir absoliučiai niekam nerūpi. Rimtas pažeminimas pereiti nuo geriausio Tonio draugo iki paprasto kalinio. Bent jau kalėjime jis yra įvedęs savo tvarką.
  • Atvirai sakau: kai Tonis serijos pabaigoje apsilankė pas Melfi, aš ją buvau absoliučiai pamiršęs. Veikiausiai taip jaučiausi ne aš vienas, kadangi šis sezonas Melfi prasme bus itin įdomus.

Ketvirtas sezonas. Antra serija. No Show


My happiness really drives you crazy, doesn't it? - Janice Soprano

Esate matę tą paveiksliuką, kur mažas šuo yra laikomas už pavadėlio ir loja ant didesnio šuns, bet nutrūkęs nuo pavadėlio parneša jį šeimininkui ir toliau loja tik laikomas už jo? Jis gali būti pritaikomas daugybėje situacijų, tokių kaip interneto vartotojų naudojimasis savo anonimiškumu sakant absoliučiai tai, ką jie nori, ir galvojant, kad dėl to jiems nekils jokių problemų, bet užteks čia kalbėti apie mane.

Tokie atvejai praverčia - jie nėra natūralūs, tačiau taip darantys žmonės gauna adrenaliną, paprastai sulaukiamą tik laužant taisykles, tik tuo pačiu nejaučia neigiamų to pasekmių ir galiausiai lieka be jokio apčiuopiamo rezultato. Panašu, kad tokią taktiką yra įvaldžiusios Sopranų moterys, tai pademonstruojančios šioje serijoje. Karmela ir Medou yra itin panašios, abi augusios pasiturinčiose šeimose, nereikalavusiose sunkaus moterų darbo ir nevertusiose jų daryti daugiau, nei jos pačios to norėjo, kas jeigu nesufleruoja tam tikro išlepimo laipsnio, tai bent jau gali tapti savotiška aliuzija į savarankiškumo nebuvimą.

Ir man patinka tai, kad „Sopranai“ tokioms situacijoms visuomet turi konkrečius pavyzdžius. Čia nereikia pastatyti poros veikėjų vienas prieš kitą ir garsiai išrėkti pagrindines vienas kito problemas kai žiūrovai jas puikiai pažįsta; tai serialas taip pat daro, bet tai (protingai) pasitelkia itin retai. Vietoje to gauname serialo apie mafiją seriją, kurioje pagrindinė tema yra lovoje gulinti paauglė, nekreipianti dėmesio į tėvų raginimus imtis ką nors daryti ir tiesiog išvykti iš namų.

„Sopranai“ pakankamai protingai pastatė pagrindus tokiai istorijai. Jie gali būti tokie paprasti, kaip Džekio nužudymas ir dėl to kylanti Medou depresija, tačiau tų pamatų galima ieškoti dar toliau. Tai, jog „Sopranai“ kur kas labiau nei bet koks serialas iki tol ar nuo tada gilinosi į psichologines žmonių problemas per Melfi ir Tonio pokalbius, šiai serijai padeda itin stipriai. Ir žiūrovai, ir Tonis buvo pripratinti prie to, kad psichologinės problemos yra kur kas rimtesnis dalykas nei tai įprastai matome per televizorių ar kine.

Kitaip sakant, tai yra dar vienas dalykas, kuriame „Sopranai“ buvo inovacijų pradininkas (net jeigu tos inovacijos dabar neturi realių pasekėjų). Pats esu susipažinęs su psichologinėmis žmonių savybėmis daugiau nei vidutinis žmogus (ir snobiškumo stoka manęs neapkaltinsit) ir ši serialo peržiūra mane džiugina vis labiau, kadangi psichinės ligos čia nėra nurašomos. Kai įprastai filmai bet kokio lygio psichines ligas nurašo per porą valandų - jeigu tu kenti nuo potrauminio streso, tau padės keletas žmonių ir tau viskas bus gerai, - „Sopranai“ supranta, kad tai yra ilgalaikė ir daug krypčių turinti problema.

Vėlgi, „No Show“ istorija irgi nėra vienpusė. Sakyti, kad Medou iš tikrųjų negali nieko daryti, kadangi yra gilioje depresijoje, šimtu procentu taip pat negalima. Ji gali tiesiog išnaudoti šią situaciją savo naudai ir tai, kaip ji džiaugsmingai kalbasi su draugėmis, tarytum patvirtina šita manipuliavimo teoriją. Ir būtent todėl, kad atsakymas nėra aiškus, šeimyniniai konfliktai įgauna visiškai kitokį atspalvį nei įprastai. Karmela su Toniu vis dar atvirai pyksta ant Medou, kad ši yra bejėgė, tačiau kažkokiame lygyje supranta, kad jai pastarieji įvykiai galėjo sukelti didžiulį stresą ir nuo jos greitai atstoja. Kai Tonis rėkia ant Medou, kad ši net nebandytų važiuoti mokytis į Europą, jo balse ir žodžiuose aiškiai galima išgirsti žinojimą, jog jis galutinai prarado galimybę laikyti dukrą prie savęs ir pasiduoda jos norams dėl to, kad jai linki kuo geriausio. Manipuliacija ar ne, tai yra viena geriausių siužeto linijų seriale pastaruoju metu, parodanti visas dviprasmiško meno galimybes.

Kitoje šio spektro pusėje yra Karmela, kurios istorija šiame sezone bus itin svarbi ir viena iš to užuominų yra jau šioje serijoje (nors buvo ir praėjusioje). Kuomet atvyksta Furijus, Karmela pasitaiso plaukus ir pradeda su juo kalbėtis per daug linksmai, tarytum flirtuotų. Na gerai, mažai reikia sugebėjimų norint suprasti, kad ji iš tiesų flirtuoja, ir net jeigu tai yra siužeto linija, atsiradusi absoliučiai iš niekur, ji turi savų užuomazgų. Kai Karmela pirmajame sezone flirtavo su kunigu, tai turėjo absoliučiai tą pačią potekstę: ji nori laužyti taisykles ir flirtuoti bei suartėti su kitais vyrais, tačiau nenori Tonio išduoti iki galo. Kunigą nuo jos laikė įsipareigojimai Dievui; Furijų nuo Karmelos sulaikys įsipareigojimai Toniui. Karmela yra laikoma nematomo pavadėlio, tačiau toks žaidimas yra itin pavojingas.

Gyvenimo nuskriaustų moterų šioje serijoje netrūksta. Viena jų yra Dženisė, Tonio sesuo, kas kelias serijas persimainanti iš didžiausio pajuokų objekto į labiausiai palaužtą moterį seriale. Dabar ji yra būtent tame persimainymo laikotarpyje, kai ji atsiribojo nuo iš niekur nieko užmiegančio pseudomuzikanto ir perėjo prie savo banalaus flirtavimo, suviliojančio Ralfį. Net jeigu „No Show“ šitos istorijos per daug neužkabina, šioje serijoje tik į daugybę nesąmonių reagavęs Tonis gauna progą sureaguoti į dar vieną, kai sužino apie naują sesės romaną. Todėl ne, Ralfis su savo kvailystėmis ir Tonio neapykanta dar niekur nedingo, o jo istorija nuo šiol bus dar įdomesnė (kulminacija taip pat).

Visgi didžiausias pasekmes galiausiai turėsianti moters istorija yra susijusi su Adriana. Ilgą laiką gyvenusi nuošalyje kaip dar vienas komedijai skirtas veikėjas, pasižymintis nebent savo Christophuh rėkimu, pastarosiomis serijomis ji buvo suviliota FTB agentės, greitai tapusios geriausia Adrianos drauge (ir apie veikėją nemažai pasako tai, jog rūbų parduotuvėje sutikta moteris iškart tampa geriausia jos drauge). Pirmoje ketvirto sezono serijoje „Sopranai“ sėkmingai parodė, kad Danielė turi savo gyvenimą ir rizikuoja daug kuo, o atpildo tam nereikėjo laukti ilgai.

Kristoferis, „No Show“ demonstruojantis visą savo galybę, kadangi Tonis jį paskelbė šeimos paveldėtoju, šioje serijoje jaučiasi nenugalimas. Nusprendžiantis, kad vienintelis taip prie Adrianos prisirišusios moters paaiškinimas yra tai, kad ji yra lesbietė, jis nusprendžia pasinaudoti šia padėtimi, o neišpildęs savo seksualinių fantazijų jis visą kaltę suverčia ant Danielės, kas per daug paprastai išskiria geriausias drauges. Ši istorijos dalis man nelabai patiko, nes yra skirtumas tarp naivumo ir paprasto kvailumo, kurį scenaristai dabar įpaišė Adrianai, tačiau mintį supratome: Danielė privalėjo pasitraukti iš operacijos dėl Kristoferio priekabiavimo, Adriana ant jos turėjo stipriai supykti.

Ką galiausiai gauname? Naivioji Adriana yra perkalbama dar kartą, tik šįkart įkalbėtojų vaidmens imasi jau FTB. „Sopranai“ šioje situacijoje vėl žaidžia į ateitį, nes didelio argumentavimo iš FTB pusės, dėl ko Adriana turėtų jiems šnipinėti, nesigirdi, bet tai nė motais. Ji apsivemia ant teisėsaugos stalo, suteikdama vieną žymiausių vaizdinių visame seriale ir paleisdama vieną labiausiai intriguojančių jo istorijų.

Kitos mintys

  • Medou galiausiai pasiduoda tėvų įtikinėjimams ir pasilieka namuose užsirašydama į moralės paskaitas. Su subtilumu šioje serijoje nekas, bet mintis visai nebloga.
  • Viena tų nepastebimų siužeto linijų, kurios gali atsipirkti: Polis kalėjime baigia išprotėti ir nenoriai bendrauja su lankytojais, o Silvijus būdamas šeimoje neranda srities, kurioje galėtų pagelbėti kitiems. Tonis atsiriboja nuo kriminalinės šeimos pirmą vietą suteikdamas biologinei, kas gali turėti rimtų pasekmių.
  • Norėjot dar labiau nekęsti Ralfio? Jis žaidžia krepšinį su storu, nemokančiu žaisti ir jokio entuziazmo neturinčiu Vitu, ir galiausiai džiaugiasi, kad jį aplošia. Nevykėlis kokių reta, ir dėl to man vis linksmiau.
Namų darbai: s04e03 - Christopher / s04e04 - The Weight

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą