2016 m. sausio 6 d., trečiadienis

Serialo apžvalga. Archer

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Archer“ serijos.

Beveik prieš metus, kuomet baigėsi „Parks and Recreation“, rašiau apie tai, kad pagrindinė to serialo sėkmės priežastis buvo veikėjų gerumas ir nuoširdumas. Tai yra palyginus paprastas ir niekuo neišsiskiriantis pastebėjimas, bet man jis reiškia tikrai daug. Įsijunkit bet kokią komediją televizijoje ir, tikėtina, per artimiausias penkias minutes išgirsite kokį nors įžeidimą, sarkastišką komentarą ar kažką panašaus.

Ir ne, aš rašau tai ne bandydamas propaguoti supermamas ir jų nesibaigiantį pacifizmą. Tiesiog tokio tipo komedija yra lengviausiai išgaunama ir iškart duoda rezultatų, net jeigu pasimiršta praėjus vos kelioms minutėms. Tai, jog scenaristai renkasi lengviausią kelią, yra suprantama, nors ir nelabai pateisinama. Ir visgi jeigu jie tą kelią renkasi turėdami aiškų tikslą grubumą ir žiaurumą paversti pagrindiniais jų serialo ginklais, kaip kad buvo padaryta „Archer“ atveju, kabintis prie jų neturiu jokios teisės.

Kažkada Feisbuke po „Archer“ maratono pasakiau, kad čia gali būti geriausias visų laikų serialas, ir net jeigu nesiūlau to priimti visiškai rimtai, ginčiau kiekvieną žmogų, kuris tuo tiki. Nes vienas dalykas, kurį supratau skaitydamas apie šitą serialą, yra tai, jog tie žmonės, kurie „Archer“ myli, jį myli visa širdimi.

„Archer“ sukūrė Adamas Reedas, anksčiau kūręs mažas, bet aktyvias gerbėjų bendruomenes turinčius animacinius serialus, tačiau savo apimtimi jie niekad neprilygo šitam FX kanale rodomam serialui. Reedas pats rašo absoliučiai kiekvieną serialo seriją. Kol kas jų yra pagamintos 75 (šeši sezonai) ir net iš tolo nematau monotonijos ženklų, o vienam gaminti tokį serialą yra kone neįmanomas darbas, todėl genialumo ženklų yra nemažai.

Serialas pasakoja apie ISIS agentūrą, vėliau pervadintą tiesiog į CŽV dėl jos pavadinimą pasiskolinusių piktų dėdžių iš Viduriniųjų Rytų. Tai yra slapta JAV šnipų agentūra, kuriai dažniausiai yra patikimos su pasaulio gelbėjimu susijusios misijos. Ir serialas šioje vietoje savo animacinę pusę išnaudoja tikrai gerai, kiekvienoje serijoje perkeldamas veikėjus vis į naują pasaulio vietą ar tiesiog paliekantis juos savoje kontoroje - kai kūrėjai gali rinktis istorijų mastą ir neprivalo kiekvienoje serijoje sukurti pasaulį griaunančio siužeto, atsiskleidžia visas kūrybingumas.

Pagrindinis „Archer“ veikėjas yra Sterlingas Arčeris (H. Jon Benjamin), ir jeigu į jį pažiūrėję pagalvosit apie Joną Hammą, tai jūs nebūsit vieni. Tas pats ir jeigu pagalvosite apie Džeimsą Bondą - Arčeris gražiai rengiasi, mėgsta prabangą ir myli moteris. Ir tai yra viena iš daugelio Arčerio savybių - jis yra sekso maniakas, kiekvienoje serijoje susirandantis vis kitokią ir vis labiau išprotėjusią moterį, ir dėl to nematantis jokių problemų.

Ai, aš jums nesakiau, kad šitas serialas nėra vaikams? Tai va, vaikams čia tiktų kelios sekundės iš tų dešimčių dvidešimties minučių trukmės serijų. Sterlingas yra viso to nešvankumo įsikūnijimas, be nesibaigiančio sekso nuolat geriantis ir įžeidinėjantis visus jam nepatinkančius žmones (kitaip sakant, visus žmones). Tačiau, kaip ir byloja geriausios istorijos pasakojimo taisyklės, jis kartu yra ir talentingas, geriausias šnipas visoje ISIS ir visad sugebantis pabėgti iš nepatogių situacijų.

Jam dažniausiai padeda likusi ISIS komanda, sudaryta iš pačių keisčiausių veikėjų. Lana (Aisha Tyler) yra buvusi Arčerio mergina ir ISIS agentė, nupiešta taip, tarsi į ją būtų sudėtos visos Bondo merginų savybės, ir esanti turbūt racionaliausia visoje komandoje. Šeril/Kerol (Judy Greer) yra keistus seksualinius potraukius turinti sekretorė. Pem (Amber Nash) yra visų žeminama storulė, pasižyminti neįtikėtinu pasitikėjimu savimi. Sirilas (Chris Parnell) yra nevykėlis agentas, kurį daugelis stumdo, bet jis vis nori imtis kažko rimtesnio. Ir kartu yra viskam vadovaujanti Melori Arčer (Jessica Walter) - savo darbo nekenčianti ir jo privilegijomis besinaudojanti ISIS vadovė bei Sterlingo motina.

Ir jeigu jūs žiūrėsit „Archer“, jūs jį žiūrėsit tik dėl veikėjų. Istorijos čia būna linksmos, bet vėlgi - tik dėl veikėjų. Per kelis sezonus jie buvo sukurti taip kruopščiai, kad Adamas Reedas gali sau leisti eterį užpildyti pasikartojančiais ir žiūrovų pamėgtais juokeliais, laidomais vis keistėjančių herojų. Jie vienas kito nekenčia, rėkia ir klykia, tačiau leidžia laiką kartu, kadangi jie tiesiog nepritampa įprastoje visuomenėje. Sakau jums - matyti serialą apie nekompetetingus, neatsakingus ir žiauriai piktus žmones man suteikia kur kas daugiau džiaugsmo nei turėtų, ir šimtai „Archer“ kilusių įžeidimų (nuo „Vincent van-go-fuck-yourself“ iki „Who are you? Comrade Question?“) jau įėjo į mano leksikoną.

Paprastai komedijose (nes „Archer“ tikrai yra labiau tradicinė komedija nei paprastas animacinis serialas) man to užtenka - neblogai (šiuo atveju - itin kokybiškai) išvystyti veikėjai su kažkokiu siužetu visad atrodys nuostabiai. Bet šitą serialą supa daugybė mažesnių ir ne mažiau įspūdingų dalykų. Bene svarbiausias jų - veikėjus įkūnijantys aktoriai. Visi jie yra komedijos profesionalai - Walter vaidino „Arrested Development“, Parnellis vaidino „30 Rock“, Greer jūs esate matę kiekviename kada nors rodytame seriale, o H. Jonas Benjaminas yra animacinių serialų ekspertas.

Įdomiausia tai, jog balsų įrašymas šiame seriale yra neįprastas reikalas. Visi aktoriai gyvena atskiruose miestuose (Niujorke, Los Andžele ar kitur) ir savo balsus įrašinėja atskirai, priešingai nei kituose animaciniuose serialuose, kur aktoriai susirenka į vieną patalpą. Tačiau „Archer“ (veikiausiai garso montuotojų dėka) yra bene geriausią chemistry tarp veikėjų turintis mano matytas animacinis serialas. Jie vienas ant kito rėkia vienodu tonu, sugeba atsakyti net į mažiausius garsus ir visa tai sudaro išskirtinį vaizdinį, kuomet aš niekaip nesuprantu, kaip jis buvo pasiektas.

Beje, kalbant apie vaizdinį, vizualusis serialo stilius taip pat yra išskirtinis. Adamas Reedas norėjo, kad veikėjai atrodytų kuo panašiau į realius žmones, ir tai tikrai buvo pasiekta - veikėjai neturi trijų pirštų, nosies ant kaktos ar panašių dalykų ir atrodo kaip normalūs žmonės. Serialas dėl to neturi ir animacijai įprasto glotnumo, kadangi veikėjų judesiai yra kapoti, peršokantys kadrus ir priverčiantys veikėjus stovėti, kas veiksmo turinčiam serialui turėtų pakenkti. Anaiptol. Visa tai susiveda į iš pradžių keistą, bet vėliau visiškai įprastą reginį, kai reikia tik klausyti veikėjų dialogų ir pagauti viso veiksmo esmę, ir jūs dėl to „Archer“ taip pat vadinsite geriausiu matytu serialu.

Na, vėlgi, to pagrįsti aš negalėčiau. Tačiau mano mėgstamiausių komedijų sąraše „Archer“ yra itin aukštai. Kai žiūrėdamas pirmą seriją, kaip visuomet darau žiūrėdamas komedijas, ruošiausi rašytis įsimintinas citatas, sustojau po kelių minučių - to daryti tiesiog nespėjau. Ir šiaip, kad pajaustumėt visą „Archer“ originalumą ir kruopštumą, YouTube pažiūrėkit video su geriausiais serialo juokais ir suprasit, kad tie patys juokeliai kartojasi itin retai. „Archer“ yra itin specifinis serialas, bet jeigu tas specifiškumas jums tiks, jūsų laukia neįtikėtinas pasivažinėjimas.

O ką apie šį serialą manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą