2016 m. sausio 14 d., ketvirtadienis

Serialo apžvalga. Rick and Morty

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Rick and Morty“ serijos.

Iš pradžių išsiaiškinkim vieną dalyką: „Rick and Morty“ yra vertas jūsų dėmesio. Kai kurie žmonės man vis nori paaiškint, kad iš mano apžvalgų nesupranta, ar aprašomi serialai yra verti dėmesio (nes kai kuriems jungti raides į žodžius ir paskui suprasti tų žodžių prasmę yra per sunku), todėl va. Laikas, kurį skirsit šitos apžvalgos perskaitymui, gali būti skirtas pusės „Rick and Morty“ serijos peržiūrai, todėl ko jūs laukiat?

Dar su manimi? Gerai, tada pakalbam, dėl ko „Rick and Morty“ yra geriausias televizijai nutikęs dalykas per visą istoriją.

Hiperbolės čia mažai. Serialą sukūrė Justinas Roilandas, apie kurio talentus dar pakalbėsim, bet prie „Rick and Morty“ kūrimo stipriai prisidėjo ir Danas Harmonas, mano garbinamas „Community“ kūrėjas, komedijinių serialų Tarantino (ta prasme, jo darbai yra atsimenami dėl to, kad juose yra stipriai pašiepiama populiarioji kultūra, bet šiaip nei Tarantino, nei Harmono darbuose tai nėra pagrindinė idėja), todėl paskata žiūrėti serialą man buvo dar didesnė.

Serialas, kurio prototipą Roilandas buvo sukūręs jau prieš kurį laiką, didžiausią dėmesį skiria pavadinime minimiems seneliui Rikui (Justin Roiland) ir jo anūkui Morčiui (Justin Roiland; taip, tas pats). Iš viršuje matomo paveiksliuko nesunku suprasti, kad jie yra vienokia ar kitokia forma pateiktos pagrindinių „Back to the Future“ veikėjų kopijos ir, jeigu jau atvirai, BTTF prie šio serialo galima būtų pritempti ne taip jau ir sunkiai. „Rick and Morty“ veiksmas yra absurdiškas ir nepaklūstantis šio pasaulio taisyklėms, todėl abu kūriniai ne taip ir toli vienas nuo kito.

Rikas šiame seriale yra genialus mokslininkas, sukūręs milijoną tik sau žinomų išradimų, leidžiančių jam keliauti po visą visatą į vis absurdiškesnius pasaulius ir sutikti vis keistesnius ateivius ir kitokius gyvius. Tai, kad į šias keliones jis pasiima savo anūką, lyg ir sufleruoja, kad Rikas nėra pats atsakingiausias žmogus. Kitaip sakant, jis yra alkoholikas, palikęs savo šeimą kai jo dukra dar buvo visai maža, ir dabar sugrįžęs į jos gyvenimą.

Jeigu galvojate, kad tai neturi jokių pasekmių, jūs jau nuvertinate „Rick and Morty“, ko negalima daryti niekuomet. Apie komediją pakalbėsim tuoj pat (jei trumpai: serialas toks juokingas, kad nebus kada kvėpuot), bet draminė jo pusė yra tai, dėl ko jis man tapo turbūt geriausiu 2015 metų atradimu. Riko dukra Beth (Sarah Chalke) yra arklių chirurgė, svajojanti tapti tikra chirurge. Ji išgyveno audringą jaunystę, susilaukė dukros Summer (Spencer Grammer) kai jai buvo vos septyniolika ir atsisakė visų svajonių, kad pradėtų šeimyninį gyvenimą su dukros tėvu Džeriu (Chris Parnell). Taip, viskas yra šitaip fucked up.

Ir visa tai jaučiasi. Santuoka labiau iš reikalo nei iš meilės sukelia didžiausius konfliktus seriale. Supratimas, kad Riktas buvo žiaurus tėvas ir paliko Beth nenorėdamas atsakomybės, atsiliepia kiekviename žingsnyje. Savotiškas nesirūpinimas vaikais rodo nenorą pripažinti, kad moters svajonės dėl jų jau neišsipildys. Kvailas ir naivus vyras, niekaip nesusirandantis darbo, reikalauja rūpestingumo ir supratimo, dėl ko Beth negali pasiduoti nei viename žingsnyje. Sujaukta vaikų psichologija su apatiškumu ir keistais seksualiniais potraukiais lyg ir rodo, kad jų ateitis taip pat nebus graži.

Dar skaitot? Dar svarstot, kaip toks dalykas gali būti geriausia šių dienų komedija? Jūs ištvermingesni nei maniau.


„Rick and Morty“ genialumas yra tame, kad visi šie dalykai yra paverčiami komedija. Ne šaipantis iš emociškai palaužtų žmonių ir ne neskoningai menkinant į depresiją ar alkoholizmą puolusius veikėjus. Scenaristai randa tą aukso vidurį, kuris leidžia juoktis iš veikėjų veiksmų ir jie tampa itin rimtais tik tuomet, kai apie juos ilgiau pagalvoji. „Rick and Morty“ veikia keliais lygiais ir kuo daugiau šį serialą bandai išnarplioti, tuo labiau išryškėja jo genialumas, kas bent jau man yra neįtikėtinai geras jausmas.

Visiškai paaiškinti serialo komediją yra sunku ir žinau, kad jums yra smagu tai girdėti, nes šį straipsnį taip ilgai skaitote būtent dėl aiškaus komedijos apibūdinimo. Bet pradėkim nuo abstraktumų: čia yra serialas, kuris Riko pagalba gali daryti absoliučiai bet ką. Mokslinė fantastika čia leidžia susitikti su keisčiausiais gyviais, kurti nelogiškus pasaulius, lįsti į žmonų mintis ir panašiai. Serialui nėra ribų, tačiau jis kartu yra ir aiškiai susifokusavęs: jeigu šioje serijoje keliaujame į kitą planetą, joje dvidešimt minučių ir praleisime. Animaciniai serialai retai lenda į gylį, bet vėlgi, „Rick and Morty“ su kažkuo lyginti yra beprasmiška.

Kiekviename žingsnyje jaučiasi, kad serialas yra kuriamas komediją tobulai suprantančių žmonių. Jie randa humorą net smulkiausiose detalėse ir jeigu visą laiką praleisite žiūrėdami tik antrą planą, vis tiek juoksitės iki negalėjimo.

Komedijos supratimas pasireiškia ir nerealiomis improvizacijomis. Aktoriams čia leidžiama nuklysti nuo scenarijaus (kas animaciniuose serialuose yra praktiškai negirdėta) ir parodyti realias emocijas, todėl kai išgirstate, kaip ateivių kuriamo filmo treilerio įgarsintojas juokiasi, čia juokiasi pats aktorius, nes kaip iš tokių dalykų galima nesijuokti?


Čia prieiname prie galingiausios „Rick and Morty“ vietos. Riką ir Mortį (ir dar begalę kitų) įkūnija pats serialo kūrėjas Roilandas ir jo talentas pasireiškia ne tame, plonas ar storas yra jo balsas; čia svarbiausia yra to balso natūralumas. Riaugėjantis, trūkinėjantis Riko balsas, kartu su cypiančių ir mikčiojančiu Morčiu, yra jau patys iš savęs komedijos elementai, skambantys ir stebėtinai paprastai, ir sudėtingai. Tokio natūralumo nesu matęs jokioje komedijoje, animacinėje ar ne, ir tuo žavėjausi visą laiką žiūrėdamas serialą.

„Rick and Morty“ taip pat turi daug kviestinių žvaigždžių (Patton Oswalt, Stephen Colbert, David Cross, Dana Carvey) ir visi jie į absurdišką pasaulį įsitraukia staigiai ir be jokių skrupulų. Iš pagrindinių aktorių dar galėčiau išskirti Chrisą Parnellį, kuris Džerio kvailumą sugeba pateikti įtikinamai bet kokioje situacijoje.

Todėl „Rick and Morty“ žiūrėti turite tuoj pat. Jeigu norite pilvo presą staigiai stiprinančio juoko, čia jo tikrai bus. Jeigu norite draminių situacijų, privedančių jus iki ašarų, to čia irgi yra užtektinai. Net keista pagalvoti, kad serialas, sugalvojantis tokį dalyką kaip viską naikinantis robotas-šuo ar tarpdimensinė televizija (su kuria yra susiję juokingiausi serialo momentai), didžiausią dėmesį skiria savo veikėjų psichologijai ar čia vykstančių įvykių pasekmėms (po daugybės nesąmonių Mortis yra kur kas piktesnis ir agresyvesnis nei serialo pradžioje ir pasakykit jūs animacinį serialą, kuris kreiptų dėmesį į tokias smulkmenas).

„Rick and Morty“ yra kruopščiausiai atidirbtas pastaruoju metu mano matytas serialas ir man atrodo, kad dabar einu jį peržiūrėti iš naujo.

O ką apie šį serialą manote jūs?

1 komentaras:

  1. Šis serialas yra kažkas neįtikiėtino, tik jausmas kai jį pabaigi žiūrėt ir nežinai kas jam galėtų prilygt tikrai užkinsa

    AtsakytiPanaikinti