2016 m. kovo 9 d., trečiadienis

Serialo apžvalga. Love

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Love“ serijos.

Visos - ir kai sakau visos, tai tikrai visos - Juddo Apatow filmų recenzijos privalo paminėti tai, kad tas filmas buvo per ilgas. Kiekvienas kritikas prieš pradėdamas darbą pasirašo kontraktą, kuriame svarbiausias punktas yra pasižadėjimas kalbėti apie Apatow filmų ilgumą (iškart po jo eina punktas, kad recenzijos pabaigoje vieną sakinį reikia paskirti filmo garso montažo aprašymui, apsimetant, kad jie supranta, ką tai reiškia).

Kadangi aš daugiau ar mažiau myliu visus Apatow filmus, jų ilgumo nelaikau bloga savybe. Taip, jie yra šiek tiek per ilgi. Net ne žiūrint iš kritiko, o iš paprasto žiūrovo pusės. Intuicija tiesiog kužda į ausį, kad šita scena užsitęsė pora minučių per ilgai, ir man jau šiek tiek nepatogu.

Bet tai yra vienas svarbiausių Apatow bruožų. Jam patinka žmones abiejose ekrano pusėse priversti jaustis nepatogiai, ir per ilgai užsitęsiantis filmas tai pasiekia lengviausiai.

Todėl kai Apatow yra susijęs su serialo gamyba, galite neabejoti, kad jis naudos tuos pačius triukus.

Apatow ir Paulo Rusto, įkūnijančio pagrindinį veikėją Gasą, sukurtas serialas „Love“ yra sukurtas specialiai „Netflix“. Dešimt serijų turintis pirmasis sezonas pasakoja Mikės (Gillian Jacobs) ir Gaso meilės istoriją nuo jų susitikimo iki įvairių pykčių iki to, ties kuo sezonas pasibaigia (hint: pabaiga yra susijusi su serialo pavadinimu).

Skirtingos trukmės serijos - svyruojančios tarp 20 ir 40 minučių - yra glaudžiai susijusios ta prasme, kad jos meilės istoriją pasakoja nuosekliai ir smulkmeniškai, net jeigu gryno siužeto čia yra minimaliai. Serialas, kaip ir žada jo pavadinimas(*), yra susikoncentravęs į meilę ir visas jos detalės, o šalutiniai veikėjai egzistuoja tik tam, kad padėtų pasiekti tą tikslą, kas kartu yra ir smagu, ir kelia klausimų, kaip tokiu būdu galima išvežti dešimt serijų trunkantį sezoną (kitąmet bus ir antrasis).

(*) Pripažinkit: kvailesnį pavadinimą sugalvoti būtų sunku. Pabandykit įrašyti „Love“ į Google ir sėkmės ieškant serialo.

Atsakymas: pradėti serialą kuo anksčiau ir bandant žiūrovus sužavėti perspaustu nuoseklumu. Neurotikė ir greitai savo nuotaiką kaitaliojanti Mikė niekaip negali ilgai išbūti su vienu vaikinu ir visus juos varo iš proto. Tvarkingasis Gasas yra šiek tiek per daug tvarkingas ir mandagus, nesuprantantis, kaip reikia išsiskirti su merginomis ir dėl to nesantis mielas (kaip kad įprasta romantinėms komedijoms), bet socialinėse situacijose dažnai nesusigaudantis šiknius.

Jeigu jie skamba kiek nemaloniai, taip ir yra. Turbūt pagrindinė „Love“ savybė yra tai, kad abiejų pagrindinių veikėjų jūs nemylėsit. Jie kitiems žmonėms pridaro nemažai problemų, dėl savų tikslų kaip reikiant persistengia ir tik kelis kartus savarankiškai atsiduria situacijose, kuriose atrodo visai normaliai, nors tai dažniausiai nutinka dėl to, kad kiti atrodo dar blogiau už juos.

Šioje situacijoje turėčiau apibendrinti, kad jiems susitikus ir pradėjus bendrauti atsiranda chemija ir viskas nusišviečia kitomis spalvomis. Net ir rašydamas šitą recenziją galvoju, ar tai yra tiesa, ir tiesiogine prasme atsakymas būtų ne.

Serialas yra romantinis. Serialas yra komedija. Romantine komedija, bent jau ta, kurią jūs dabar įsivaizduojat (kai du veikėjai yra priešingybės, pamilsta vienas kitą, išsiskiria ir filmo pabaigoje netyčia vėl susitinka ir supranta, kad yra vienas kitam skirti), „Love“ nepavadinsi ir mane tai šiek tiek žavi. Serialas neparodo, kad tarp veikėjų ar išvis kažkur pasaulyje egzistuoja tikra meilė. Jis tiesiog parodo du žmones, kurie visą gyvenimą partnerius (ir šiaip svarbesnius gyvenimo momentus) rinkosi pagal konkretų tipą ir dabar jie nusprendžia pabandyti kažką naujo. Nei vienas jų nėra užtikrintas tokia ateitimi, abu yra linkę rizikuoti ir neiti tiesiausiu keliu, ir toks jų netobulumas mane maloniai stebina, nes šiaip sakyčiau, kad man tokie dalykai nepatinka.

Meilės istorija, tiesa, veikia tik dėl joje dalyvaujančių aktorių. Jacobs ir Rustas(*), vėlgi, tarpusavyje neatrodo tobulai. Tačiau jie dirba to link ir kartu su Jacobs išreiškiamu noru pagaliau susitvarkyti savo gyvenimą bei Rusto sugebėjimu parodyti, kad jam atsiveriančios galimybės nublanksta prieš norą būti su Jacobs veikėja, vaizdas atrodo visai neblogai.

(*) Rustas, jeigu atleisite už tokį įžeidinėjimą, atspindi tradicinį Apatow pagrindinį veikėją - tokį nelabai tradiciškai sexy vyrą, kurį norima pateikti kaip iš gyvenimo viską gaunantį dėl savo charakterio, nors to charakterio čia irgi nedaug. Jeigu galvosite, kad Apatow pagrindinius aktorius renkasi panašius į save, turbūt neprašausite.

Kitaip yra su serialo komedija, dėl kurios pradžioje ir kalbėjau apie pagrindinius Apatow atributus. Kadangi serialas yra „Netflix“ gamybos, jis (turbūt labiau nei bet koks kitas mano pastaruoju metu žiūrėtas serialas) yra pagamintas vientisam žiūrėjimui. Baigei vieną seriją, pradedi antrą, nes nori pamatyti jų istorijos tęsinį (ar bent jau peržiūrėjai tris serijas, tai negi po jų mesi). Taip susidaro daugmaž penkių valandų filmas, kas Apatow ir jo kompanijai turbūt skamba kaip orgazmas.

Todėl komedijos galite tikėtis panašios kaip ir Apatow filmuose. Tikėkitės scenų, trunkančių ilgai ir turinčių tik vidutiniškai juokingą idėją, besitęsiančių iki tikrai juokingų momentų ir pasibaigiančių ilgai po jų. Tokius dalykus kaip nepavykusį pasimatymą ar konfliktą viešumoje galima ištęsti ribotą laiką. Vėliau įsijungia nepatogumo režimas ir nori, kad ta scena greičiau baigtųsi.

Ir jeigu serialas šiuo tonu vadovautųsi visą laiką, bent jau suprasčiau, kad jis turi savo ritmą ir balsą. Tačiau „Love“ kartu pasiduoda ir tradicinei komedijai, kuri galiausiai pasirodo esanti stipriausia serialo dalis, už kurią yra atsakingos dvi aktorės. Pirmoji jų - naują Mikės kambariokę Bertę įkūnijanti Claudia O'Doherty, spinduliuojanti „Unbreakable Kimmy Schmidt“ pagrindinės herojės optimizmu, tačiau į savo kalbas įjungianti ir nešvankių temų. Jos scenų metu nesišypsoti neįmanoma.

Panašiai yra ir su Gaso mokinę Ariją įkūnijančia Apatow dukra Iris Apatow. Sarkazmu trykštanti mergina iš vienos pusės yra tipinės paauglės filmuose prototipas, tačiau ji sugeba prajuokinti kiekvieną kartą ir tuo per daug skųstis negaliu.

Dėl to man ir kyla nemažai dilemų. Galima ginčytis, kad „Love“ yra specialiai banguojantis serialas, neturintis nei vientisos kokybės, nei tono, nei komedijos stiliaus. Žinot, nes žmonės yra netobuli, gyvenimas yra sunkus, etc.

Tačiau patariu pagalvoti, ar norite praleisti penkias valandas su serialu, kuris gerą nuotaiką atneš kelis kartus, o kur kas dažniau privers iš nepatogumo susigūžti kampe. Su serialu, kuris užsibrėžė smulkmeniškai papasakoti meilės istoriją, tačiau smulkmeniškumas kartu reiškia ir retai ateinančius emocingus momentus, kurių seriale yra vos keli, ir tai paliekantys menką įspūdį.

Geriau dar kartą peržiūrėti „Master of None“.

O ką apie šį serialą manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą