2016 m. kovo 6 d., sekmadienis

Sopranai. Ketvirtas sezonas. Whitecaps

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios serijos „Whitecaps“ detalės ir aptariami iki šios serijos įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „The Sopranos“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Ketvirtas sezonas. Trylikta serija. Whitecaps


You are not sleeping in my bed, Tony. The thought of it now makes me sick. - Carmela

Kada nors tai turėjo nutikti. Serialas, kurio centre yra žmogus, šeimai skiriantis itin daug dėmesio, ir profesija, kurioje už šeimą nėra nieko svarbesnio, neišvengiamai turėjo prieiti prie itin rimtų išvadų. Rimtesnių nei Tonio ir Karmelos skyrybos turbūt ir nėra.

Scenaristai žiūrovus tam buvo paruošę sėkmingai, visą ketvirtąjį sezoną plėtoję tai, kaip Karmela susižavi Furijumi ne tiek dėl to, kad Furijus yra toks nuostabus, bet labiau dėl to, kad Tonis nuo jos vis labiau atitolo. Pridėjus tai, kad namuose jie praktiškai nesikalbėjo ir tiesioginiais ar netiesioginiais būdais vienas kitam kenkė, gausim Sopranų santuokos pabaigą, kuri žiūrovams atrodys ir logiška, ir tragiška tuo pačiu metu.

„Sopranai“, tiesa, yra per daug subtilus serialas, kad mus prie to vestų paėmęs už rankos, dėl ko ši serija ir neprasideda su Tonio ir Karmelos pykčiais, o veikiau jų savotišku santykių atnaujinimu. Tonis nusprendžia nupirkti šeimai namelį, ir net jeigu Karmela iš pradžių tam priešinasi kalbėdama apie pinigus ir panašiai, visi aplink mato, kad ji, kaip ir vaikai, to namelio tikrai nori. Karmelos nesugebėjimas užmigti ir bandymas racionalizuoti, dėl ko namelis gali atsipirkti finansiškai, tai tik pabrėžia.

Namelis šioje serijoje turbūt kažką simbolizuoja ir šįkart to per daug neanalizuosiu, nes teorijų turiu daug, bet visos jos gali būti per daug pritemptos. „Whitecaps“ pavadinimas yra susijęs su į bėdą pakliuvusiais laivais, todėl išvadas darykite patys.

Man labiau atrodo, kad namelis nėra svarbi istorijos detalė, o labiau įrankis sukurti istorijoms. Pavyzdžiui, būdami prie namelio Karmela ir Tonis vienas kitą tarytum įsimyli iš naujo, ir ta nuotrauka viršuje tai užtvirtina. Šioje situacijoje būtų sunku patikėti, kad jie galvoja apie kažką kitą nei apie vienas kitą. Karmela nesvajoja apie Furijų, Tonis negalvoja apie Svetlaną - jie abu yra laimingi, net jeigu tą meilę galima bandyti sumenkinti tuo, jog Tonis ją nusipirko.

Tos scenos reikėjo kontrastui ir savotiškam paguodos prizui, kadangi po serijoje įvykstančių įvykių panašių jautrių akimirkų tikėtis yra sunku. Ir serialas su tuo per daug neužsižaidžia, nes į Sopranų gyvenimą kaipmat sugrįžta Irina, paskambinanti į namus ir pasikalbanti iš pradžių su AJ, paskui su Karmela, ir iškilmingai pranešanti, kad Tonis permiegojo su Svetlana. Ir tai yra paskutinis lašas Karmelai.

Ši istorijos detalė man iš pradžių nepatiko dėl to, kad ji atrodė kaip atsitiktinumas, o atsitiktinumai bet kokiame scenarijuje yra tiesiog tinginystės požymis. Tačiau kuo toliau, tuo labiau galvoju, jog tai buvo nuostabi šios serijos detalė. Karmela, dešimtis kartų mačiusi Tonio neištikimybės požymius, nuo nulūžusių nagų iki pačių jo moterų, tik sulaukusi tiesioginio patvirtinimo, kad Tonis išties jai yra neištikimas, pasiryžta žiauriam ir sunkiam žingsniui.

Jų konfliktas iškart pasiekia aukštą tašką, kai Karmela jau nesileidžia Tonio įtikinėjimams ir iš visų jėgų išvaro jį iš namų. Tonis nesunkiai paklūsta, ir tai yra įdomi detalė. Galima vesti teorijas, kad Tonis tiesiog nusprendžia palaukti, kol Karmela nusiramins, kas yra logiška. Tačiau iš dalies, kaip matėm serijos pradžioje, kurioje serganti Karmela sugebėjo sutvarkyti namus pagal save, Tonis supranta, jog Karmela yra tikroji namų šeimininkė, net jeigu jis už tą namą yra sumokėjęs ir jį išlaiko.

Vėliau serijoje, paragintas Polio, Tonis supranta, kad teisiškai jis yra namo vadovas ir niekas jo negali išmesti. Karmela sugrįžusiu Toniu nesidžiaugia, tačiau jam nelenda į akis ir nesileidžia jo provokacijoms, ir už tai ją turiu pagirti, nes baseine piktdžiugiškai besimaudantis ar vaikams pataikaujantis Tonis yra šiknius, kokių reta.

Beje, kalbant apie vaikus, jie serijoje yra neilgai, bet padaro tikrai daug. AJ Toniui skundžiasi, kad motina jam lipa ant sprando ir liepia daryti dalykus, kurių jis nenori daryti, kas yra tipiškas paauglio nusiskundimas, Tačiau šioje situacijoje Tonis vietoje piktdžiugos jaučia susirūpinimą. Jis labiau nei bet kas kitas žino, ką reiškia blogi santykiai su motina, ir sūnui liepia su Karmela susitaikyti. Tonis toje situacijoje bent kelioms sekundėms pagalvoja, jog rodo blogą pavyzdį sūnui, kas suteikia kontekstą paprastiems konfliktams.

Medou atvejis yra kiek mažiau subtilus ir pateiktas grubiai, net jeigu mintis yra įdomi. Dukra, verkianti dėl tėvų skyrybų ir byrančio jos svajonių gyvenimo, kaltina motiną, kuri dabar yra aukos vietoje. Ta prasme, Karmela šioje serijoje nelaimi nei vienoje situacijoje, nes visi jos tiesiog nekenčia. Medou verčia kaltę ant motinos, kad su tėvu turėjo išsiskirti daug anksčiau, kas yra kvailas ir vaikiškas kaltinimas, tačiau paveikia Karmelą. Ji lygiai tą patį supranta surinkusi visą šeimą kartu ir pamatanti, kad vaikai liūdi dėl tėvo išsikraustymo labiau nei dėl Karmelos bėdų.

Visa tai atsiliepia scenoje, kurią atsiminiau tobulai. Kiek žinau, ją iki šiol esu matęs tik kartą, bet jeigu reikėtų rinkti geriausią „Sopranų“ sceną, šita neabejotinai būtų trejetuke. Tonio garaže jiedu pagaliau garsiai pasako viską, ką taip ilgai galvojo, ir išlieja visas įmanomas emocijas. Tonis pagaliau pareiškia, kad nori savarankiškos moters, ne nieko negalinčios padaryti namų šeimininkės, o Karmela išrėkia norėjusi supratingo vyro, tokio kaip Furijus. Piktdžiuga, verksmas, sulaužytos sienos. Edie Falco ir Jamesas Gandolfinis už šitą seriją laimėjo po Emmy apdovanojimą, ir didesnis siurprizas būtų, jeigu jie jo būtų negavę.

Ir ta scena, pateikta kaip konfliktas ir bandymas vienas kitą kuo labiau sužlugdyti, neturi laimėtojų. Karmela lieka su piktais vaikais, Tonis nusprendžia išsikraustyti. Sopranų šeima byra ir niekas to negali sustabdyti.

Galbūt dėl to serija tiek daug laiko paskiria dviems istorijoms, kurios nėra itin įdomios siužeto plėtojimo prasme, tačiau pasitarnauja Toniui. Toniui pergalė gal ir nėra pats svarbiausias dalykas, tačiau jam svarbu kontroliuoti situaciją ir abiem atvejais jis tai pasiekia.

Karmaino, Džonio ir Tonio istorija šioje serijoje man yra pateikiama kiek grubokai. Tonis ilgai dvejoja, ką daryti su Karmainu ir ar verta pritarti jį nužudyti norinčiam Džoniui, ką Tonis galiausiai ir padaro. Tačiau Karmainui sušvelninus sutarties sąlygas Tonis nusprendžia jo nežudyti (taip priverčiant Kristoferį nužudyti savo samdinius, nes kažkas mirti vis tiek turėjo) ir įkalbinėja Džonį atsisakyti savo planu. Situacija yra suvelta ir neaišku, kas joje žiūrovams turėtų rūpėti, bet Tonio ir Džonio pokalbis apie tai, kad žudyti šioje vietoje nelabai apsimoka, Toniui lyg ir patvirtina, kad jis vis dar gali valdyti kitus žmones.

Tuo tarpu istorija su namelio savininku parodo daugmaž tą patį, tačiau tai daro kur kas paveikiau. Tai vėl yra ta tradicinė istorija, kai Tonis ar visa mafija žmogui grasina po truputį, iš pradžių bandant susitarti gražiuoju. Šiuo atveju namelio savininkai žino, kad Tonis yra iš mafijos, tačiau vis tiek elgiasi neatsargiai, bandydami jį provokuoti ar tiesiog nenorėdami nusileisti terorizacijai.

Rezultatas? Laivas prie jų namų, iš kurio visu garsu groja Deanas Martinas. Man tai būtų labiau malonumas nei kankynė, tačiau Tonis čia dar kartą pasiekia savo. Gaila, kad tai jam po šio sezono bus menka paguoda.

Kitos mintys

  • Kristoferis išeina iš reabilitacijos ir pilnu pajėgumu užkabina temą, ar žmogus gali pasikeisti. Jis parodo, kad taip, žmogus gali pakeisti specifinius savo įpročius, tačiau savo ideologijos ar mąstymo - niekaip. Tai gali būti tik Kristoferio profesijos ypatybė, kad nuo blogų minčių jis neatsiribos taip, kaip atsiribojo nuo narkotikų, bet išvada yra įdomi.
  • Adrianos istorija ir toliau yra judinama po truputį. Ji aiškiai kenčia dėl to, kad negali su kuo nors pasikalbėti visiškai atvirai, ir tai supratusi ją kalbinanti FTB agentė bando apsimesti Adrianos drauge. Tokia proga Adriana išsišneka ir visgi man jos dabar yra dar labiau gaila, nes ją supa vien apsimetinėjantys žmonės ir ji yra dar viena moteris, kuri tiesiog negali laimėti.
  • Dar viena įdomi serijos tema yra tai, kad žmonės vieni į kitus žiūri pagal tai, ką jie padarė, ir jų mąstymas niekam nėra įdomus. Taip yra Adrianos situacijoje, taip yra Tonio ir Karmelos konflikte, ir panašiai yra tuomet, kai pamatome, kad prisiekusysis, kurį įbaugino Jaunėlio samdiniai, yra nekenčiamas kitų žmonių dėl to, kad sutrukdė patupdyti nusikaltusį žmogų į kalėjimą.
  • Bobis ir Dženisė vienas prie kito suartėja dar labiau, net jeigu Jaunėliui tai visai nepatinka. Jų istorijos ateityje laukiu labiau nei bet kurios kitos.
  • Tonis paskambina Melfi ir su ja nekalba. Melfi žino, kas jai skambina. Tonis žino, kad jam reikia pagalbos. Situacija beviltiška, bet taip pat galima apibūdinti didžiąją dabartinio Tonio gyvenimo dalį, todėl siurprizas menkas.
Namų darbai: s05e01 - Two Tonys / s05e02 - Rat Pack

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą