2016 m. balandžio 26 d., antradienis

„Better Call Saul“ toliau moko, kaip žiūrėti televiziją


Kai baigėsi „Breaking Bad“ ir buvo patvirtinta, kad Vince'as Gilliganas ir Peteris Gouldas kurs atskirą serialą apie Saulą Goodmaną, žmonės džiaugėsi. „Breaking Bad“ nesukūrė smagesnio veikėjo nei Saulas, keistai besirengiantis ekscentriškas advokatas, padėjęs Waltui ir kitiems pagrindiniams veikėjams daryti visus nelegalius darbus.

Vėliau sekė daugiau nei metus trukęs pačių kūrėjų tampymasis į skirtingas puses. Iš pradžių buvo skelbta, kad „Better Call Saul“ - pavadinimas net negalėjo būti kitoks - bus komedija, gal net trunkanti pusę valandos. Vėliau kūrėjai žadėjo, kad tai bus pusiau komedija, pusiau drama, kurioje matysime ir Saulo praeitį, ir gyvenimą po „Breaking Bad“.

Tai, ką jie galiausiai parodė pirmajame sezone, neatitiko nieko, kas buvo žadėta anksčiau, ir dabar net sunku pagalvoti, kad Gilliganas su savo kompanija būtų galėjęs sugalvoti kažką geresnio.

Dabartinis serialas pasakoja apie Jimmy McGillą - tikrąjį Saulą - 2002-aisiais metais. Jis tuomet gyveno ir dirbo tam pačiam Albuquerque mieste, kuriame vyksta ir visas „Breaking Bad“ veiksmas bei vis dar buvo perspektyvus teisininkas, bandantis prasimušti kelią kaip gerbtinas advokatas. Kartu jis vis dar turėjo brolį Chucką (Michael McKean), vienokiu ar kitokiu būdu bendravo su Kim (Rhea Seehorn) beigi pažinojo Mike'ą (Jonathan Banks).

Šitą serialą buvo per daug lengva paversti paprastu kvailiojimu, karts nuo karto įkišant „Breaking Bad“ veikėją. Ta prasme, kokią įtampą galima sukurti seriale, kuomet jau žinai, kaip viskas baigsis pagrindiniam veikėjui ir kad jis čia nemirs ar netaps pasaulinio lygio garsenybe?

Toks klausimas nuvertintų Gilligano ir komandos sugebėjimus, nes jie nekuria antro „Breaking Bad“. Jie žino, kad tobulumo peršokti negalima ir kad dar vienas veiksmo serialas su draminiais elementais susilauktų per daug palyginimų, kurie niekam neišeitų į gerą. Vietoje to scenaristai čia sukūrė serialą, kuris negalėtų egzistuoti jokiame kitame kontekste, jeigu anksčiau nebūtų buvęs sukurtas „Breaking Bad“.

Atvirai sakau: kad ir kiek serialų esu peržiūrėjęs iki šiol, „Better Call Saul“ mane stebina kiekvienoje serijoje. Kad ir kiek bandau analizuoti serialą, niekaip nesuprantu, dėl ko tai vyksta. Na, suprantu, bet tik atskiras detales. Veikėjai čia yra nuostabūs, vienas už kitą gilesni ir netgi tokie personažai kaip pažįstami Jimmy'is ir Mike'as atsiskleidžia naujomis spalvomis. Aktorių talentu serialas perpildytas, žibantis kartu su tokiais „Breaking Bad“ visatos naujokais kaip Seehorn ir McKeanas. Režisūra ir kinematografija yra valgoma saujomis, kuomet akys dainuoja matydamos tuos išsiilgtus ir godžius New Mexico dykumos vaizdus.

Ir kartu šiame seriale veiksmo prasme, atrodytų, per du sezonus įvyko tiek pat dalykų kiek vykdavo per vieną „Breaking Bad“ valandą. Jeigu „Better Call Saul“ nebūtų susijęs su tuo visus apdovanojimus nušlavusiu serialu, beveik garantuoju, kad jis nebūtų išvydęs dienos šviesos. Serialas su pažadu, kad gal už keturių sezonų čia bus kažkiek veiksmo, neskamba kaip pinigų kalimo mašina.

„Better Call Saul“ savo premjeros metu tapo gausiausiai žiūrėta bet kokio serialo premjera kabelinės televizijos istorijoje (vėliau šitą rekordą pagerino „Fear the Walking Dead“). Ir meluočiau, jeigu sakyčiau, kad aš buvau kitoks nei tie milijonai žmonių, įsijungę serialą tikėdamiesi pamatyti naują „Breaking Bad“ versiją.

Tačiau tai, ką gavau, buvo kur kas geriau - visiškai naujas serialas, kurio televizijoje niekad nebuvo, panašiai kaip „Breaking Bad“ savo geriausiais metais.

„Better Call Saul“ yra tarytum didelis ir riebus vidurinis pirštas visiems žmonėms, kurie aiškina, kad televizija negali būti menas. Paskutinėje antro sezono serijoje penkias minutes yra išlaikoma visiška tyla ir labiau įtemptą sceną paskutinį kartą mačiau gal „Breaking Bad“ ar „The Americans“ serijoje. Pirmame sezone serialas visiškoje tyloje praleido 86 sekundes rodydamas, kaip senolė leidžiasi laiptais.


Tai užburia. Lėtumas, kruopštumas ir atsakingumas sukuria tokius vaizdinius ir veikėjus, kad jų neatrasite niekur kitur. Serialas praleidžia visą paskutinę savo sceną rodydamas, kaip yra ruošiami savadarbiai ginklai blogiukų užpuolimui. Jis kruopščiai rodo, kaip Jimmy planuoja filmuoti savo pirmąją reklamą, o pati reklama serialui yra kur kas mažiau įdomi.

„Breaking Bad“ buvo tobulas serialas dėl to, kad dar nematytu būdu sugebėjo derinti veiksmą ir atoveiksmį per veikėjų prizmę. „Better Call Saul“ padaro vieną veiksmą per kelias serijas ir tvarkosi su jo pasekmėmis trečdalį sezono, sukurdamas veikėjų portretą kaip niekur kitur.

Po tokių dalykų „Breaking Bad“ ir „Better Call Saul“, net jeigu jie egzistuoja vienoje linijoje, lyginti tiesiog neįmanoma ir tai yra neabejotinai geriausias šito serialo pasiekimas. Gilliganas sukūrė kažką, kas atrodo kaip toks didelis kontrastas jo svarbiausiam gyvenimo darbui, kad niekas - net ir didžiausi interneto niurgzliai, prašantys kovų dėl narkotikų ir susišaudymų - neturi jokių iliuzijų, kad „Better Call Saul“ darys tai, ką jie nori.

Kažkada rašydamas apie „Breaking Bad“ minėjau, kad tai buvo tobulas serialas televizijos mokymosi prasme. Serialas, prasidėjęs kaip grynas siužeto pasakojimo įrankis su pusiau įdomiais veikėjais, pradžioje greitai įtraukė žiūrovus. Ilgainiui jis tiek gilino savo veikėjų pateikimą ir į šalį stūmė siužeto pasakojimą, kad net marozus sugebėjo išmokyti, ką reiškia veikėjų plėtojimas ir kad veikėjų tarpusavio sąveika yra kur kas svarbesnė nei siužetas.

„Better Call Saul“ yra tos pamokos tęsinys. Jūs galite apsimesti, kad žiūrite serialą dėl karts nuo karto pasirodančių „Breaking Bad“ veikėjų, bet išties jis įtraukia dėl to, kad su išskirtiniu kruopštumu sugeba papasakoti veikėjų istorijas taip įsimintinai, jog kaipmat pamiršti, kad žinai, koks likimas jų laukia. Jeigu Gilliganui, Gouldui ir kitiems scenaristams artimiausiu metu nepastatys statulos už tai, kad jie išmokė žmones žiūrėti televiziją, kažkas su mūsų pasauliu yra ne taip.

O ką apie šį serialą manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą