2016 m. balandžio 5 d., antradienis

Sopranai. Penktas sezonas. Where's Johnny?/All Happy Families...

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Penktas sezonas. Trečia serija. Where's Johnny?


Next time, there won't be a next time. - Phil Leotardo

Kuo toliau, tuo labiau mane stebina tai, jog „Sopranai“ turi vis mažiau siužeto. Jeigu anksčiau dar buvo galima tikėtis kažkokių gaujų konfliktų ar Tonio meilužių istorijų, penktasis sezonas siužeto prasme yra nepastoviausias, einantis į visas puses. Jis dėl to neatrodo netvarkingas, tiesiog kardinaliai pakeičia serialo toną.

Visos istorijos dabar yra susijusios su veikėjais, kas yra stipriausias sezono koziris. Mes jau taip gerai pažįstame senus veikėjus ir taip gerai suprantame scenaristų sprendimus, kad net naujai atėję veikėjai iškart yra įdomūs ir turintys ką papasakoti. „Where's Johnny?“ tai išryškina labiau nei bet kuri serija, tiesiog rodanti smulkius veikėjų konfliktus ir nelabai atspindinti didžiojo siužeto, kurio čia visai nepasigedau.

Daugiausia, ką galima pavadinti siužetu, yra Polio ir iš kalėjimo neseniai išėjusio Fičo istorija, dėl jųdviejų konflikto šiek tiek stumianti istoriją į priekį. Nesutarimai prasideda tuomet, kai Fičas pasidaro nekontroliuojamas ir sumuša sodininką, dirbantį toje pačioje vietoje, kurioje turėtų dirbti jo giminaitis. Poliui tai nepatinka dėl to, kad tai buvo jo motinos mėgstamiausias sodininkas ir jis pasiryžta ištaisyti situaciją.

Įdomu šioje vietoje tai, kad su Fiču jis nesipyksta tiesiogiai. Nuėjęs pas jį Jaunėlis yra aprėkiamas, dar labiau išryškinant Fičo nepastovumą ir jo keistą psichologiją, tačiau jiedu nesusimuša. Vietoje to dar kartą vyksta Šaltasis karas, kai kenkdami tarpininkams jie parodo, kaip iš tikrųjų jaučiasi vienas kito atžvilgiu.

Situaciją eilinį kartą sutvarko Tonis. Nors kiekvieną sekundę kai matome Tonį nesuprantam, kokią didelę šeimą jis valdo, kiekvieną kartą susidūręs su problema jis siekia ją ištaisyti ir visi žmonės laukia jo nuomonės, kas tik parodo, kaip jam svarbu turėti normalų asmeninį gyvenimą. Jis bent laikinai sutaiko Polį ir Fičą ne dėl to, kad jiedu vienas kitą mėgsta, bet būtent dėl to, kad jie turi klausyti savo vadovo, antraip stipriai nukentėtų.

Tonio kaip problemų sprendėjo statusas pasireiškia ir bandymais suvaldyti kelių šeimų krizę. Miręs Karmainas po savęs paliko tuščią vietą, į kurią bando pretenduoti keli žmonės: praėjusioje serijoje jau matyta Lorein, Karmaino sūnus ir Džonis. Ryškiausiai serijoje matome pastarąjį, kuris, mirus bosui, yra ryžtingas kaip niekada, aiškiai pasiryžęs perimti šeimos kontrolę. Ši istorija serijoje yra tik pradedama, nors tai, kur ji eina, nėra taip įdomu. Istorija tiesiog išryškina, kaip Tonis sugeba palenkti žmones į jam reikiamą pusę ir įtikinėja Džonį, kad šis pasidalintų savo galiomis. Jeigu norite pamatyti, kiek daug reiškia Tonio žodžiai, pažiūrėkite šioje situacijoje į Džonį, kuriam Tonio patarimas nepatinka, bet jo veido išraiška sako tai, kad jis nenorėdamas juo vis tiek turės vadovautis.

Serijos pavadinimas, tiesa, veikiausiai kyla ne dėl šio Džonio, net jeigu jo yra ieškoma didžiąją serijos dalį. Svarbesnis Džonis šioje serijoje yra Tonio tėvas, kurio išeina ieškoti Jaunėlis.

Jaunėlis, kuris savo ligą anksčiau turėjo suvaidinti, dabar tikrai serga Alzhaimeriu, nes sveiko proto žmonės į miestą nevažiuoja ieškoti savo mirusių brolių. Dėl to paties Alzhaimerio Tonis dar kartą susipyksta su dėde, kuris nesupranta, ką sako, ir šaiposi iš savo sūnėno, kuris nelabai stiprius pasišaipymus priima asmeniškai ir dar labiau išryškina, kokia jautri šiuo metu yra jo psichika.

Serijos pabaiga galiausiai parodo visą tiesą ir ji, kaip ir buvo galima prognozuoti, yra vežama vien veikėjų. Iš Jaunėlio daktaro apie sunkią savo dėdės būklę visą tiesą sužinojęs Tonis galiausiai nusprendžia dar kartą su Jaunėliu susitaikyti, nes šiuo metu jis geriau nei bet kas kitas žino, kaip svarbu yra būti šalia žmogaus, kuriam yra sunku. Paskutinieji serijos kadrai parodo, kad Tonis tai padarė kiek per vėlai ir dėl to galbūt gailisi, dėl ko jis, šioje serijoje aktyviai ieškojęs draugų ir užtarėjų, tikrai nesidžiaugs.

Kitos mintys

  • Smagu matyti, kad scenaristai nusprendė nesukurti tobulo Dženisės prototipo jai iškart susituokus su Bobiu. Ji vis dar yra tinginė, nenori padėti kitiems ir apie viską turinti savo nuomonę. Tonio ir Dženisės muštynės po to, kai pastaroji pasakė pagaliau suprantanti motiną, yra viena tragikomiškiausių viso serialo scenų.
  • Scenaristai kiek per daug paprastai elgėsi su Džonio istorija. Tonis liepia Kristoferiui per daug nesišakoti ir tylėti prie stalo, o šis negali susilaikyti nuo savos nuomonės ir sugadina visą susitarimą. Labiau tingus istorijos pasakojimas nei įdomi istorija.
  • Tuo tarpu Adriana FTB padeda vis labiau, pasakodama apie konkrečius giminystės ryšius šeimoje, apie Tonio ir Kristoferio santykius. Į šią rolę ji jau įsiliejo pilnu pajėgumu.
  • Jaunėlis matydamas televizoriuje Larry Davidą galvoja, kad mato save patį. Susipainiočiau ir aš.

Penktas sezonas. Ketvirta serija. All Happy Families...


It's important these young guys know the history. - Feech

Viena didžiausių temų, kurių „Sopranai“ dar nenagrinėjo, net jeigu tam turėjo daugybę progų, yra populiarumas. Pripažįstu, kad man ši tema būna įdomi įvairiausiomis formomis, nes iš jos galima išgauti kalną istorijų. Visi žmonės nori populiarumo ar bent pripažinimo, tačiau jis gali lengvai iškreipti visą mąstymą ir tuomet jau nežinai, kas su tavimi elgiasi nuoširdžiai, o kas tik nuolaidžiauja dėl to, kad esi populiarus.

Tonis serijoje „All Happy Families“ su šia tema susiduria dviem frontais ir sukuria vieną įdomiausių „Sopranų“ valandų pastaruoju metu.

Viskas, kaip jau tapo įprasta, prasideda nuo konflikto su Karmela. Net jeigu jie sutaria dėl AJ ir Tonis per daug nesiskundžia duodamas Karmelai pinigus, skyrybos niekam nepatinka ir jie sugeba pyktis net dėl menkiausių detalių (Tonis skundžiasi, kad negali eiti pas Melfi dėl pinigų trūkumo, kuo netiki turbūt niekas). Bet nors jų konfliktas neilgas, jis išryškina, kad Karmela Tonį pažįsta geriau nei bet kas kitas. Ji pastebi, kad Tonis neturi jokių tikrų draugų ir jis, sugebėjęs paminėti tik Artį, puola į šiokią tokią paniką.

Nesunku patikėti, kad jis taip ir darytų. Tonio kilimas į valdžią buvo laipsniškas ir net jeigu dabar visi supranta, jog jis yra šeimos vadovas, jis pats tai suvokė tik iš dalies. Tonis dalina nurodymus ir pastebėjimus, ir visi jo klauso. Kad tai gali peraugti į žmonių nenuoširdumą jam net neateina į galvą, net jeigu galiu garantuoti, jog jis savo senesniesiems bosams (hell, net tam pačiam Karmainui prieš kelias serijas) pataikavo ne ką mažiau.

Ir tai yra žiaurus dalykas ne tik Toniui, bet ir žiūrovams. Verta paminėti, kad mes šioje serijoje esame vien Tonio galvoje ir pasaulį matome taip, kaip jis. Jis neturi jokių argumentų dėl to, kad aplinkiniai jam yra nenuoširdūs, tačiau jo galvoje buvo pasėta abejonė, kuri yra tokia ryški, kad jos atsikratyti yra sunku. Dabar Tonis mato tik tai, ką nori matyti - netikrą juoką ir nenuoširdumą, - ir tai jam sukelia krizę.

Būtent todėl šioje čia yra toks svarbus Fičas, praėjusioje serijoje pristatytas ganėtinai grubiai. Jis yra senų pažiūrų nusikaltėlis, sugebantis priekabiauti prie Adrianos ir kitų moterų, kalbantis apie žydų žudymą ir panašiai. Jo nuomonės yra radikalios, veiksmai žiaurūs ir jis jaučiasi tarytum būtų sugrįžęs į tą patį pasaulį, kurį paliko išvykęs į kalėjimą.

Todėl kai jis apvagia Tonio draugo vaiko vestuves, stebėtis sunku. Tai yra ne tiek žiaurus nusikaltimas prieš šeimą kiek taisyklių laužymas, ko Tonis negali pakęsti.

Ir visgi jis Fičui atleidžia. Tonis supranta, kad Fičas buvo vienintelis žmogus, kuris nepaisė jo autoriteto žaidžiant pokerį ir nesijuokė iš jo prastų juokelių. Tonis Fičo dėl to stebuklingai neįsimyli - vėliau suorganizuoja, kad Kristoferis taip netyčia pakištų jį suėmimui, - tačiau kažkokiu būdu Tonį tai nuleidžia ant žemės ir jis žino, kad žmonių nenuoširdumo tikrai neišsigalvoja.

Panaši istorija klostosi ir jo šeimyniniame gyvenime, kur Tonis dėl AJ nuolankumo kovoja su Karmela. „Sopranai“ šioje situacijoje virsta tipiniu serialu apie tai, kaip vaikai atsiduria pačiame skyrybų viduryje, tik čia tai yra įgyvendinta įdomiai. Kas kažkiek laiko namuose pasirodantis ir sūnui naujus žaislus perkantis Tonis neabejotinai yra kur kas labiau mėgstamas žmogus nei visą laiką namuose būnanti motina, liepianti kažką daryti ir kontroliuojanti paauglio gyvenimą.

Mane ši istorija labiausia užkabino dėl to, kad ji skaudžiau nei bet kas kitas išryškina tėvų ir vaikų panašumą. Jeigu pagalvosite, skyrybų istorija kol kas atrodo kone identiškai Tonio ir jo motinos santykiams. Jis idealizavo tėvą, kuris buvo nusikaltėlis ir grįžęs namo mylėdavo sūnų, ir tuo pačiu Tonis nemėgo motinos, kuri su juo kiekviename žingsnyje buvo nuo vaikystės ir kiek per stipriai kontroliavo gyvenimą. Prieš kelias serijas Tonis jau buvo supratęs, kad Karmelos ir AJ pykčiai yra blogas ženklas, nors dabar jis tai ignoruoja.

Ignoruoja dėl paprastos priežasties - jis nori populiarumo. Jo nori visi, tik šis populiarumas nuo mafijos skiriasi tuo, jog Tonis čia jį išsikovoja. Pirkdamas būgnus ir automobilius, bet išsikovoja. Pasirinkdamas patikėti kvaila AJ pasaka apie tai, kad jis mieste per ilgai užsibuvo taip visai netyčia ir daugiau taip nedarys, bet išsikovoja.

AJ ir Karmelos istoriją žiūrėti yra sunku, kadangi pastaroji įtikti sūnui stengiasi iš paskutiniųjų, net jeigu supranta, jog privalo būti griežta ir jam dažnai nenusileisti. AJ grubumas čia pasiekia naujas aukštumas, kai jis nepadeda nugriuvusiai motinai ir pasiunčia ją kuo toliau. Karmela, tobulai įkūnijama Edie Falco (kuri už šią seriją buvo nominuota Emmy), laikosi iš paskutiniųjų, tačiau prieina tašką, kuriame privalo pasiduoti.

Tokiu būdu AJ persikelia gyventi su Toniu ir Arčiu, kur jam viskas atrodo nuostabu ir viskas leidžiama. Kartu ten pamatome pirmą jo konfrontaciją su Toniu, kuomet pastarasis jam nenusileidžia ir liepia greičiau eiti nuo televizoriaus. Tonis šioje vietoje pasinaudoja savo populiarumu ir parodo, kad supranta bent vienos situacijos svarbą.

Kitos mintys

  • Toniui ir Karmelai susitikus su AJ direktoriumi - kuris bando kabinti Karmelą, bet apie tą istoriją manęs neklauskit, - Tonis negali pakelti minties, kad jo sūnui gali tekti lankytis pas terapeutą. Tikiu, jog Tonis slapta žino, kad sūnui tai tikrai padėtų.
  • Įdomi detalė, kad Tonio pusbrolis kelioms dienoms ištrūko iš kalėjimo vien tam, kad jo žmona pastotų, kas yra kraupi ir linksma mafijos gyvenimo smulkmena.
Namų darbai: s05e05 - Irregular Around the Margins / s05e06 - Sentimental Education

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą