2016 m. gegužės 3 d., antradienis

Sopranai. Penktas sezonas. In Camelot/Marco Polo

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Penktas sezonas. Septinta serija. In Camelot


What could you possibly do to me that I haven't already been through? - J.T.

Tarp įdomiausių istorijų, kuriamų draminiuose serialuose, man visuomet būna pasakojimai, kaip įvairūs veikėjai priima pinigų svarbą. Žmonių ir pinigų santykis ir ekrane, ir tikrame gyvenime papasakoja daug ir dažnai atspindi jų bendrą požiūrį į gyvenimą. Kaip žmonės žiūri į pinigus, kaip įnirtingai jų siekia, kiek jų nori ir kaip juos panaudoja yra dalykai, kurie veikėjų plėtojimo prasme visad praverčia.

Tai galima atrasti visuose didžiausiuose pastarojo meto serialuose. „Breaking Bad“ pinigai Waltui buvo išsigelbėjimas ir siekiamybė, kadangi jis istoriją pradėjo norėdamas išgelbėti šeimą, nors ją baigė visiškai blogoje vietoje. „Mad Men“ pasaulyje Donas apie pinigus irgi galvojo kaip apie išsigelbėjimą ir nevengė prabangaus gyvenimo, bet kuo toliau, tuo labiau suprato, kad jam reikia ne materialinių vertybių, o prisipažinimo, koks jis išties yra, ir pinigai galiausiai tapo šalutiniu produktu, kurį gaudavo išreikšdamas save reklamose.

„Sopranuose“ pinigų istorija vėlgi yra kiek kitokia. Jie čia yra minimi kiekvienoje serijoje, įvairiausiais metodais ir tarp įvairių veikėjų. Niekas seriale nebadauja, visi geriausi ar blogiausi jų momentai kyla iš pinigų turėjimo ar prasiskolinimo, ir elgetavimo čia niekad nerasite.

Ir, skirtingai nei daugelyje kitų serialų, pinigai šiame seriale išties gali tapti galutiniu tikslu, verčiančiu žmones daryti keisčiausius įmanomus dalykus.

Toniui šioje serijoje pinigai tampa savotišku išgelbėjimo ar atsiprašymo simboliu. Laidotuvių metu susitinkantis buvusią tėvo meilužę Fran, Tonis su ja artimai susidraugauja ir pradeda su moterimi leisti daug laiko tiesiog dėl to, kad ji yra įdomi ir su ja būti yra smagu.

Kartu Fran atspindi bene įdomiausią serialo temą - tėvų ir vaikų santykius. Teoriškai Tonis turbūt žinojo, koks buvo jo tėvas, ką jis veikė ir kaip atrodė. Praktiškai jis tas istorijas girdėjo tik iš vyresnių draugų, ir net jeigu susidarė neblogą vaizdą apie tėvą kaip apie mafijos vadą, jo kaip šeimos žmogaus nepažinojo. Tonis niekad nematė tėvo mylinčios moters aplinkoje ir Fran leidžia jam tai padaryti.

Man iki šiol iki galo neaišku, kodėl Tonis taip prisiriša prie Fran, net jeigu Melfi mintis, kad jis Fran myli taip pat slapta kaip ir savo motiną, man yra įtikinama. Tonis Fran istorijomis, mano manymu, susižavi dėl dviejų priežasčių. Jis turi susidaręs idealistinį tėvo portretą, kurį visą gyvenimą bandė sugriauti Livija, o Fran patvirtina būtent tai, ką Tonis mąstė. Fran kartu atspindi idealų motinos portretą - ji yra mylinti ir Toniu besirūpinanti moteris, net jeigu žiūrėti jų artėjimą vienas prie kito gali būti kiek nepatogu.

Šioje vietoje ir atsiranda pinigai kaip Tonio bandymas išreikšti meilę naujai savo draugei. Galima ginčytis, kad pinigų temą jį užvedė pati, pasiskundusi, kad po Tonio tėvo mirties ja niekas nesirūpino, tačiau žiūrėdamas seriją niekaip nepaneigsi, kad jai žmogiško kontakto reikia kur kas labiau nei piniginio.

Tonis į materialinę gerų žmonių padėtį vis tiek kreipia dėmesį ir jam svarbu, kad moteris, kuri nuoširdžiai mylėjo jo tėvą, būtų sveika ir gyva. Tai tuo pačiu reiškia, kad lenktynių trasa, kuri turėjo priklausyti Fran, turi būti atimta iš Filo, neseniai išėjusio iš kalėjimo. Ta istorijos dalis yra vežama ne vien paprasto pinigų siekimo - Tonis jau seniai norėjo išprovokuoti konfliktą su Filu ir dabar pasitaikė tobula proga, - tačiau tuo pačiu smagu stebėti, kokiu būdu Tonis bando pasiekti savo tikslų, net jeigu tai reiškia pavojaus sukėlimą savo šeimos nariams.

Kai Tonis galiausiai gauna pinigus ir išklauso daugybės istorijų apie tėvą, jį aplanko keistas supratimas. Jo idealizuotas Fran portretas pradeda šiek tiek byrėti kai ši papasakoja, kad net tėvui vos pakvėpuojant ji vis tiek rūkė. Kartu nesmagiai nuteikia ir supratimas, kad tėvas tarytum turėjo antrą šeimą. Tą pačią, kuriai jis atidavė Tonio šunį, dėl ko Tonis praktiškai apsiverkia (ir mes visi žinom, kaip jis idealizuoja gyvūnus).

Visgi stipriausia šios istorijos dalis buvo tuomet, kai Fran pradėjo įžeidinėti Liviją. Tai truko neilgai ir Tonis pats inicijavo įžeidinėjimą, tačiau Gandolfini išraiška pasakė viską, ko reikėjo. Motina ir jos įžeidinėjimas yra išskirtinai jo užsiėmimas. Sėdėti pas savo tėvo meilužę tarytum praskleidus šydą ir pamačius, koks išties buvo jo tėvo gyvenimas, Toniui yra pernelyg siurrealus dalykas, nuo kurio jis greitai pabėga ir po truputį supranta, kad idealizuoti tam tikras gyvenimo dalis galbūt nėra protinga. Draugams jis vis tiek pasakoja pramanus apie tai, kaip Fran draugavo su JFK, tačiau jis tai sako garsiai labiau norėdamas įtikinti save nei kitus.

Tonio istorija nėra vienintelė stipri serijos dalis, kadangi Kristoferio ir jo naujo draugo JT istorija taip pat ilgainiui prasideda dėl pinigų, bet ilgainiui išauga į kažką daugiau. Kaip paaiškėja serijos eigoje, JT padėjo Kristoferiui išsikapstyti iš priklausomybės ir dabar jiedu vienas kitą palaiko.

Serija Kristoferio prasme atlieka daugelį dalykų, svarbiausias kurių yra dar vienas užtikrinimas, kad jis tikrai nepasikeitė. Išėjęs iš reabilitacijos centro jis pradėjo švaistytis gyvenimą nuspalvinančiomis citatomis, tačiau elgiasi taip pat žiauriai ir nedėmesingai.

Geriausias to pavyzdys: nuo priklausomybės ką tik išsigydžiusį JT pasodinti prie pokerio lošėjų stalo, kur pasitraukti laiku jam yra tiesiog neįmanoma. JT prasilošia dešimtis tūkstančių dolerių ir parodo savo nesupratimą, kaip veikia nusikalstamas pasaulis. Kristoferis gali būti jo draugas - man atrodo, kad Kristoferis save tokiu ir įsivaizduoja, - tačiau kai kalba pasisuka link pinigų, sąlygos visiems yra vienodos.

Tai sukuria įdomią istoriją, kuri svyruoja nuo tragedijos link absurdo. Kiekvienoje scenoje Kristoferis yra susiskaldęs tarytum į du žmones, kuomet jis draugo ir nevengia suspardyti, ir paraginti negrįžti prie žalingų įpročių.

Istorija vaikšto ant tos plonos linijos, kuomet padarius kažką neatsargaus absurdo būtų tiesiog per daug, tačiau Terence'o Winterio scenarijus to sėkmingai išvengia. Serijos pabaigoje Kristoferis draugą išsiunčia į reabilitaciją su pažadu, kad pinigus jis vienokiu ar kitokiu būdu atgaus, ir nežinau kaip jums, bet man serijos su taip dviprasmiškai besielgiančiais veikėjais, kuomet tiesiog jauti, kad jie taip pasielgtų, visad būna tarp mėgstamiausių.

Kitos mintys

  • Jaunėlio istorija šioje serijoje yra itin keista. Tarytum siekiant pabrėžti jo senumą ir nepakantumą, scenaristai jį kas kelias minutes bando išsiųsti į vis naujas laidotuves. Jaunėlis vis kartoja, kad jo gyvenimas yra beprasmis ir jau tuoj baigsis, kuo šiaip galima patikėti, tačiau serialo piešiama istorija turi mažai subtilumo, dėl ko Jaunėlio pasakojimas šįkart man nelabai patiko.

Penktas sezonas. Aštunta serija. Marco Polo


At our age, it's enough surprise we're still alive every morning. - Junior

Kad ir kiek esu skaitęs ir tebeskaitau apie „Sopranus“, yra viena serialo savybė, kuri, atrodytų, turėtų būti pabrėžiama itin dažnai nėra minima praktiškai niekur. Lyčių nelygybė ir moterų padėtis „Sopranų“ pasaulyje yra vienas tų dalykų, iš kurių nesunkiai būtų galima išpūsti nemenką burbulą, tačiau niekas to nesiruošia daryti, kadangi tai būtų didelė klaida, ignoruojanti kitus nuostabius „Sopranų“ pasiekimus šia tema.

Jeigu perkratysite galvą, suprasite, kad net jeigu „Sopranai“ yra tyčia apie vyrus pasakojantis serialas, stipresnių moterų veikėjų televizijoje yra pasirodę gal vos kelios. Tai, kaip čia yra pateikiamos Karmela, Adriana, Melfi, Dženisė ar anksčiau buvo kuriama Livija, yra viena stipriausių serialo savybių, leidžiančių be jokių problemų priimti jo veikėjus ir menkesnę moterų padėtį visuomenėje. Su moterimis veikėjai (dažniausiai Tonis) pykstasi ar jomis žavisi ne dėl to, kad jos yra moterys, o dėl to, ką jos padaro, ir net jeigu tai nuskambės keistai, toks požiūris yra absoliučiai feministinis.

Tačiau kartu „Sopranų“ scenaristai neturi daug iliuzijų. Čia yra serialas, pasakojantis apie mafiją, kurioje nežinia kiek metų vadovauja vyrai ir kurioje moterys dažniausiai atlieka namų šeimininkės/vaikų augintojos vaidmenis, dėl ko į jas žiūrima nepagarbiau ir jos pačios jaučiasi kur kas menkesnės. Visa tai tarytum prasimuša serijoje „Marco Polo“.

Tonis yra turbūt didžiausias mano matytas feministas televizijoje, net jeigu jis tokio žodžio turbūt nesupranta. Jis žavisi savarankiškomis, stipriomis, savo nuomonę turinčiomis moterimis ir jį tarytum atbaido silpnesnės veikėjos, ką serialo metu matėme jau ne vieną kartą. Visgi tai, kaip jis šioje serijoje elgiasi su Andže, sufleruoja, kad jautrumas moterims jam nėra universalus.

Serijos pradžioje Tonis liepia Andžei sutvarkyti Filo automobilį, kurį pastarasis sugadino bėgdamas nuo Tonio. Šis į Andžę kreipiasi be didesnių skrupulų kaip į šiokią tokią savo pavaldinę, kadangi jis jai suteikė malonę po Pussy mirties atiduodamas automobilių servisą. Net jeigu pačioje scenoje Tonis elgiasi maloniai, jo piktdžiugiška šypsena išduoda, kad jis šioje vietoje jaučiasi esąs vadovas.

Kai Andžė sutvarko Filo automobilį ir šis pareiškia, kad sutvarkymas jam visiškai netinka ir nepatinka, ji puola skųstis Toniui. Tikėtina, kad vyras tokioje situacijoje darytų visiškai tą patį, nes įdėjus daug pastangų į automobilio tvarkymą sulaukti tokių kvailų komentarų yra šiek tiek nepamatuota. Tačiau kai Tonis sulaukia Andžės skambučio, jis ją sarkastiškai išvadina nepriklausoma ir besišakojančia moterimi, kuri norėjo žaisti su suaugusiais, ir liepia tvarkytis pačiai.

Tonis tai gali daryti dėl įvairių priežasčių ir viena svarbesnių iš jų neabejotinai yra tai, kad jis tiesiog nemėgsta Filo, tačiau toks žeminantis kalbėjimasis su moterimi, ne su Andže, nuteikia nesmagiai ir parodo, kad Tonis feminizmo turi ribotą kiekį.

Sutvarkyti padėtį jis nesėkmingai pasiunčia savo pusbrolį, kuris šioje serijoje turi savų problemų. Pagaliau nusprendęs, kad bandymas siekti savarankiško nuo nusikalstamumo gyvenimo yra beprasmiškas žygdarbis, jis nusprendė grįžti į mafiją ir prisijungti prie Tonio, dėl ko pastarasis apsidžiaugė.

Visgi grįžimas į žaidimą pusbroliui reiškia tai, kad jis yra žemose pakopose ir neturi ką daryti. Prieš kelias serijas serialas jau gražiai pateikė jo pagrindinę motyvacija - juodą darbą. Net ir po švenčių bei pagiriotas jis eidavo į sunkų fizinį darbą, o dabar tiesiog neturi ką veikti ir prašosi Tonio, kad jam duotų daugiau darbo, o pinigai jam visai nerūpi.

Pusbrolis tvarkosi ir su Filo reikalu, kuriame jaučiasi bejėgis, ir bando visiems padėti Karmelos tėvo gimtadienyje, nes jis tiesiog norisi jaustis reikalingas. Tačiau tokį jausmą jam suteikia nužudytosios Lorein žmonės, norintys atsikeršyti Karmainui ir nužudyti vieną jo žmonių. Serija aiškiai parodo pusbrolio minčių procesą ir vis labiau aiškina tai, jog jis nori būti reikalingas kitiems, dėl ko galiausiai jis įvykdo žmogžudystę, nors tai, jog nušautasis pervažiuoja jo koją, lyg ir sufleruoja, kad savo sugebėjimus jis jau šiek tiek apleido.

Kitos mintys

  • Persidengianti ir visus veikėjus užimanti serijos istorija yra susijusi su Karmelos tėvo gimtadieniu, į kurį yra įtraukiami visi įmanomi žmonės. Jaunėlis sugadina siurprizą, pusbrolis visus nervina norėdamas padėti, šventės metu veikėjai kalbasi apie smulkmeniškus dalykus, ką scenaristai visuomet sugeba pateikti stebėtinai gerai.
  • Gimtadienio istorija kartu užkabina ir moterų temą. Karmelos tėvas, būdamas senamadiškas, Tonį vis tiek suvokia kaip namų šeimininką, net jeigu jis pats tokiu savęs nelaiko. Visgi tai Toniui nesutrukdo elgtis kaip mažam vaikui ir prieš Karmelą apsimetinėti, kad jos tėvas supranta gyvenimą, nors gimtadienio metu net ir Tonis atrodo nepatogiai, kai visi jį vadina tikruoju šventės tvarkytoju.
  • Ai, ir Tonis permiega su Karmela. Neįsivaizduoju, ar tai geras dalykas, ar blogas, bet žinau tiek, kad jie abu to nuoširdžiai norėjo, kas mane tik džiugina.
Namų darbai: s05e09 - Unidentified Black Males / s05e10 - Cold Cuts

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą