2016 m. gegužės 17 d., antradienis

Sopranai. Penktas sezonas. Unidentified Black Males/Cold Cuts

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Penktas sezonas. Devinta serija. Unidentified Black Males


You're strong. That helps. - Vito

Po beveik penkių pilnų sezonų nesunku suprasti, kad serialo pasaulis yra sukurtas išsamiai, tačiau jis vis tiek yra vienas didelis burbulas. Mes kiekvienoje serijoje stebime mafijos gyvenimą ir toli nuo jo niekada nepasitraukiam, dėl ko serialas savyje sukuria mažą pasaulį, į kurį žiūrovams nėra sunku įsitraukti. Tai, tiesa, kartu suteikia neblogos medžiagos karts nuo karto parodyti mafijos pasaulį iš išorės.

Scenaristai šioje serijoje tai pateikia per Medou vaikiną Finą, kuris nėra kilęs iš nusikalstamo pasaulio; kiek gangsterių gali gyventi Los Andžele? Bet jeigu jis supranta, kad Medou užaugo būtent tokioje šeimoje, jis to veikiausiai iki galo neįsisavina, nes girdi trečiarūšes istorijas ir Tonio nemato kaip pavojingo žmogaus, dėl ko dažnai jis gali elgtis neatsargiai.

Su tuo serialas mus supažindina nuo pirmųjų minučių, kuomet Finas neprotingai nusprendžia sumokėti už vakarienę, kurioje dalyvauja ir Tonis. Pastarasis neabejotinai įsižeidžia, nors tai kartu atidengia ir šiokį tokį silpnumą. Tonis tokioje situacijoje niekad nėra buvęs ir supranta ją galvodamas, kad Finas jį laiko menkesniu, net jeigu vaikinas aiškiai tik nori padaryti įspūdį ir neturi blogų kėslų.

Tai yra įžanga į įvykius, kurie seka vėliau. Finas, nesugalvodamas ką daryti su savo gyvenimu, stebuklingai gauna darbą statybose, kurį Medou dėka jam randa Tonis. Darbas yra būtent toks, kokį galima įsivaizduoti mafijos vadovo dukros draugui - daryti jam nereikia nieko, pinigai pasakiški, o Fino naivumas reiškia, kad jam toks darbas patinka, ir į jo smulkmenas jis per daug nesigilina/

Ilgainiui paaiškėja, kad jis, kalbant aiškiais terminais, šioje serijoje gauna visą crash course apie tai, kaip veikia mafija ir kokie veiksniai joje yra svarbiausi. Pavyzdžiui, jis greitai sužino, kad tavo pažintys yra pats svarbiausias dalykas šioje aplinkoje. Jis per kelias sekundes pereina nuo Polio mašinos plovėjo darbo iki labiausiai gerbiamo žmogaus statybų aikštelėje, nes paskutinis dalykas, kurio nori Polis, yra aiškinimasis prieš Tonį, dėl ko jis išnaudoja vaikiną. Pastarasis, tikėtina, net nebūtų apie tai užsiminęs.

Aiškiausiai mafijos galią Finas pajunta kiek vėliau. Toje pačioje statybų aikštelėje kyla menkiausias įmanomas konfliktas, dėl kurio aukštesnį rangą turintis vyras sumuša žemesnįjį, ir niekas dėl to per daug nesiskundžia. Tai sukrečia Finą, kuris pamato, kad šitoje aplinkoje gali nukentėti dėl nieko. Jis yra išsigandęs ir dėl to besiskundžiantis Medou, kuri užaugo tarytum visiškai kitoje šeimoje, kur smurto nematė nei karto.

Gražiausia ir labiausiai dviejų pasaulių sankirtą išryškinanti istorija, tiesa, yra susijusi su Vitu. Nesileisdamas į detales tiesiog pastebėsiu, kad Vitui labiau patinka vyrai nei moterys, ir Finas tai pamato. Fino pasaulyje, kaip galima spręsti iš to, ką matėme visai neseniai, homoseksualumas yra normalus dalykas. Jis, kaip ir kiekvienas dvidešimtmetis, agresyviausiai kovoja už lygias teises ir visus dėl to užknisa, bet visi tą mintį supranta.

Vito pasaulyje situacija yra kita. Buvimas gėjumi konservatyvioje mafijoje, kurios tradicijos siekia šimtmečius, homoseksualumas nėra dalykas, kuriuo lengvai švaistomasi. Todėl kai Vitas pradeda iš visų jėgų papirkti Finą, kad šis niekam nieko nesakytų, naivusis Finas galvoja, kad Vitas jį kabina, ir Finą ištinka krizė, kai jis tiesiog bijo atsisakyti ar padaryti kažką netinkamo.

Todėl, natūraliai, jis pasiperša Medou. Nes čia yra vienintelė išeitis iš situacijos, kuri gali baigtis tik gerai.

Aiškiausias to pavyzdys: Karmelos ir Tonio santuoka, vis labiau panašėjantį į paprastą vaikų žaidimą. Skyrybų procesas buvo pagyvintas to, kad praėjusios serijos pabaigoje Karmela permiegojo su Toniu ir galbūt suteikė vilčių, kad jų santykiai bus atnaujinti, tačiau matydama, kad Tonis entuziazmu netrykšta, ji nusprendžia visu pajėgumu apgulti skyrybas.

Tai priveda prie sunkiausių serialo momentų Karmelai, kuomet ji irgi išlipa iš savo burbulo ir supranta, kad visi advokatai mieste yra turėję reikalų su Toniu ir niekad negalėtų jam pakenkti. Tonis taip pat grasina iš Karmelos atimsiantis viską, ką ji kada nors turėjo, kas sukuria baisią atmosferą. Paskutinė šitos serijos scena, kuomet Karmela apsiverkia, mane paveikė itin stipriai. Ji verkia ne iš džiaugsmo, kad jos dukra turės vyrą; ji verkia iš potencialaus skausmo, kurį dukra patirs su juo pykdamasi.

Ir jeigu jums šioje serijoje dar neužtenka skausmo, turite Tonio istoriją, kuri pažymi didžiausią jo atsivėrimą per ilgą laiką. Serijos pradžioje jis sužino apie tai, kad pusbrolis priėmė Karmaino užsakymą ir įvykdė nužudymą, galintį supriešinti kelias šeimas, o ypač Džonį su Toniu. Pastarasis, kiek papykęs ant pusbrolio, šiam suteikia kur kas aukštesnes pareigas, nes Tonis gerai žino, kad pusbrolis tiesiog nori būti kažkam naudingas.

Serijos eigoje, tiesa, paaiškėja, dėl ko Tonis negali prisiversti pykti ant pusbrolio. Dėl ko jį iš visų jėgų gina prieš Džonį, net jeigu žino, kad kai pastarasis sužinos apie melą, dėl to nukentės daug kas.

Būdamas pas Melfi Tonis atskleidžia tai, ką buvo galima suvokti iš jau kelis kartus numestų užuominų. Tą dieną, kai pusbrolis buvo suimtas, Tonis nusikaltimą turėjo vykdyti kartu su juo. Visą laiką Tonis melavo, kad tą dieną jį užpuolė juodaodžiai ir dėl to jis negalėjo atvykti į susitikimą.

Tiesa yra ta, kad Tonį ištiko panikos priepuolis tuomet, kai jis bendravo su savo motina.

Tai yra vienas tų atveju, kai scenaristai tikriausiai neplanavo viso to nuo pirmo sezono. Jie negalvojo, kad panieka motinai kilo dėl to, kad jo geriausias vaikystės draugas pateko į kalėjimą dėl jos. Jie nežinojo, kad rasistinės Tonio nuostatos yra tokios žiaurios dėl melo, kuriuo jis norėjo patikėti.

Tačiau jie tai pritaikė situacijai ir gavo istoriją, kuri yra neįtikėtinai stipri ir neturi jokios baigties, kurioje visiems viskas bus gerai. Tonis negali pasakyti apie tai pusbroliui, nes tai reikštų du dešimtmečius besitęsusio melo pripažinimą. Jis negali tylėti, nes jį ir toliau lanko panikos priepuoliai. Tonis yra atvirai pasimetęs ir tai pripažįsta, dėl ko likusios sezono serijos ką tik įgavo dar stipresnį atspalvį.

Kitos mintys

  • Kristoferis piktinasi, kad pusbrolis greitai tapo Tonio numylėtiniu, ir savo pyktį išsako Adrianai. Ši taip pat greitai viską su smulkmenomis pasako agentei. Ciklas niekada nesibaigia.
  • Pastaraisiais sezonais Artis buvo paverstas visišku kvailiu, kai net ir matydamas, jog Karmela ir Tonis įsitraukę į pokalbį, jis vis tiek prie jų lenda. Man šita situacija nepatinka panašiai kaip Joey kvailėjimas bėgant „Friends“ sezonams, bet negaliu sakyti, kad iš to visai nesijuokiu.
  • Absurdiška situacija, kuria tikrai galiu patikėti: ant antkapio draugai užrašo mirusiojo pravardę, ne pavardę.

Penktas sezonas. Dešimta serija. Cold Cuts


A lotta thing didn't happen that seem like they happened. - Johnny

Kad ir kiek baisių dalykų Tonis pridarė viso serialo metu, ant jo pykti ar jo nemėgti buvo sunku. Bent jau kur kas sunkiau nei pykti ant Walto iš „Breaking Bad“, kuris baisius dalykus darė vien dėl to, kad juos darytų, pametęs bet kokią motyvaciją, turėtą nuo pat pradžių. Tonis kiekvieną savo veiksmą pagrindė rimtais apmąstymais ir jo paties gyvenimo būdas mafijos aplinkoje buvo suprantamas, juolab kad serialas niekad jo nepateikė žiūrovų teismui - jūs žiūrit jo gyvenimą ir to užtenka.

Visgi žiūrėti šią seriją buvo baisiai nepatogu, nes jau seniai taip blogai jaučiausi dėl kažkokio veikėjo.

Turbūt blogiausia istorijos vieta yra ta, kad visi veiksmai atitiko Tonio charakterį. Viso sezono metu jo pyktis kaupėsi, stresas jį puolė iš visų pusių tiek, kad jam tiesiog neliko laiko rūpintis savimi, ir nenuostabu, kad ši serija yra paskirta agresijos nagrinėjimui. Tonis privalėjo turėti būdą atsilaisvinti nuo įtampos ir neigiamų emocijų išliejimas jam pasirodė kaip geriausias būdas tai pasiekti.

Viskas prasideda tuomet, kai jis pamato savo pačios agresijos nesuvaldančią Dženisę. užpuolančią moterį ir priverčiančią visas žinių laidas savo reportažuose minėti Tonio vardą. Jau seniai yra vieša paslaptis, kad Tonis į Dženisę dažnai bando žiūrėti kaip į savo motiną, todėl ant jos supyksta dvigubai ir yra gatavas ją užmušti, net jeigu nesunku suprasti, kad jeigu kitoje pusėje būtų ne jo sesuo, Tonis veikiausiai elgtųsi ramiau ar bent jau santykius aiškintųsi ne tokiais baisiais būdais.

Nuvykęs pas Melfi jis yra pasiruošęs visą kaltę dėl šių nesutarimų versti ne sau ir net ne Dženisei konkrečiai, bet savo aplinkai ir Sopranų kraujui. Man visuomet atrodo, kad bandymas versti kaltę ant tėvų yra vienas iš lengviausių triukų gyvenime, kuo Tonis naudojosi viso serialo metu, ir čia yra vienas žiauriausių to pavyzdžių.

Man situacija yra nesmagi dėl to, kad šiaip pastaruoju metu pažangą daręs Tonis, ką tik prisipažinęs Melfi apie turbūt didžiausią savo gyvenimo melą, taip lengvai visa tai išmeta ir nusprendžia, kad jis nenori prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Agresyvumas ir pyktis buvo tokia didelė jo gyvenimo dalis, kad taip greitai jos atsižadėti jis tiesiog negali, net jeigu turi daug įrodymų, kad tai pakeistų jo gyvenimą.

Panašų dalyką pabrėžia jo pusbrolis, su Kristoferiu išvykstantis eilinį kartą tvarkytis su kaulais žmogaus, kurį Kristoferis užmušė pirmojoje serialo serijoje ir dar kelis kartus bandė jį užkasti, kas yra vienas geriausių serialo running gags. Kristoferis, kaip supratome praėjusioje serijoje, nemėgsta pusbrolio, pasiglemžiančio visą Tonio dėmesį, tačiau šioje serijoje panašu, kad jie suartėja. Pusbrolis kartu šaiposi iš Tonio, pasakoja, koks jis anksčiau buvo linksmas ir kiek mažai savyje turėjo agresijos, kas yra reikalinga informacija ir žiūrovams.

Viskas pasikeičia kai Tonis pats atvyksta pas dėdę, pas kurį lankosi pusbrolis ir Kristoferis. Tonis iškart pakeičia visą dinamiką, greitai įsijungiantis į pokalbius su pusbroliu ir pamiršdamas Kristoferį, kas pastarajam griebia už širdies. Esu sakęs ne vieną kartą, kad Kristoferis man yra vienas neįdomiausių serialo veikėjų, kurio istorija gali būti įdomi, tačiau arba pats Imperioli, ar scenaristai ją tiesiog supranta kardinaliai kitaip nei aš, kas nėra blogai. Tačiau kai Kristoferis mašinoje apsiverkia suprasdamas, kad nebeturi Tonio dėmesio, mane tai tiesiog kabina už širdies.

Kartu Tonio ir pusbrolio artumas yra reikalinga serijos detalė, leidžianti dar geriau suprasti Tonį. Kai jiedu leidžia laiką, jam visa įtampa yra tarytum atsileidusi. Jis yra su pusbroliu, kuriam nori atpirkti visą taip ilgai spaudusią kaltę, ir net jeigu pastarasis to nežino, Tonis savo veiksmais tai nesunkiai parodo.

Tačiau praėjusioje serijoje matėme, kaip sunkiai jis kenčia dėl to, kad tiesiog nežino, kaip gali pasielgti. Tonį slegia baisūs jausmai, kurie apninka iškart pagalvojus apie pusbrolį, kas nėra gerai. Būtent dėl to jis privalo kažkur išsilieti ir būtent dėl to kelyje pasimaišiusi Dženisė yra puikiausias taikinys.

Nežinau, kodėl mane paskutinė serijos scena supykdė taip baisiai, nes Dženisės kaip veikėjos visiškai nemėgstu (net jeigu dievinu Bobį). Tačiau ji šioje serijoje, apsimetinėdama ar ne, padarė pažangą. Ji paskyrė laiką pripažinti, kad agresija jos gyvenimui daro neigiamą įtaką ir kad ji tuos pačius rezultatus gali pasiekti būdama gera ir maloni, kas neužtemdytų jos proto.

Tonis matydamas sesers pažangą nusprendžia ją išprovokuoti, nes jis veikiausiai pats bijo prisipažinimo, kad agresijos atsisakymas gali išeiti į gerą - jis ką tik baisiai sumušė žmogų, kuris nekaltai užsiminė apie kitokias pažiūras į terorizmą nei Tonis. Galbūt jis tiesiog norėjo išsilieti ant Dženisės. Vienaip ar kitaip, jis tikslą pasiekė. Dženisė išmetė visą padarytą progresą vien dėl to, kad Tonis nusprendė tame pajausti piktdžiugą ir mane privertė jaustis klaikiai nesmagiai. Pasirodo, kad mafijos vadovai ir žudikai taip pat gali būti nemėgstami.

Kitos mintys

  • Nemanau, kad scenaristai ir patys supranta ką nori padaryti su Džonio istorija. Aišku, kad jie nori aštrinti nesutarimus tarp jo ir Tonio, tačiau šioje serijoje Džonio tyčinio puolimo visiškai nesupratau.
  • Karmela ir toliau kovoja su Toniu išleisdama baseiną, ir man smagu stebėti, kad ji tiesiog nepasiduoda provokacijoms.
Namų darbai: s05e11 - The Test Dream / s05e12 - Long Term Parking

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą