2016 m. birželio 17 d., penktadienis

Sopranai. Penktas sezonas. All Due Respect

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios serijos „All Due Respect“ detalės ir aptariami iki šios serijos įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „The Sopranos“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Penktas sezonas. Trylikta serija. All Due Respect


Don't go through a fucking preamble, just tell me what's on your mind. - Tony

Paklauskite bet kokio žmogaus gatvėje ir jis veikiausiai turės kažkokią nuomonę apie mafiją ar organizuotą nusikalstamumą. Arba neklauskit ir pagalvokit logiškai.

Tikėtina, kad visos jūsų žinios apie tą pasaulį yra atėjusios iš populiariosios kultūros. „Godfather“ ir „Goodfellas“ yra pagrindiniai pavyzdžiai. „Sopranai“ ar „Boardwalk Empire“ atsilieka visai nedaug. Net ir Al Capone ar lietuvių Daktaras yra populiariosios kultūros gaminiai. Tikėtina, kad viskas, ką apie juos žinote, yra gandai arba penkis kartus perdaryti pasakojimai, apipinti mitologijomis.

Pats esu šitoje pozicijoje. Net jeigu kažkada buvau paskyręs maždaug tris naktis įvairiems skaitymams apie mafiją, vis tiek apie tai nieko nesuprantu ir esu tokioje pozicijoje, kurioje esu laimingas nesuprasti. Tai nėra mano gyvenimas ir mano užduotis nėra juos suprasti.

Visgi „Sopranai“ tobulai supranta mus. Scenaristai žino, kad mes turime išankstinius nusistatymus apie mafiją ir kai kurias temas (šeimą, pinigus, žudymus) šioje profesijoje žinome nepamatę jokios istorijos. Tai atveria galimybes scenaristams apeiti mūsų lūkesčius ir parodyti jeigu ne mafijos tikrovę, tai kažką tokio įtikinamo, kad galvotum, jog pamatei tikrovę.

Vienas tų dalykų apima pagrindines „All Due Respect“ temas. Apie mafiją lengva galvoti kaip apie autoritarinį valdymą. Teoriškai turi pavaldinius ir žmones, kurių patarimo klausaisi, bet praktiškai viską daro vadas ir nevalia jam priešintis.

2016 m. birželio 15 d., trečiadienis

Sopranai. Penktas sezonas. The Test Dream/Long Term Parking

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Penktas sezonas. Vienuolikta serija. The Test Dream


I got no opinion, one way or the other. - Mikey Palmice

Iš pradžių sutarkim, kad „The Test Dream“ pavadinti keistoka serija būtų nepagarbu. Ji, parašyta Davido Chase'o ir Matthew Weinerio - turbūt dviejų geriausių šio amžiaus scenaristų televizijoje, - yra turbūt keisčiausias ir unikaliausias dalykas, kuris kada nors buvo aplankęs televiziją. Tą patį galima būtų pasakyti apie visą serialą, tačiau šita valanda yra išskirtinė, su niekuo nesulyginama ir net po milijono peržiūrų neišanalizuojama.

Kalbant apie analizę, tiesa, reikia turėti galvoje tai, kad visiškai išanalizuoti šitą seriją yra neįmanoma. Kai kurie žmonės jai skiria tūkstančius žodžių, nors vis tiek supranta, kad objektyvumo čia bus nedaug. Kiekvienoje iki šiol rašytoje apžvalgoje aš taip pat durdavau iš akies, bandydamas argumentuotai paaiškinti, kodėl tam tikrą įvykį interpretuoju būtent taip, net jeigu pilnai supratau, kad jis yra labiausiai kiek tik įmanoma nutolęs nuo pirminės scenaristų idėjos.

Bet ką galima papasakoti apie seriją, kurioje yra 20 minučių trunkanti sapno scena? Scena, kuri yra kaip jokia kita, kurioje yra tiek simbolizmo, aliuzijų į veikėjų istorijas ir įdomių techninių sprendimų, kad nelabai žinai, nuo ko pradėti?

2016 m. birželio 12 d., sekmadienis

Apie kitką. Hamilton


Būna kartais, kad peržiūriu, perklausau, perskaitau ar dar kaip nors patiriu kokį nors man įspūdį paliekantį dalyką ir noriu juo pasidalinti su jumis, kol galiausiai prisimenu, kad šita vieta yra skirta tik televizijai ir kinui, ir nereikia bandyt rašyt apie kažką kitą. Taisyklės žiaurios, bet ne aš jas-- ai, palauk.

Šiandien sugalvojau pabandyti kažką naujo, nes naujus dalykus žmonės dažniausiai priima pozityviai (kai pasikeičiau blogo dizainą į visiškai baltą, kažkoks žmogus po kiekvienu mano straipsniu keiksmažodžiais pasaldintu būdu pakomentavo, kaip dabar čia nieko neįmanoma skaityt ir kad padariau klaidą, bet tikiu, kad jo norai buvo geri).

Pirmoji tema yra ganėtinai keistas dalykas, apie kurį jeigu būtumėte man papasakoję prieš metus, būčiau paklausęs, dėl ko jūs išvis su manimi kalbate.

Bet apie tą dalyką kalba visi. Atsiverskit dabar NYTimes.com, Vox.com, AVclub.com ar panašius puslapius. Nueikit į Twitterį ar Facebooką. Pasižiūrėkit savo YouTube subscriptions sąrašą. Nuojauta kužda, kad kažkur tą dalyką rasite paminėtą, nes internetas dabar kalba tik apie jį.

2016 m. birželio 5 d., sekmadienis

Serialo apžvalga. Drunk History

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Drunk History“ serijos. Nors šito serialo neišspoilinčiau net ir norėdamas.

Va jums nepopuliari nuomonė: komikai yra protingiausi žmonės pramogų pasaulyje.

Šitas teiginys nėra pagrįstas absoliučiai niekuo, tik mano metų metus besitęsiančiu žavėjimusi komedija ir įvairiomis jos rūšimis, todėl daug objektyvumo nesitikėkite.

Paimkite stand-up komikus - žmones, kurių profesija yra visad besikeičianti. Jie nuolat privalo kalbėti apie dabartinius įvykius, opias socialines problemas ir įvilkti visa tai į juokingą kontekstą, kas nėra paprasta. Geriausi stand-up komikai - George Carlin, Richard Pryor ar tas pats Louis CK - savo komedijoje sugeba suderinti didžiausias socialines problemas, istorinius įvykius ir kalbėjimą apie save, kas man visad yra stulbinantis pasiekimas, dažnai turintis daugiau magijos nei draminės istorijos.