2016 m. birželio 15 d., trečiadienis

Sopranai. Penktas sezonas. The Test Dream/Long Term Parking

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Penktas sezonas. Vienuolikta serija. The Test Dream


I got no opinion, one way or the other. - Mikey Palmice

Iš pradžių sutarkim, kad „The Test Dream“ pavadinti keistoka serija būtų nepagarbu. Ji, parašyta Davido Chase'o ir Matthew Weinerio - turbūt dviejų geriausių šio amžiaus scenaristų televizijoje, - yra turbūt keisčiausias ir unikaliausias dalykas, kuris kada nors buvo aplankęs televiziją. Tą patį galima būtų pasakyti apie visą serialą, tačiau šita valanda yra išskirtinė, su niekuo nesulyginama ir net po milijono peržiūrų neišanalizuojama.

Kalbant apie analizę, tiesa, reikia turėti galvoje tai, kad visiškai išanalizuoti šitą seriją yra neįmanoma. Kai kurie žmonės jai skiria tūkstančius žodžių, nors vis tiek supranta, kad objektyvumo čia bus nedaug. Kiekvienoje iki šiol rašytoje apžvalgoje aš taip pat durdavau iš akies, bandydamas argumentuotai paaiškinti, kodėl tam tikrą įvykį interpretuoju būtent taip, net jeigu pilnai supratau, kad jis yra labiausiai kiek tik įmanoma nutolęs nuo pirminės scenaristų idėjos.

Bet ką galima papasakoti apie seriją, kurioje yra 20 minučių trunkanti sapno scena? Scena, kuri yra kaip jokia kita, kurioje yra tiek simbolizmo, aliuzijų į veikėjų istorijas ir įdomių techninių sprendimų, kad nelabai žinai, nuo ko pradėti?

Taip kad pradėsiu nuo pradžių, nes pagalvoti apie tai, dėl ko Tonis įsitraukia į tokį sapną, yra ne ką mažiau svarbu nei pats sapnas. Jeigu kalbėsime konkrečiai apie šią seriją, dvi istorijos man sufleruoja, kad tokia Tonio padėtis yra logiška.

Pirmoji yra susijusi su Valentina. Tonis ir toliau skundžiasi sveikatos problemomis, tačiau leidžia laiką su meiluže, nes taip yra įpratęs ir sustoti neketina. Valentinos šiame sezone praktiškai nematėme, nors apie ją girdėjome pakankamai dažnai, kad scenaristai galėtų ištraukti jos istoriją natūraliai. Šioje serijoje ji ir toliau atlieka paprastą Tonio meilužės vaidmenį tol, kol baisiai nenusidegina veido ruošdama valgyti, ką „Sopranų“ pasaulyje nesunkiai galima suprasti kaip simbolizmą.

Ir visgi kur kas reikšmingesnė šiai serijai yra ta vieta, kurioje Tonis pareiškia besirūpinsiantis Valentina iki galo. Jis pažada sumokėti už jos gydymą, net jeigu supranta, kad ji jau nebegalės funkcionuoti kaip meilužė. Tačiau rūpintis Valentina Tonis privalo vien dėl to, kad bijo elgtis kitaip. Nepasirūpinęs Glorija, užimančia didelę jo sapno dalį, jis pradėjo jausti baisią kaltę, kad privertė moterį nusižudyti. Ką tik praleidęs daug laiko su savo tėvo meiluže jis irgi sužinojo, koks svarbus yra dėmesio parodymas, ir situacija su Valentina tampa dar vienu atveju, kai iš pirmo žvilgsnio Tonis elgiasi nuoširdžiai, o iš tikro tik bando pats nesijausti baisiai.

Kita siužeto linija yra panaši. Daug problemų turėdamas Tonis nuvyksta pasiskųsti pas pusbrolį, tarytum patvirtindamas Karmelos teiginį, kad daug artimų draugų jis neturi. Pusbrolis tai parodo dar aiškiau, besirūpinantis savo reikalais ir tvarkydamas namus tol, kol Tonis skundžiasi dėl Valentinos ir panašių dalykų. Tonis iš arti pamato, kad pusbrolis, kuriam pastaruoju metu atidavė tiek daug, juo nelabai domisi.

Mums, tuo tarpu, yra aišku, dėl ko taip yra. Pusbrolio įvykdyta žmogžudystė parodė, kad jis yra kažkam reikalingas. Karmaino vyrai jam rodo dėmesį, net jeigu neduoda visos sutartos pinigų sumos. Pusbroliui to ir nereikia. Jis viską daro dėl savo malonumo ir turi svarbesnių motyvų nei paprastas pinigų siekimas, dėl ko jis įvykdo dar vieną žmogžudystę ir šįkart iš pasekmių veikiausiai neišsisuks.

Tonis apie tai sužino jau būdamas prabangiame Niujorko viešbutyje. kur ir šiaip neturi ką veikti, o sužinoti apie pusbrolio išdavystę tokiame kontekste yra dar baisiau. Todėl, patvirtindamas faktą, kad kai nuobodžiauji, smegenys pačios sugalvoja, ką tau veikti, mums yra parodomas Tonio sapnas, į kurį televizija lygiuojasi iki šiol.

Iš pradžių turiu paminėti tai, kad per daug simbolizmo analizuoti nenoriu. Besigilindamas į smulkmenas galiu viską racionalizuoti ir pritempti prie temos, kas turbūt nėra geriausias elgesys. Man šiame sapne (kuris neabejotinai yra detalus ir apgalvotas, ir tikiu, kad jame visos smulkmenos yra tyčinės) yra įdomesnės platesnės idėjos, apie kurias ir norėčiau pakalbėti, kadangi apie Tonį tos scenos pasako daug.

Sapnas prasideda nuo to, kad Tonis atsibunda toje pačioje lovoje kaip ir Karmainas. Situacija veikia ne tik dėl to, kad taip yra gražiai pereinama nuo realybės prie fantazijų, bet ir dėl to, kad pristato sapno temą, kur aktualūs Tonio gyvenimo elementai susiplaka į vieną. Karmainas jam pasako, kad yra vienišas ir gailisi, jog paliko savo žmoną, kas ką tik skyrybas išgyvenusį Tonį stipriai paveikia.

Tiesiogiai su Karmela yra susijusios dvi įsimintinos serijos scenos. Pirmoji jų yra kelionė susitikti su Fino tėvais. Ji prasideda Sopranų namuose, kuriuose Karmela ir Tonis kartu žiūri televizorių, rodantį, kaip jie rengiasi į vakarienę. Serialas ne vieną kartą bandė akcentuoti, kad Tonio ir Karmelos santykiai yra pasyvūs, kuriuose nei vienas jų nebando kažko sutaisyti ar pakeisti, ir žiūrėjimas į visa tai iš šono yra sumanus to paties elemento akcentavimas.

Vakarienės scena man yra viena keistesnių sapno vietų, kadangi ne iki galo suprantu, koks yra jos tikslas. Smulkesnieji elementai yra aiškūs - Tonis ir toliau žavisi įspūdinga Arčio žmona, bando kažką slėpti ir maloniai su visais bendrauja. Tačiau kodėl Fino tėvą vaidina tas pats aktorius, kuris Toniui šnipinėjo FTB viduje, ir kodėl Finas ir Medou greitai pasikeičia į AJ ir atsitiktinę merginą, man nėra aišku. Galbūt tai, kad vaikai Toniui yra labiau kaip simboliai, ir jam nelabai svarbu, kokia yra jų konkreti išvaizda ir elgesys, svarbu tik tai, kad jie yra šeima.

Kita Karmelos scena yra vienas tų dalykų, kuriuose absurdas perlipa ribą. Tonis stovi savo namo svetainėje sėdėdamas ant žirgo ir prašo Karmelos, kad ją priimtų namo. Dar kartą perspaudžiantis savo pastangas, jis pagaliau įtikina žmoną, kad žirgas nedarys namuose ir jiems netrukdys. Jeigu norit, galvokit apie šią sceną kaip apie Tonį ir riterį ant žirgo. Man Karmelos šneka labiau primena Tonio vidinio žirgo (#ifyouknowwhatimean) suvaldymą.

Kalbant apie vidinį žirgą: Glorija. Jos vaidmuo yra neįtikėtinai svarbus dėl ne vienos priežasties. Serijos pradžioje susižeidusi Valentina yra tokia pati (ir netgi fiziškai panaši) meilužė kaip ir Glorija, todėl pastaroji ją ir atspindi. Glorija kartu pažymi nesibaigiančią Tonio kaltę, kad jis privedė ją iki nusižudymo.

Tačiau turbūt įdomiausias Glorijos vaidmuo atskleidžiamas Melfi kabinete. Tonis tarytum kalbasi su Melfi, tačiau fiziškai prieš jį sėdi Glorija, ir šioje vietoje man sraigteliai galvoje pradėjo suktis greičiau. Tonis kalba apie tai, kaip jis buvo įsimylėjęs Melfi, ir dabar man kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad Glorija ir atstojo jo terapeutę. Tikėtina, kad Tonis susidėjo su Glorija būtent dėl to, kad jis patenkino savo troškimą būti su Melfi, o vėliau Glorija jam tapo atskiru žmogumi, ką Tonis suprato per vėlai.

Kita didelė serijos dalis yra pusbrolio istorija, kurią man suprasti yra sunkiausia, ir įtariu, kad Tonis yra panašioje pozicijoje. Iki šiol nelabai suprantu, kiek Tonis nuoširdžiai rūpinasi savo pusbroliu, ir kiek jis nenori, kad šis nukentėtų vien dėl Tonio kaltės. Serija šiek tiek paliečia abi temas. Kai pusbrolis viešumoje nužudo žmogų, Tonis visiems sako, kad žinojo, jog tai nutiks, kas yra jei ne tiesa, tai bent jau galimybė, apie kurią Tonis buvo pagalvojęs. Pusbrolis kartu į Tonį kreipia nedaug dėmesio ir žudo savarankiškai, todėl Tonis iki galo savęs nesmerkia.

Ir galiausiai turime grynai asmenišką Tonio istoriją. Tą, kuri labiausiai primena košmarą būtent jam. Sapno pabaigoje paaiškėja, kad užduotis, link kurios Tonis traukė viso sapno metu, yra nužudyti savo mokyklos laikų trenerį. Pasirodo, kad pastarasis išties nuspėjo visą Tonio ateitį. Jis Tonį laikė įdomesniu ir protingesniu žmogumi nei dauguma aplinkinių ir liepė nesusidėti su bloga kompanija.

Tonis jo nepaklausė ir apie tai kalba sapne. Jis apsimeta pasiekęs daug, nors ir pats, ir jo treneris supranta, kad tai yra netiesa. Tonis susimauna išmetęs ginklą ir dar kartą parodo, kad yra tas pats nerangus vaikas ir bijo priimti tiesą. Melfi apie Tonio vaikiškumą kalbėjo nuo pat pirmo sezono, o dabar tai pamatome savo akimis.

Serija yra prikimšta daugybės smulkmenų, tačiau apžvalgą noriu užbaigti vienos scenos aptarimu. Scenos, kuri man yra neįtikėtinai graži, smagi ir tiesiog natūrali. Vidury nakties Tonis paskambina Karmelai ir papasakoja apie savo sapną. Jis yra atviras ir tuo pačiu žiūrovams tiesiogiai pasako, kad jo galvoje visad vyksta panašūs dalykai, tiesiog mes dabar juos pamatėme iš arti.

Tonis papasakoja ir apie tai, kad Karmela buvo jo sapne, ir apie tai, kad eilinį kartą matė trenerį. Jiedu vienas kitą supranta tobulai ir tiesiog gali kartu tylėti. Kad ir kiek jie pyktųsi, tarp jų egzistavo ir vis dar egzistuoja ryšiai, kurių paprastai nepaaiškinsi. Gal meilė, gal supratimas, bet neabejotinai kažkas, ką galima pastebėti plika akimi.

Kitos mintys

  • Serija nufilmuota ir sukalta tiesiog nuostabiai. Visad filmuojama platesniu nei įprasta kampu ir arba šiek tiek iš viršaus, arba iš apačios, kad negalėtum to sumaišyti su realybe.
  • Vis dar yra scenų, kurių čia net nepaminėjau, nes tiesiog nežinočiau, ką apie jas pasakyti. Kol kas galvosiu apie tai, ką reiškia krentantys Tonio dantys. Iš pradžių maniau, kad kažką, ką jis norėtų paslėpti, bet dabar jau nesu toks tikras.

Penktas sezonas. Dvylikta serija. Long Term Parking


That's the guy, Adriana. My uncle Tony. The guy I'm going to hell for. - Christopher

Turiu tokį įprotį, kurio vis bandau atsikratyti rašydamas šias apžvalgas. Jeigu pirmą seriją apžvelgiu smulkmeniškai, antroje tarytum atsipalaiduoju ir nejaučiu streso viską išanalizuoti kuo geriau. Gal tai yra blogai (tikiu, kad skaityti šituos rašinius nėra pats lengviausias dalykas), bet mano smegenys veikia būtent taip.

Dabar pamačiau seriją „Long Term Parking“ ir galvoju, kad atsipalaiduoti šioje recenzijoje būtų didelė nuodėmė.

Šitą seriją atsiminiau kur kas geriau nei turėčiau. Atsimenu visas tragiškiausias vietas ir tai, kaip jos mane po pirmos peržiūros paveikė. Jeigu kada nors norėjote serijos, kurios emocijos yra išraiškingos, plikos ir paveikios, „Long Term Parking“ yra jūsų pasirinkimas.

Apšilimui turime Tonio ir Karmelos istoriją, kuri kelia daug klausimų. Scenaristai praėjusios serijos pabaigoje gražiai parodė, kad jiedu vis dar vienas kitą supranta net ir po daugybės kivirčų. Meile to gal nepavadinsi, bet būdami vienas su kitu jie jaučiasi saugesni.

Visgi toks greitas susibėgimas atgal yra įtartinas, net jeigu iš dalies suprantamas. Serijos pradžioje žiūrovams yra aiškiai parodoma, kad Karmela viena namuose tvarkosi sunkiai. Dėl kiekvienos problemos ji privalo kviesti Tonį, kuriam grįžti į namus yra smagu. Prieš kelias serijas jau buvo parodyta, kad Tonis be namų tvarkytojos taip pat nesusitvarko, kas grįžimą pas Karmelą tik paspartina.

Visgi tikėtina, kad labiausiai Tonį norėti Karmelos prieglobsčio paskatina tai, kad ją sapnavo praėjusioje serijoje. Kai pas moterį atvyksti ant žirgo, jau lyg ir aišku, kad jos trokšti.

Tonis Karmelos meilę susigrąžina tradiciniu būdu: ją nusipirkdamas. Šiame sezone įsitikinome, kad Karmela yra savarankiška ir turinti savo nuomonę moteris, todėl tikėtina, kad leisti Tonį atgal į namus ji buvo apsisprendusi kurį laiką. Tačiau ji vis tiek nusprendžia išsikovoti kažką, ko norisi. Šiuo atveju tai yra žemės plotas, kainuojantis kosminius pinigus, bet Tonis yra pasiryžęs nesipykti ir neapsimetinėti, kad negali jo nupirkti.

Serijos eigoje smagu stebėti, kaip jiedu atnaujina santuoką. Turbūt įdomiausias viso to momentas yra AJ, nebijantis pasakyti, jog toks šeimos susibūrimas yra žiauriai keistas. Sūnus kartu simbolizuoja ir praėjusį laiką, kadangi dabar Tonis, Karmela ir AJ vienas prie kito nebijo keiktis ir gerti šampano, kas tikrai nebūtų buvę įmanoma prieš skyrybas. Kadangi ši serija pažymi tik pačią santykių atnaujinimo pradžią, kurioje ir Karmela, ir Tonis stengiasi, kad viskas pavyktų, nenuostabu, jog viskas baigiasi be didesnių konfliktų.

Bet reikia baigti kalbėti apie gražias istorijas, kadangi ne jose slypi šios serijos kokybė. Adrianos ir Kristoferio siužeto linija yra tai, ant ko laikosi visa serija, sezonas ir, galima ginčytis, netgi serialas.

Tai, kaip ir kada Adriana bus nužudyta, atsiminiau per daug ryškiai. Nenorėjau atsiminti, bet ką jau padarysi. Tačiau to dėka paaiškėjo ir geriausia pakartotinės peržiūros dalis: galiu pamatyti, kaip scenaristai kažką planuoja iš tolo. Niekas seriale neatsiranda iš tuštumos ir viskas turi rimtą pagrindą, ką Adrianos mirtis pateikia ryškiausiai.

Jos santykiai su FTB jau kurį laiką buvo padriki. Agentai negaudavo, ko norėdavo, o pati Adriana į darbą žiūrėjo atmestinai, nenorėdama išduoti savo draugų ar sužadėtinio. Todėl buvo galima tikėtis, kad FTB anksčiau ar vėliau sprogs. Jie pakankamai gerai pažinojo Adrianą kaip merginą, kuriai daromas spaudimas išeina tik į naudą ir kad ją galima nesunkiai palenkti į savo pusę, kas šioje serijoje išnaudojama pilnu pajėgumu.

Adrianos praleistas laikas FTB būstinėje yra įdomus psichologinis manevras. Net ir žiūrint iš išorės negalima iki galo suprasti, ar agentai išties yra pikti ir nusivylę, ar čia tėra paprasta taktika priversti Adrianą elgtis taip, kaip jie nori. Vienaip ar kitaip, planas pavyksta. Adrianai reikia dėmesio ir supratimo, kad ji kažkam rūpi, o gražūs agentų įkalbinėjimai, kad ji galės ramiai gyventi su Kristoferiu ir kurti scenarijus filmams, skamba kaip stebuklas.

Čia reiktų paminėti ir tai, kaip scenaristai gražiai sužaidė Kristoferio istorijos atžvilgiu. Paskutinėmis serijomis jis buvo pateikiamas kaip pavyduolis, negalintis patikėti, kad Tonis visą savo dėmesį skiria pusbroliui. Kristoferis Tonio meilę jau buvo užsitarnavęs ir kad ir ką kalbėtų Adrianai, jam boso pagarba yra neįtikėtinai svarbus dalykas, kurį jis pasiryžęs užsidirbti bet kokia kaina.

Kai geriausioje serijos scenoje Adriana galiausiai pripažįsta visus blogus savo darbus, Kristoferio rolė yra svarbiausia. Už tą sceną Michaelas Imperioli ir Drea de Matteo gavo Emmy apdovanojimus, ir man būtų didesnis klausimas, jeigu jie tų apdovanojimų nebūtų gavę. Ta scena yra visiška emocijų viršūnė, kai naujieną sužinojęs Kristoferis yra gatavas užmušti savo gyvenimo meilę ir verkdamas supranta, kad jo gyvenimas jau niekad neatrodys taip pat. Viskas sugriūva per kelias sekundes ir atrodo tiesiog košmariškai.

Scena iš ryto, kuomet jiedu nemiegoję kuria savo ateities planus, mane paveikia dar labiau. Turbūt dėl to, kad lengva tikėtis, jog Kristoferis nuolat bus piktas ir agresyvus, o jis tiesiog sėdi ant sofos ir rimtai priima Adrianos pasiūlymą vykti į FTB, visus išduoti ir išvykti gyventi ramaus gyvenimo.

Šioje vietoje pasireiškia „Sopranų“ dviprasmiškumas. Kristoferis išeina apsvarstyti pasiūlymo nuoširdžiausiu įmanomu būdu sakydamas, kad myli Adrianą, ir juo patikėti lengva. Žinant tai, kad jis Adrianą išduoda serijos pabaigoje, kartu dar lengviau patikėti, kad jis suprato jos gyvenimo galą būtent tuo momentu. Tačiau scenaristai buvo pakankamai protingi tarp dviejų įvykių įdėti sceną, kurioje Kristoferis pamato vyrą ir žmoną su vaikais, ir galbūt pamato gyvenimą, kurio niekada neturės, arba svajoja apie tai, kaip jis atrodytų priėmęs liudininkų apsaugos programą.

Kaip ten bebūtų, jis apgauna Adrianą, o serialas apgauna mus. Keistai lengva yra patikėti, kad, kaip Tonis praneša Adrianai, Kristoferis išties bandė nusižudyti. Tai būtų vienas tų siužeto vingių, kurie yra svarbūs, įdomūs ir logiški.

Tarp kitko, čia verta paminėti ir tai, kaip sumaniai serialas elgėsi su Tonio ir Adrianos istorija. Ji veikė ir sezono pradžioje, kuomet Tonis išties buvo šiek tiek susižavėjęs Adriana. Tačiau visa tai dabar įgauna dar stipresnį rezonansą, kad net tada, kai Tonis su ja bendravo taip artimai, Adriana jį išdavė taip skaudžiai.

Nežinau, kurioje serijos vietoje supratote, kad artėja Adrianos galas, tačiau ji tai suprato anksčiau už jus. Nuostabioje scenoje, kurioje ji įsivaizduoja važiuojanti viena su lagaminu ant keleivio sėdynės, ji išties tik svajoja ir iš tikrųjų yra vežama Silvijaus (scena yra sukurta taip dviprasmiškai vien dėl to, kad buvo nufilmuotos dvi Adrianos istorijos baigtys, kad net kūrybinė grupė nežinotų tikrosios istorijos pabaigos).

Kai automobilis sustoja miške, Adriana jau žino. Silvijus irgi. Skaičiau daug istorijų apie tai, kaip Stevenas Van Zandtas priešinosi savo vaidmeniui ir kaip jis nenorėjo būti žmogus, nužudęs Adrianą. Dabar supratau kodėl.

Ta scena yra brutali. Neįsivaizduoju, kas gali dėtis Silvijaus galvoje, kuomet jis per prievartą iš automobilio privalo ištempti merginą, su kuria visai neseniai bendravo draugiškai, ir nušauti ją į pakaušį. Apie tą sceną sunku net rašyti ir net neįsivaizduoju, kaip ją reikėjo vaidinti.

Ir visgi galiausiai „Sopranai“ lieka „Sopranais“. Serialas greitai parodo, kaip visi tai priima kaip neišvengiamą gyvenimo posūkį. Kristoferis išmeta Adrianos daiktus. Tonis jį sumuša dėl to, kad Kristoferis negalvotų apie save kaip apie vienintelį, kuris kenčia. Tonis su Karmela nusiperka žemės plotą, panašų į tą, kuriame buvo nužudyta Adriana. Serijos pabaiga yra ne ką silpnesnė už geriausias jos akimirkas, sufleruojanti, kokia ateitis laukia veikėjų, kas likus vos vienam sezonui yra velniškai svarbu.

Kitos mintys

  • Panašu, kad Tonis, gindamas savo pusbrolį, pradeda karą. Jis nesutinka jo įduoti Džoniui, kuris jau nebando apsimesti Tonio draugu, ir kitai šeimai tai ryškiai nepatiks.
  • Tonis pusbroliui telefonu pagaliau pasako apie tai, kokia kaltė jį graužė visus tuos metus. Nuoširdumo toje situacijoje, tiesa, yra mažai. Pusbrolis supranta, kad Tonis taip stengėsi dėl jo vien dėl to, kad jį graužė kaltė, o pats Tonis visa tai papasakojo galvodamas, kad pusbrolis tuoj bus nužudytas.
Namų darbai: s05e13 - All Due Respect

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą