2016 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Sopranai. Šeštas sezonas. Mr. & Mrs. John Sacrimoni Request.../Live Free or Die

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Šeštas sezonas. Penkta serija. Mr. & Mrs. John Sacrimoni Request...


Gloom is your business and business is good. - Tony

Apie galios parodymą mafijoje jau kalbėjome nemažai. Daug kartų serialas parodė, kad labiausiai gerbiami žmonės tame pasaulyje yra tie, kurie atrodo stiprūs ir nieko nebijo, ir visai nesvarbu, ar jie išties yra bebaimiai. Kaip atrodai, taip tave ir priima, ir Tonis tai supranta geriausiai iš visų.

Ši serija dar kartą yra labiausiai susijusi su galios dinamika mafijoje. Ir net jeigu tai atrodo kaip tema, kurios pagrindinį motyvą lyg ir supratome, šio sezono kontekste ji yra visiškai nauja. Tonis, suvokiantis savo atsigavimą ir žengimą į naują gyvenimą kaip tikrą dovaną, galią gali suprasti kitaip nei anksčiau, ir panašu, kad tai yra reali galimybė.

Serija prasideda tuo, kad Tonis pagaliau grįžta į savo darbą. Po ilgo atsigavimo laikotarpio, kuris čia nėra apibrėžiamas, jis nusprendžia, kad yra pakankamai stiprus (ar bent jau ne tiek silpnas) grįžti į darbą ir visiems parodyti, kad vis dar yra savo darbą galintis atlikti bosas.

Jau Toniui važiuojant į darbą yra pristatomas ir pagrindinis serijos motyvas. Naujasis Tonio apsauginis Peris sužavi bosą savo raumeningumu ir galingumu. Tonis naujo samdinio fiziniu stotu žavisi įtartinai artimai, nors tai būtų galima paaiškinti jo naujuoju atgimimu. Tonis dabar kur kas labiau nei anksčiau ruošiasi galvoti apie savo sveikatą ir net jeigu į raumenų kalną jis nėra panašus, tokiu tikrai norėtų tapti.

2016 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Serialo apžvalga. Better Off Ted

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Better Off Ted“ serijos.

Vakarinės pokalbių laidos, apie kurias esu rašęs ne vieną kartą, man yra vienas įdomesnių amerikietiškos televizijos fenomenų. Jos neturi jokios logiškos priežasties egzistuoti ir neatlieka jokios reikšmingos funkcijos - be to, kad aktoriai ten eina reklamuoti filmus, kuriuos žmonės bet kokiu atveju žiūrės - ir nepasikeitusios egzistuoja daugybę dešimtmečių, bet vis dar yra viena pelningiausių nišų televizijoje. 

Man peršasi tik viena išvada: žiūrovai tose laidose atranda komfortą, kažkokį stabilumą, kur gal nereikia per daug galvoti ir humoras dvidešimt metų išlieka tas pats, ir tai visad nuteikia maloniai. Man toks dalykas ilgai buvo (ir retkarčiais vis dar yra) „The Daily Show“, kurio žiūrėjimas yra rutinos dalis, ir žiūrėdamas „Better Off Ted“ supratau, kad šitas serialas tobulai atitinka visus įmanomus stabilaus komforto faktorius.

Komedija apie keistais išradimais garsėjančią kompaniją buvo rodoma du sezonus ir parodė tik 26 serijas, kas yra santykinai nedaug, bet leidžia susidaryti bendrą ir aiškų vaizdą apie visą serialą. „Better Off Ted“ pagrindinis herojus yra jau pavadinime minimas Tedas (Jay Harrington), vienas iš aukštesniųjų, nors ne pats aukščiausias „Veridian Dynamics“ kompanijos vadovas. Serialo kūrėjas Victoras Fresco yra minėjęs, kad „Better Off Ted“ sukūrimą paskatino tapimas tėvu, kas yra ganėtinai keista serialo atsiradimo istorija. Ne dėl tėvystės pusės - žiaurias skyrybas išgyvenęs Tedas vienas augina dukrą ir šis faktorius jo gyvenime tikrai yra.

Tiesiog man sunku patikėti, jog šitas serialas prasidėjo nuo Tedo - neįdomiausio „Better Off Ted“ veikėjo. Jis prisijungia prie tokių serialų kaip „Boardwalk Empire“ ar, jeigu jau kalbam apie komedijas, „Arrested Development“, kur pagrindiniai veikėjai yra kur kas neįdomesni nei antrame plane besirodantys žmonės. 

2016 m. rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis

Sopranai. Šeštas sezonas. Mayham/The Fleshy Part of the Thigh

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Šeštas sezonas. Trečia serija. Mayham


It's difficult, but not impossible. - A.J.

Kaip ir daugelį dalykų, žiaurias nelaimes ar ligas „Sopranų“ scenaristai supranta visapusiškai. Realiame gyvenime visų pirma įprasta galvoti, kad liga yra tik sergančio žmogaus nelaimė, kas išties yra tiesa. Jis kenčia fiziškai ir psichologiškai, o mirtis yra pati žiauriausia ir ne tokia reta ligos pasekmė.

Visgi tuo pačiu metu žmonės turi artimuosius, kurie nuo jų priklauso ar bent jau jais rūpinasi. Kai gyvenimas yra sutvertas taip, kad visi dalykai yra vienas su kitu persipynę, vieno žmogaus iškritimas iš rikiuotės yra žiaurus smūgis daugybei aplinkinių, ką „Sopranai“ šeštojo sezono pradžioje suprato tikrai gerai.

Kuo toliau, tuo sumaniau atrodo scenaristų sprendimas daugiau dėmesio skirti Tonio biologinei ir kriminalinei šeimai, prie jo paties nelaimių sugrįžtant karts nuo karto. Tai yra visapusiškai genialus ėjimas, pradedant antraeilių veikėjų plėtojimu likus visai nedaug iki serialo pabaigos ir baigiant leidimu Jamesui Gandolfiniui atsipūsti prieš finišo tiesiąją.

Juolab kad skųstis sunku tuomet, kai net ir antraeilių veikėjų istorijos yra tokios įdomios. Šioje serijoje jos daugiausiai yra susijusios su Poliu, Silvijumi ir Vitu, kurie visi trys šioje situacijoje turi savų interesų. Silvijus, kaip nesunku atspėti, šeimai vadovauja tol, kol negali Tonis. Tai yra suprantama, kadangi Silvijus buvo jo ištikimasis padėjėjas kiekviename žingsnyje ir dabar niekam net nekyla klausimų.

2016 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

Serialo apžvalga. Stranger Things

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Stranger Things“ serijos.

Niekas negali įtikinamai paaiškinti, kas dabar vyksta Holivude. Kai apsidairai, nei vienas savaitgalis nepraeina be kažkokio perdirbinio ar tęsinio premjeros. Vėl mušasi Jasonas Bourne‘as, vėl kažkas medžioja vaiduoklius, vėl ledynmetis, vėl kelionės per žvaigždes, vėl nepriklausomybės dienos, ir čia tik šiomis savaitėmis.

Metų pradžioje vėl buvo naujas Betmenas, vėl pasirodė kanalizacijoje gyvenantys vėžliukai, vėl Iksmenai, vėl Mauglis, vėl Tarzanas. Žodžiu, mintį pagavot.

Ilgai visus neoriginalius projektus gindavau (ir kol dar nesupykot, pasakau, kad daugybė adaptuotų projektų – nuo „Deadpool“ iki tų pačių „Ghostbusters“ – man nuoširdžiai patiko). Jie atneša didžiulį pelną ir dėl jų galima ramiau kurti ambicingus originalius projektus, o kinas juk yra verslas, todėl per daug pykti nereikia.

Dabar, panašu, neturiu ir tokio argumento. Jei neskaičiuosit Nolano ar Tarantino, didelių šimtamilijoninių projektų yra nerealiai mažai (vienas jų – mano šiemet didžiai laukiamas „Passengers“). Gal galima įvardint „Pixar“ ir „Disney“ animaciją, kuri šiaip irgi veikia pagal senas formules, mane pravirkdančias keliskart per metus.

Gera naujiena yra ta, kad tos nostalgijos ir lengviausio kelio pasirinkimo dienos eina į pabaigą ar bent jau žada keistis. Vien populiaraus filmo tęsinys neatneša pelno (dek pragare, „Alice Through the Looking Glass“). Vien nostalgija nepanaikina rizikos („Independence Day 2“ neišgelbėjo net Goldblumas). Nesakau, kad žmonėms tęsiniai ar perdirbiniai jau atsibodo, tiesiog atsibodo tie, į kuriuos neįdedama nei kiek matomų pastangų.